Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas: „Prioritetas – gyvenamosios aplinkos gerinimas

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metų antrąjį ketvirtį darbo užmokestis padidėjo visose Lietuvos apskrityse. Teigiama, kad Telšių apskrityje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo net 4 proc., neto – 3,4 proc.
Gerėjančia situacija Telšiuose džiaugiasi ir akivaizdžius pokyčius pastebi Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas. „Nuskambėjo gera žinia, kad darbo užmokestis sparčiai augo Telšiuose ir yra didesnis nei Šiauliuose ir Panevėžyje. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Telšiai šalies mastu yra ketvirtoje vietoje, prieš juos – tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda“, – tikino meras.
Aurelija SERVIENĖ
Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas teigė, kad buvo iškeltas toks klausimas: „Ar norėtumėte gyventi mažesniuose miestuose, ten, kur didesnis atlyginimas?“ Daugelis apklaustų gyventojų sakė, kad norėtų. Tai labai džiugina. Iš tiesų aplinka gyventi Telšiuose yra puiki. Visi grožisi ir gėrisi mūsų miestu, norėtų čia gyventi.“
P. Kuizinas sakė, kad šiandien Telšiuose jau nebekalbama apie nedarbą, versle jaučiamas darbo jėgos trūkumas, ypač paslaugų sferoje. Stinga pramogų organizavimo, viešbučių ir maitinimo specialistų.
„Visi žinome, kad farmacijos laboratorijos statyba eina į pabaigą, o ten tikrai reikės aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, ir atlyginimai ten turėtų būti ne patys mažiausi“, – kalbėjo pašnekovas.
Valdžios nuopelnas?
Rajono vadovas pastebi, kad ryškus gerėjančios situacijos augimas Telšiuose buvo užfiksuotas šių metų pradžioje. Tai, kad Telšių rajonas savivaldybių reitinge iš 25 vietos pakilo į 12-ąją, rodo, jog veiksmai, pokyčiai, darbų kryptys orientuotos gera linkme.
Ar palankūs rodikliai Žemaitijos sostinei – Telšių rajono valdžios nuopelnas? Iš dalies meras į šį klausimą atsako teigiamai: „Telšiuose niekas neatsirado iš niekur. Tai – ilgametis diplomatinis darbas, kuris niekada nenutrūksta. Šiame darbe – taip pat didelis ir mūsų Seimo nario Valentino Bukausko indėlis. O Vyriausybės atstovų vizitai į Telšius nelieka be pėdsakų. Šiuo diplomatiniu darbu investuota nemažai lėšų gerinant gyvenamąją aplinką mūsų rajone. Esminis tikslas – ne puošti Telšius, bet viską sukoncentruoti į gyvenamosios aplinkos gerinimą.“
Džiuginantys pokyčiai, anot mero, yra komandinio darbo rezultatas. „Nenoriu nieko sumenkinti ar aukštinti, medalių dalinti – tai yra komandinis darbas ir aš visada tik už jį. Mūsų Savivaldybėje komandinis darbas tikrai yra, nors ir su tam tikrais trukdžiais, tačiau yra. Jis tobulėja ir gerėja. Žinoma, kartais jaučiama politinė konkurencija ir kiti panašūs dalykai. Dažniausiai trukdo mūsų vietinių politikų neatsargūs pasisakymai. Dar blogiau, kada politinę situaciją komentuoja arba diplomatinį darbą pradeda dirbti Administracijos darbuotojai. Tai tikrai nėra jų kompetencija“, – atvirai kalbėjo meras.
Lyderiai
Mero teigimu, Telšių apskrityje versle lyderiauja Mažeikiai, nes ten yra „Mažeikių nafta“, o Telšiuose pirmauja AB „Žemaitijos pienas“.
„Mūsų mieste yra nemažai sėkmingai dirbančių statybos ir kelių organizacijų, daugybė smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Prekybos sektorių spaudžia stipri didžiųjų prekybos tinklų konkurencija“, – pažymėjo P. Kuizinas.
Lengvatos verslui
Meras teigė, kad Telšiuose verslininkams suteikiama nemažai lengvatų ir paramos: „Smulkaus ir vidutinio verslo paramos programa Telšių r. savivaldybėje yra jau ne vienerius metus ir ji bus visada. Mes kompensuojame įmonės steigimo kaštus ir bankines palūkanas.“
Ryškiausia investicija Telšiuose – ukrainiečių farmacijos laboratorija. Džiugu, jog ne vienerius metus merdėjusį etilo spirito fabriką sėkmingai perėmė kitas privatus kapitalas ir jau planuoja plėtrą. Buvusių kareivinių teritorijoje baigiamas įgyvendinti Europos Sąjungos projektas „Karinių užterštų teritorijų pritaikymas verslui“.
Kas stabdo investuotojus?
Kalbant apie investicijas ne tik mūsų mieste, bet ir visoje šalyje, P. Kuizinas įvardijo didžiausią problemą – tai žemės klausimai, kuriuos mūsų šalyje tvarko Nacionalinė žemės tarnyba. Pasak pašnekovo, sustabarėjusi, nelanksti sistema stabdo investuotojus. Šiandien Lietuvoje susitvarkyti žemės dokumentus užtrunka iki dvejų metų, o kartais ir ilgiau.
„Kai pradedi kalbėtis su šalies verslininkais ar užsienio investuotojais, pirmas klausimas būna, per kiek laiko bus sutvarkyti žemės klausimai“, – kalbėjo meras.