Eigirdžių bendruomenė: „Kiaulėms leiskime gyvuoti, o miestelio gyventojus evakuokime“

Eigirdžių bendruomenės namuose įvyko antras gyventojų susitikimas su UAB „Eigirdžių agrofirma“, poveikio aplinkai vertinimą rengiančios UAB „Geomina“ atstove Dovile Gečiauskiene. Ji pristatė užsakovo UAB „Eigirdžių agrofirma“ poveikio aplinkai vertinimo programą. Susirinkę eigirdiškiai buvo nusiteikę, pasak jų, kovoti iki galo.
Giedra AKAVICKIENĖ
Pagrindinis tikslas
Poveikio aplinkai vertinimo dokumento rengėja D. Gečiauskienė pažymėjo, kad UAB „Geomina“ su „Eigirdžių agrofirma“ bendradarbiauja nuo 2003 metų, o kiaulininkystės ūkio bendrovė ūkinę veiklą vykdo nuo 1975 metų.
D. Gečiauskienė Eigirdžių bendruomenę supažindino su Intensyvaus kiaulių auginimo ūkio eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo programos tikslais. Pagrindinis tikslas, pasak jos, kad ūkinė veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, suderinant bendrovės ir visuomenės interesus.
Kalbėdama apie poveikio aplinkai vertinimą, pranešėja pabrėžė, kad šio proceso metu yra galimybė sutvarkyti agrofirmos ūkinę veiklą. Ūkinė veikla turi taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimą, kuris „gimė“ iš ankstesnio gamtos išteklių naudojimo leidimo.
Siekdama nuraminti gyventojus, D. Gečiauskienė pažymėjo, kad ūkis negali auginti gyvulių tiek, kiek nori. Tam ir yra skirtas leidimas, kad kontroliuotų ūkinę veiklą. Leidime nustatyti reikalavimai, kiek agrofima gali laikyti gyvulių ir kaip tai turi daryti, kokius veiklos pagerinimus turi diegti.
Sanitarinėje zonoje – beveik visi Eigirdžiai
Bendrovės „Geomina“ atstovė iš Šiaulių eigirdiškiams aiškino, jog antras svarbus poveikio aplinkai vertinimo tikslas – kaip sumažinti normatyvinę sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribą. Šiandien normatyvinė zona apima apie 800 hektarų. Tai yra beveik visas Eigirdžių miestelis ir greta esantys kaimai.
Į pranešėjos žodžius, kad planuojama padidinti gyvulių skaičių 2 710 vienetų, gyventojai sureagavo itin piktai: „Ir taip neįmanoma gyventi. Susitvarkykite su smarve ir auginkite kiaules.“
Poveikio aplinkai vertinimo dokumento rengėja į replikas atsakė, jog sutinka, kad ta veikla negali būti be pasekmių, tačiau bus įvertintos priemonės, ką galima padaryti.
Agrofirma gerina veiklą
„Miestelis gyvuoja šimtą metų, agrofirma – 40 metų. Kiaulėms leiskime gyventi, o miestelį uždarykime ir reikės evakuotis“, – gyventojų neigiamos emocijos liejosi per kraštus.
Bandydama nuraminti aistras, D. Gečiauskienė teigė, jog nuo 2010 metų „Eigirdžių agrofirma“ atliko nemažai veiklos pagerinimų: automatizavo gyvulių šėrimą; investavo į paršavedžių laikymą; pašalino kraiką – vietoj pjuvenų atsirado grotelės. Taip pat įdiegta nauja degalinė, apsauganti gruntą nuo taršos. Įmonė pasirūpino aukščiau iškelti ventiliatorius, kad būtų geresnė sklaida ir tarša išeitų aukščiau. Diegiamas naujas technologinis sprendimas – uždaras srutų rezervuaras. Kol kas jis yra vienas, bet perspektyvoje numatyta, kad bus daugiau.
Į tai susirinkimo dalyviai replikavo, kad įmonė dirba daugiau kaip 40 metų, Lietuva Europos Sąjungoje – jau 25-eri metai, tačiau agrofirma iki šiol taip ir neturi uždaro srutų rezervuaro.
D. Gečiauskienė atsakė, jog plūkto molio lagūnos yra galimos, tik jos turi būti dengiamos šiaudais, o tą bendrovė esą ir daro.
Žada atkreipti dėmesį
„Didžiausia vandenų tarša ne nuo natūralių trąšų naudojimo, o nuo sintetinių. Šiuo atveju kiaulių ūkio srutas panaudoti trąšai yra vienas iš geriausių sprendimų“, – prieš laukų tręšimą srutomis nusiteikusius eigirdiškius tikino viešnia.
Pasak D. Gečiauskienės, anksčiau agrofirmos auginamų kiaulių srutos patekdavo į tris srutų lagūnas su visu dumblu, pagrindinis kvapas eidavo tolygiai iš visų.
Šiandien srutos surenkamos į vieną lagūną, ten jos išbūna ir vėliau išleidžiamos į kitus tvenkinius, kurių tarša, kvapai yra žymiai mažesni. Dėl to ir buvo įdiegtas šitas pakeitimas.
Pranešėja informavo, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis teisės aktais.
„Mūsų pagrindinis objektas yra kiaulininkystės ūkio eksploatacija pagal galimybes, skaičiavimus, galimą taršą. Veiklos pajėgumus įvertinsime atsižvelgdami į taršos sklaidos rezultatus. Poveikio vertinimo programa yra tam, kad nusimatytume, į ką mes atkreipsime dėmesį rengdami ataskaitą. Dėmesį turėtume atkreipti į žemės gelmes, dirvožemį, kraštovaizdį, aplinkos orą ir visuomenės sveikatą“, – sakė ji.
Poveikio aplinkai vertinimo programos derinimas vyks su jo klientais ir vėl bus rengiamas susitikimas su Eigirdžių bendruomene.
„Bendradarbiaujame su bendruomenės pirmininke ir atsakingais nariais, kito susitikimo jūs nepraleisite. Kitame susitikime bus kalbama apie konkrečius skaičius, rezultatus, vyks diskusija“, – pranešimą baigė D. Gečiauskienė.
Viešnią „pavaišino“ smarvės porcija
Vykstant susirinkimui ir atmosferai salėje kaistant, gyventojai garsiai kalbėjo, kad jie patys per gyvenimą prisikvėpavę ir prie bjauraus kvapo pripratę, tačiau tie, kas atvažiuoja į miestelį pasisvečiuoti ar su reikalais, riečia nosį.
Į pranešimą jautriai reagavę eigirdiškiai ne vieną kartą nutraukė pranešėją su savo karčiomis pastabomis apie miestelyje tvyrančią smarvę. Daugiau nebenorėdami taikstytis su esama padėtimi, žmonės garsiai reiškė nuomonę, kad jeigu agrofirma nesusitvarko su auginamų kiaulių dvoku, tegul iš viso užsidaro.
Į tai „Eigirdžių agrofirmos“ direktorius Rimantas Lapinskas atsakė, kad nei jis atidarė, nei jis uždarys įmonę – šį klausimą gali spręsti tik akcininkai.
Renginio kulminacija tapo eigirdiškių prašymas, kad pranešėja išeitų į lauką, – pranešimo metu žmonės salėje pajuto, kad pro atidarytus langus skverbiasi juos daugelį metų kankinantis dvokas.
Nutraukę pranešėją D. Gečiauskienę, gyventojai paprašė, kad ji kartu su jais išeitų į lauką pakvėpuoti Eigirdžių oru. Jai draugiją palaikyti išėjo ir „Eigirdžių agrofirmos“ direktorius R. Lapinskas. Smarvės porciją gavusi viešnia tik liūdnai palingavo galvą.