
Seimo nariai Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys įregistravo LR regionų ekonominės plėtros įstatymo projektą, kuriuo ketinama išskirti šalies prioritetinius regionų ekonomikos plėtros centrus (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Telšiai, Tauragė, Utena, Mažeikiai, Ukmergė), turinčius ekonominio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo potencialą. Į šiuos centrus valstybės lygmeniu būtų siekiama pritraukti investicijas, parengti verslui reikalingą infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius ir tokiu būdu užtikrinti gerai apmokamų darbo vietų sukūrimą.
Nors įstatymo projektą Seimas svarstys tik pavasario sesijoje, tačiau dokumentas jau sulaukė kitų parlamentarų siūlymų. Štai Seimo narys Jurgis Razma minėtam įstatymo projektui pateikė siūlymą, kuriuo iš prioritetinių regionų ekonomikos plėtros centrų sąrašo norėtų išbraukti Telšius ir Ukmergę, o į jų vietą įrašyti Plungę ir Kėdainius.
Savo ruožtu Telšiams Seime atstovaujantis Valentinas Bukauskas „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog J. Razmos argumentuose nėra logikos, dėl ko iš sąrašo turėtų būti išbraukta Žemaitijos sostinė. Tačiau kada klausimas neigiamai paliečia Telšius, Seimo narys sakė, kad jam visada yra neramu.
Antanas NEKRAŠIUS
Įstatymas, kuris iš esmės turėtų pakeisti visą regioninės politikos sampratą
Aiškinamajame įstatymo projekto rašte teigiama, jog Regionų ekonominės plėtros įstatymas parengtas siekiant iš esmės reformuoti Lietuvos regioninę politiką, nes Lietuvos Respublikoje iki šiol vykdyta regionų sanglaudos politika remiasi ydingais principais ir negali įgyvendinti išsikelto tikslo – minimizuoti atotrūkį tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir likusių šalies regionų ekonominės situacijos.
„Akivaizdu, kad kiekvieno Lietuvos žmogaus kasdieniame gyvenime vis labiau jaučiamas ir matomas atotrūkis tarp didmiesčių, ypač Vilniaus, bei likusios Lietuvos dalies. Didmiesčių ir regionų skirtumai reiškiasi daugybėje gyvenimo sričių: skiriasi įsidarbinimo galimybės, mokamas atlygis, vykdomos ekonominės veiklos pobūdis, gyventojų amžius, kultūrinės veiklos pasirinkimo galimybės, laisvalaikio infrastruktūra ir daugelis kitų žmonių gyvenimo aspektų. Gyventi už didmiesčio ribų yra objektyviai sunkiau ir mažiau patrauklu, – teigiama aiškinamajame rašte. – Dėl šios priežasties masiškai vyksta žmonių kėlimasis iš atokesnių vietovių į didmiesčius ar juos supančius rajonus, o emigracija labiausiai retina būtent mažesnius miestus, miestelius ir kaimus. Tenka konstatuoti, jog Lietuvoje susidarė ekonominė, socialinė, kultūrinė bei demografinė atskirtis tarp šalies didžiųjų miestų ir likusios Lietuvos. Viešojoje erdvėje pastaraisiais metais tai skambiai vadinama „dviejų Lietuvų formavimosi procesu.“
Esą įstatymu yra siekiama iš esmės keisti regioninės politikos sampratą – nuo ligšiolinės kompensacinės politikos pereiti prie regionų ekonominės plėtros politikos. Tik tokios politikos efektyvus įgyvendinimas leis sustabdyti ligšiolines pavojingas tendencijas. Įstatymas apibrėš esminius vietinio ekonominio vystymo ir regionų ekonominės plėtros politikos principus ir instrumentus, atsižvelgs į egzistuojančias sistemines teisinio reguliavimo bei susiklosčiusios praktikos problemas, taip pat nustatys gaires, skirtas efektyviai vietos ekonominio vystymo ir regionų atskirties mažinimo politikai.
Kiekvienas prioritetinis regionų ekonomikos plėtros centras turės savo konkrečią plėtros specializaciją, kurioje bus numatyta, kokioms gamybinėms pramonės ir paslaugų sritims prioritetiniame regiono centre bus skiriama daugiausia dėmesio bei kokie tikslai ir uždaviniai keliami prioritetinio regiono centro ekonominei plėtrai, kokios priemonės tikslams pasiekti turi būti įgyvendinamos ir kokiais veiklos rodikliais matuojama pasiekta pažanga.
Kaip pagrindinius strateginio valstybės regionų ekonominės plėtros politikos tikslo pasiekimo vertinimo rodiklius įstatymo autoriai nurodo, jog iki 2025 m. būtų pasiekta, kad vidutinis atlyginimas prioritetinių regionų centruose nesiskirtų daugiau kaip 15 procentų, o juose, neįskaitant didžiųjų miestų, sukuriama bendrojo vidaus produkto vertė išaugtų ne mažiau kaip 2 kartus bei kad nedarbas mažesniųjų miestų savivaldybėse 2025 m. neviršytų 115 proc. vidutinio šalies nedarbo lygio.
Pasiūlė išbraukti Telšius ir Ukmergę
Tačiau dar nepradėjus Seime svarstyti įstatymo projekto, jis sulaukė naujų siūlymų. Konservatorius J. Razma pasiūlė iš prioritetinių regionų ekonomikos plėtros centrų išbraukti Telšius ir Ukmergę, o į jų vietą įrašyti Plungę ir Kėdainius. Esą žvelgiant į Žemaitijos regioną, matyti, kad yra pasiūlyti du plėtros centrai: Mažeikiai ir Telšiai. „Sudėtinga ginčytis dėl Mažeikių, kur yra įsikūrusi didelė naftos perdirbimo įmonė, kurios parduota produkcija labai aukštai iškelia šio miesto pramonės gamybos rodiklius. Tačiau abejotinas Telšių įtraukimas į šį sąrašą, – savo siūlymo argumentus dėsto J. Razma. – Nors šis miestas atskirais laikotarpiais yra gavęs didžiulį papildomą finansavimą (pirmiausiai – kai jame buvo įkurtas apskrities centras, po to, kai 2007–2014 m. laikotarpyje gavo išskirtinę ES paramą kaip paskelbtas regiono centras miesto centrinių erdvių tvarkymui), bet nepaisant šio dosnaus valstybės finansinio pamaloninimo, pagal pramonės gamybą Telšiai pastebimai atsilieka nuo kaimyninės Plungės, kuri nėra tokios paramos gavusi (preliminariais duomenimis, per praėjusius metus Telšiuose pagamintos pramonės produkcijos parduota už 189 mln. Eur, Plungėje – už 251 mln. Eur, tad skaičiuojant vienam rajono gyventojui Plungės rajone pramonės produkcijos pagaminama beveik dvigubai daugiau). Todėl siūlau iš plėtros centrų sąrašo išbraukti Telšius ir įrašyti Plungę.“
Panašiai skamba J. Razmos argumentai dėl Ukmergės išbraukimo ir Kėdainių įrašymo. Esą žvelgdami į Vidurio Lietuvos regioną, kur, be didžiųjų miestų, plėtros centru dar įvardinta Ukmergė, turėtume pastebėti, kad pagal visus ekonominius, ypač pramonės, rodiklius ją gerokai lenkia Kėdainiai (preliminariais duomenimis, praėjusiais metais pagaminta parduotos pramonės produkcijos: Ukmergėje – už 160 mln. Eur, Kėdainiuose – už 583 mln. Eur).
J. Razmos argumentuose įžvelgė nuoskaudas
„Įstatymo projektą Seimas svarstys pavasario sesijoje, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Seimo narys V. Bukauskas. – Pagal jį įstatymu būtų nustatyta Vyriausybės prievolė rūpintis sparčia prioritetinių regionų centrų plėtra. Telšiai – vienas iš jų. Tačiau J. Razmos siūlymuose Žemaitijos sostinę išbraukti iš minėto sąrašo aš nematau logikos. Negalime vadovautis ir keisti žemėlapio vertindami regioną pagal apyvartą, pagaminamos ir parduodamos produkcijos kiekį. O kas, jeigu Telšiai po metų sugeneruos didesnes pajamas, pagamins ir parduos daugiau produkcijos už Plungę, – vėl reikės keisti sąrašą? Nemanau, kad šie J. Razmos siūlymai sulauks palaikymo Seime, bet negaliu sakyti, jog dėl jų man yra ramu.“ Parlamentaras sakė J. Razmos argumentuose įžvelgiantis kažkokias nuoskaudas, politinį nepasitenkinimą dėl to, kad Telšiai 2007–2013 m. gavo Europos Sąjungos paramą, o Plungė – ne.