
Spalio 4 d. LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pasirašė Vyriausybės nutarimą, kuriuo papildė valstybinės reikšmės parkų sąrašą ir į jį įtraukė Telšių rajone esantį Degaičių parką. Įrašius Degaičių parką į valstybinės reikšmės parkų sąrašą, parkas sulauks daugiau valstybės bei turistų dėmesio, jame bus vykdomi gamtos taikomieji tyrimai, švietėjiška veikla, aktyviau vystoma pažintinė rekreacija.
Dėl Degaičių parko įtraukimo į valstybinės reikšmės parkų sąrašą kovota ilgai. Siekis į valstybės lygį pakylėti nuostabų Žemaitijos kampelį atsirado Antanui Kontrimui tapus Degaičių seniūnijos seniūnu, kartu su parko puoselėtoju Adolfu Kišonu, kuris parku pradėjo rūpintis nuo 1972 m.
„Pradėjome po truputį, rašėme raštus, kvietėme specialistus iš Aleksandro Stulginskio universiteto, padarėme parko žemėlapį, kuriame surašėme kiekvieną medelį, – pasakojo Degaičių seniūnas A. Kontrimas. – Ir pagaliau, bemaž po šešerių metų, turime rezultatą: parkas įtrauktas į valstybinės reikšmės parkų sąrašą. Tai – be galo didelis pasiekimas!“ Anot A. Kontrimo, šio pasiekimo mūsų kraštui gal ir nebūtų buvę, jei ne Seimo narys Valentinas Bukauskas. „Dar kada turėjome savo aplinkos ministrą, buvome parašę raštą dėl Degaičių parko įtraukimo į valstybinės reikšmės parkų sąrašą. Tačiau… – prisiminė pašnekovas, – ledai pajudėjo atėjus naujam aplinkos ministrui – Kęstučiui Navickui. Aišku, tuos ledus pajudino mūsų Seimo narys: rašė raštus, ne kartą kalbėjosi su ministru ir t. t. Ir po pusės metų atsirado šis Vyriausybės nutarimas.“
A. Kontrimo teigimu, parko įrašymas į valstybinės reikšmės parkų sąrašą – tai pirmasis – pagrindinis – etapas. Nuo šiol Degaičių perlas, kaip sakė seniūnas, turės užnugarį iš aukščiau: „Šiandien dar tebegyvename tuo pasiekimo džiaugsmu, tačiau laukia ir kitas – Degaičių parko finansavimą spręsiantis – etapas. Tikimės gauti valstybės dotaciją, kad būtų įkurta keletą etatų parkui prižiūrėti.“
Šiuo metu Degaičių seniūno mintyse sukasi idėja – garsųjį Vyriausybės nutarimą iškalti akmenyje, kuris papuoštų Degaičių parką. Taip pat jame būtų iškalta turbūt labiausiai parkui nusipelniusio asmens – parko mecenato, globėjo, dendrologo Adolfo Kišono pavardė.
10 ha Degaičių parkas mišraus suplanavimo, įkurtas XIX a. pabaigoje. Tikslesnių duomenų, kas projektavo parką, neišliko. Ilgą laiką jis buvo gerai tvarkomas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, apie 1913 metus, dvarą nusipirko valstiečiai broliai Liaugaudai. Naujieji dvaro šeimininkai daugiausiai dėmesio skyrė ūkiniams reikalams. Tvarkydami parką jie apsiribojo tik retų medžių ir krūmų išsaugojimu.
Parkas labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Daug vertingų medžių buvo iškirsta malkoms. Parkas buvo apleistas ir sovietmečiu. Atgijo jis tik 1972 m., kai parko tvarkymo ir priežiūros darbams pradėjo vadovauti tautodailininkas ir dendrologas A. Kišonas. Visoje parko teritorijoje tada buvo pašalinti menkaverčiai medžiai ir krūmai, išvalyti tvenkiniai, sutvarkytos vejos, įrengti gėlynai, atnaujinta takų sistema, apsodinta vietinėmis ir retomis egzotinėmis medžių, krūmų rūšimis bei formomis.
Nuo 1986 m. parkas priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų. 1991 m. Degaičių dvaro sodybos fragmentai įrašyti į išaiškinamų kultūros vertybių sąrašą.
2012–2014 m. įvykdytas parko tvarkymo projektas. Degaičių parką puošia: 6 tvenkiniai; 26 tonas sveriantis Žemaičių vienybės akmuo; dviratis, pretendentas į pasaulio Gineso rekordą, sveriantis 1 385 kg; prieplauka; sporto bei žaidimo aikštelės; vasaros estrada; bažnyčia. Lankytojams orientuotis padeda: parko žemėlapis – schema, lentelės prie medžių lietuvių ir lotynų kalbomis.
2015 m. duomenimis, parką sudaro 300 taksonų medžių dendrologinė įvairovė.
Nuo dvaro laikų parke yra išlikę: europiniai kėniai bei raudonlapiai bukai. Auga ir kiti dendrologiniu požiūriu reti, egzotiniai, sumedėję augalai bei jų formos. Gelsvažiedis tulpmedis, rausvažiedžiai ir gelsvažiedžiai kaštonai, raudonasis platanalapis klevas, raudonlapis pūkenis, paprastojo klevo, gluosnių, ąžuolų, sedulų, šeivamedžių dekoratyvinės formos ir daugelis kitų augalų. Vien alyvų žydi per 30 rūšių. Keletas parko medžių yra įtraukta į Lietuvos augalų genų banką.
Teko šiame parke pabuvoti bent porą kartų , tai tikrai su meile gamtai tvarkoma aplinka .Ačiū