Žemaičių muziejuje „Alka“ ketvirtadienį paminėtos poeto, dramaturgo, vertėjo Algirdo Kazragio 90-osios gimimo metinės (1928 04 28–1969 04 24). Surengta jo kūrinių paroda, o jos autorė ir palikimo muziejuje tyrinėtoja Istorijos skyriaus vyr. muziejininkė Irma Kontautienė susirinkusiesiems pristatė telšiškio kūrybinį palikimą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“. Jį perdavė žmona Audronė Kazragienė. Renginyje dalyvavo A. Kazragio sesuo – trylika metų už brolį jaunesnė garsi aktorė Doloresa Kazragytė. Ji pasidalijo prisiminimais apie brolį Aliuką (taip jį vadino Doloresa), su kuriuo jautė ypatingą ryšį.
Kūrybinis palikimas
Žemaičių muziejaus „Alka“ Istorijos skyriaus vyr. muziejininkė I. Kontautienė pasakojo, jog didžiąją A. Kazragio palikimo dalį sudaro eilėraščiai – per tūkstantis, dauguma jų sukurti jaunystės metais, dar mokantis mokykloje Mosėdyje, Salantuose, Telšiuose: „Juose atsispindi tragiški Lietuvai ir pačiam Algirdui įvykiai bei išgyvenimai: Antrojo pasaulinio karo baisumai, nežinia dėl tėvų likimo, žmogaus gyvenimo prasmė, jauno žmogaus pasirinkimai ir abejonės. Ko negalėjo išlieti eilėmis, išsakė esė: apie tiesą, gyvenimo laimę, draugystę, optimizmą… Rašo daug: per mėnesį – po 30–40 eilėraščių. Vieno sąsiuvinio gale – autoriaus įrašas: „Rašau tam, kad be reikalo neleisčiau laiko. Ir po daugelio metų, paėmęs šį sąsiuvinį į savo rankas, prisiminsiu jaunystę ir pirmuosius savo bandymus kūryboje.“ Po kiekvienu eilėraščiu nurodyta jo sukūrimo data ir vieta, o kartais ir laikas.
Kita A. Kazragio kūrybinio palikimo dalis – apie 200 apsakymų, apybraižų, humoreskų, pjesių, komedijų – sukurta gyvenant Telšiuose. Darbas Telšių rajoninio laikraščio redakcijoje pakreipė jaunojo poeto kelią kita linkme: straipsnių, apybraižų, humoreskų rašymas savajam ir kitiems Lietuvos laikraščiams bei žurnalams tapo kasdiene veikla. Laisvalaikiu ar gulėdamas ligoninėse rašė pjeses, komedijas – palaipsniui skleidėsi dramaturgo talentas. Turėjo daugybę planų ateičiai. Deja, likimas nedavė tam laiko… Suspėjo išleisti tik tris knygas, padaryti keletą vertimų.
Dauguma A. Kazragio kūrinių nebuvo išspausdinti. Jau suredaguotos „Ežerėlio pasakos“, po keliasdešimt apsakymų, apybraižų, pjesių taip ir nepasiekė skaitytojų. Tik 1998 m. išleistoje Žemaičių poezijos rinktinėje įdėti šeši A. Kazragio eilėraščiai žemaičių tarme, per 50 metų po jo mirties tik keletas eilėraščių išspausdinta rajoninėje spaudoje.
Prieš 50 metų visi Telšiuose žinojo Algirdą Kazragį – puikų žurnalistą ir literatą, humoro vakarų organizatorių, tiesiog gerą žmogų… O nemažai telšiškių tapo jo apsakymų ar humoreskų personažais. Deja, šiandien retas kas beprisimena jo vardą – tik giminės ir ilgaamžiai jo draugai.
Visus, besidominčius Algirdo Kazragio kūrybiniu palikimu, kviečiame apžiūrėti parodėlę, apsilankyti virtualioje parodoje muziejaus internetiniame puslapyje, plačiau panagrinėti muziejuje saugomus jo rankraščius. Galbūt Žemaitija iš naujo atras savo pamirštą poetą ir dramaturgą, gal dienos šviesą išvys dar viena Algirdo Kazragio knyga.“
Pasivaikščiojimai su Aliuku
D. Kazragytė prisiminė ypatingą ryšį su broliu Algirdu, kurį vadino Aliuku, o ją brolis, o paskui ir visi – Resa. Aktorei atgijo prisiminimai iš vaikystės, kada daugiau laiko praleido su broliu, kaip vaikščiodavo Telšių gatvėmis, kaip nužingsniuodavo iki Germanto ežero. Apgailestavo, kad brolis jaunas susirgo, anksti mirė – jautė, jog jis būtų buvęs garsus rašytojas. Tai jai sakė ir į Vilnių Algirdą kvietęs atvykti Kazys Saja. Atskleidė poeto pirmąją meilę, nuoširdžiai atsiliepė apie žmoną Audronę, apie santykius su seserimi Gražina ir mama bei tėvu. Pasakojo, kad yra parašiusi nemažai knygų, kuriose ji labai atvira, yra daug autobiografijos momentų.
Aktorė paskaitė keletą kūrinių, lengvai įsijausdama į personažus – taip parodydama neblėstantį scenos meno talentą.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
Loading ...
