
Telšių rajone, Luokės seniūnijoje, Šatrijos kalno prieigose, šalia keturių su puse metro aukščio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo skulptūros pasodintas pradėtas sodinti Krikščionybės 600 ąžuolų parkas. Tai – patriotinius jausmus puoselėjančio 63 metų ūkininko Vytauto Kondrato vienos iš daugelio svajonių įgyvendinimas. Savo darbais ūkininkas teigia siekiantis žadinti Lietuvą.
Giedra AKAVICKIENĖ
Talkininkai – tremtinių vaikai, Vytautų klubo nariai
Praėjusį penktadienį, spalio 20 dieną, į ūkininko, didžiausio Lietuvoje ir Baltijos šalyse avininkystės ūkio savininko V. Kondrato valdas susirinkę bendraminčiai, tremtinių vaikai, Klaipėdos Vytautų klubo nariai kibo į darbą. Juk ne juokas pasodinti šimtus ąžuoliukų!
Idėjos autorius Vytautas pasakojo, kad ąžuoliukai – iš jo paties ąžuolyno, kurį specialiai išretino, kad laisviau būtų likusiems augti.
Tad jokios žalos miškui, o ir gražus parkas gims ir papuoš atstatomą vieną seniausių Lietuvoje Pašatrijos dvarą.
Talkoje dalyvavusi telšiškė Elena Šidlauskienė, kadaise kartu su Vytautu Kondratu augusi Sibire, džiaugėsi prasmingai praleista popiete.
„Ąžuoliukus sodinau kartu su tremtinių vaikais, Vytautų klubo nariais, įspūdingoje vietoje – palei Vytauto Didžiojo paminklą, kurį savo žemėje, įsigytoje iš Pašatrijos dvarininkų palikuonio Mato Kirlio, šiemet pastatė V. Kondratas“, – sakė ji.
Po darbų šeimininkas Vytautas talkininkus pakvietė į naująjį dvarą – vis tobulinamą kaimo turizmo sodybą, kur svečiai apžiūrėjo čia vykusio dailininkų, ne vien lietuvių, plenero paveikslų parodą. Ąžuoliukų sodintojai linksmai praleido laiką, vaišinosi, traukė dainas.
Meilę Lietuvai įskiepijo tėvai
Kalbėdamas apie savo sumanymą pasodinti Krikščionybės parką, V. Kondratas pabrėžė, kad žmonės dažniausiai Dievą prisimena ištikus bėdai, tada bėga užsakyti šv. Mišių ir pan. Kai gyvenime viskas klojasi puikiai, pasak pašnekovo, neretai Dievas pamirštamas.
„Nenoriu girtis, bet toks Krikščionybės parkas bus pirmas Lietuvoje“, – sakė energija ir optimizmu trykštantis žemaitis.
Naujai kuriamame Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui skirtame parke šiuo metu – arti 200 ąžuolų. Idėjos generatorius tikisi šiemet iš viso pasodinti per 300 ąžuolų, kad ateinantį pavasarį būtų galima greičiau pasodinti 600-ąjį ąžuoliuką.
Pažįstantys ūkininką, avių augintoją V. Kondratą vadina jį nenurimstančiu žemaičiu. Užuot keliavęs po svečias šalis, patriotiškumą puoselėjantis ir skleidžiantis žemaitis ūkyje uždirbtus pinigus skyrė Vytauto Didžiojo paminklui, kurį iš granito luito sukūrė Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Antanas Kmieliauskas. Įspūdingas paminklas atidengtas ir pašventintas šių metų liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio metinių dieną.
V. Kondratas pasakojo, kad Vytautas su Jogaila krikštijo žemaičius ir prie Šatrijos užgesino aukurą, pastatė kryžių, todėl Vytauto Didžiojo paminklu norėjo įamžinti Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejų. O pasodintas Krikščionybės parkas šalia monumento tik dar labiau pabrėš jo didybę.
V. Kondratas atvirai sakė, kad tikėjimą ir meilę Lietuvai jam įskiepijo tėvai. Telšių rajone ūkininkavę Kondratai 1951 metais buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą, iš tremties sugrįžo po septynerių metų.
Baigęs Žemės ūkio akademiją ir žemės ūkio įmonėse dirbęs V. Kondratas nepriklausomoje Lietuvoje pats pradėjo ūkininkauti. Tremtyje gimęs Vytautas kasmet vasarą Luokėje rengia tremtinių susitikimus.
Kiek rovė neišrovė, kiek skynė neišskynė …Šiandien ant pagoniškai švento Šatrijos kalno vėl dieną naktį dega Amžinoji ugnis aukure. Tebūnie darna.