Liga pasibeldžia, kai jos mažiausiai lauki ir tikiesi. Ji ateina, nesirinkdama amžiaus, sujaukdama dabartį ir ateities planus… Su klastinga liga susidūrusiam telšiškiui Pauliui vos šešiolika: dar tiek daug nepamatyta, nesužinota, neišgyventa… Jaunuolis tvirtai kovoja dėl savo sveikatos, gyvybės ir optimistiškai žiūri į ateitį. „Kartais sūnui net turime priminti, kad jis serga vėžiu…“, – atsidūsta Pauliaus tėvas Vilius Klemanskis.
Telšiškiai Klemanskiai turi keturis vaikus: dvidešimt šešerių metų dukrą, dvidešimt penkerių, dvidešimties ir šešiolikos metų sūnus. Vyresnieji gyvena savarankiškai, abu mažieji – su tėvais.
Apie mažiausiąją atžalą užklupusią ligą Klemanskių šeima sužinojo visai neseniai – rugsėjo mėnesį.
V. Klemanskis pasakoja, kad sūnaus kakle apie porą metų buvo matomi padidėję limfmazgiai. Telšiuose šeimos daktaras nuramindavo – esą vaikas tai „išaugs“. Deja… Vasarą gerokai pastambėjo šešiolikamečio kaklas. Sunerimę tėvai paprašė, kad telšiškiai medikai skirtų siuntimą į Klaipėdos ligoninę.
Uostamiestyje medikai iš karto nustatė diagnozę – vėžys.
Ketvirta stadija
Klaipėdoje gydytojai nurodė, kad tai pirmos arba antros stadijos vėžys ir kad ligai išgydyti likę metai laiko. Jie nukreipė gydytis į Santariškėse esančią ligoninę. Ten medikai paėmė kraujo ir kaulų čiulpų mėginius tyrimams, atliko limfmazgių biopsiją.
Pasikvietę Pauliaus tėvus, medikai pranešė kraupią žinią: ketvirtos stadijos limfoma (Hodžkino liga, limfinės sistemos vėžys).
Vėžys buvo išplitęs į blužnį, apėmęs keletą procentų kaulų čiulpų. Gydytojai pasakė, kad vaikinas vėžiu serga metus laiko.
Kraujo tyrimai buvo geri – jais remiantis, ligos nebuvo galima konstatuoti.
Jau tą pačią dieną, sužinojus diagnozę, šešiolikamečiui Pauliui Santariškių ligoninėje skirtas gydymas. Medikai nusprendė nedaryti operacijos ir gydyti vaistais.
Pauliaus tėvas pasakoja, kad dešimtokui sūnui numatyti 6 chemoterapijos kursai. Po pirmojo, trukusio 8 dienas, atsileido sustambėjęs kaklas, vėžys šimtu procentų pasišalino iš kaulų čiulpų. Gydytojai suteikė vilties – pasakė, kad ligonio organizmas pasiduoda gydymui.
Penktadienį, ištvėręs antrąjį chemoterapijos kursą, Paulius grįžta namo. Medikai dar kartą pradžiugino – esą rezultatai sparčiai gerėja.
Kovojančiam su liga vaikinui gali būti skiriamas ir švitinimas.
Domisi kompiuteriais
V. Klemanskis pasakoja, kad su vėžiu kovojantis sūnus elgiasi taip, lyg būtų visiškai sveikas, yra geros nuotaikos. Tėvams priminus, kad vaikinas serga vėžiu, šis pasakė skaitęs internete, kad liga išgydoma 95 proc. ligonių.
Šešiolikamečio tėvas džiaugiasi, kad Santariškėse esančioje ligoninėje onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams sukurtos puikios sąlygos: Pauliaus mamai suteikta galimybė pasilikti kartu su sūnumi, yra virtuvė, kompiuterių klasė, kas vakarą vyksta įvairūs užsiėmimai, ligonius lanko žymūs žmonės.
V. Klemanskis sako, kad prastos savijautos sūnų matė tik vieną kartą – sulašinus apie litrą chemijos, vaikinui dingo apetitas.
Paulius iš brolio pasiskolino kompiuterį, gulėdamas lovoje, naršo po internetą. V. Klemanskis pasakoja, kad sūnui labai patinka kompiuteriai: paruošęs pamokas, jis prie kompiuterio gali sėdėti iki išnaktų.
Nuobodžiauti vaikinui neleidžia ir mokslai – mokytis reikia gydantis Santariškių ligoninėje. Kai Paulius būna Telšiuose, jį namuose lanko mokytojai. Vaikinas tėvui prasitarė, kad jam, užkluptam ligos, galėtų būti leidžiama nesimokyti.
Puikūs medikai
Pauliaus tėvelis neslepia, kad Santariškių ligoninėje pamatyti vaizdai jį labai sukrėtė. „Kai pirmą kartą važiavome iš ligoninės, valytuvų reikėjo ne automobiliui, o man“, – liūdnai šypteli vyriškis.
Telšiškis pasakoja, kad ligoninėje guli be galo daug vėžiu sergančių vaikų. Dauguma jų – nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Pašnekovui pervėrė širdį pamačius, kad serga abi vienos jaunos moters dvynukės: kūdikiai gulėjo prijungti prie lašelinių.
Iš medikų lūpų vyriškis išgirdo, kad dar nebuvo tokių metų, kaip šie, – vėžiu serga labai daug vaikų.
Telšiškis pasakoja, kad Santariškių ligoninėje dirbantys medikai yra puikūs. Už savo triūsą medikai neprašo, nesitiki ir atsisako priimti bet kokį atlygį – sako, kad priims kavos pakelį ir saldainių dėžutę tada, kai vaikas išgis.
Sunki padėtis
Šiuo metu didžiausia Klemanskių svajonė – matyti savo vaiką sveiką. Šeima džiaugiasi, kad liga pasišalino iš kaulų čiulpų – esą kitu atveju viskas būtų buvę daug sudėtingiau.
Šeima nesiskundžia niekuo – nei užklupusia liga, nei sunkia materialine padėtimi. V. Klemanskis prasitaria, kad jau šešioliktus metus dirba Telšių Žemaitės dramos teatro direktoriaus pavaduotoju ūkiui ir bendriesiems reikalams. Mėnesio alga – 1 000 Lt. Žmona, dirbusi siuvykloje, yra bedarbė, nedarbo išmokos nebegauna.
Sergančiam sūnui vieniems metams skirtas antros grupės invalidumas.
Regis, liga į šeimą pasibeldė kartu su ekonominiu sunkmečiu. Telšiškiams dar niekada nereikėjo valstybės pagalbos, dabar prireikė, pavyzdžiui, kompensacijos už šildymą.
Nors dauguma gydyti reikalingų vaistų kompensuojami, išlaidos didžiulės. Jau vien kelionė iš Telšių į Vilnių ir atgal brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, mažas buteliukas specialaus burnos skalavimo skysčio kainuoja 40 Lt. Juo burną reikia skalauti po kiekvieno valgio.
Medikai liepė įsigyti dvi dėžutes vaistų po 137 Lt – tėvai nežino, kodėl, bet medikai liepė juos turėti. V. Klemanskis sako, kad viena Telšiuose esanti vaistinė atsižvelgė į sunkią padėtį ir vaistus jo sūnui duoda be pinigų. Juos šeima sumokės, kai galės.
V. Klemanskis pasakoja, kad jį sujaudino vienos moters poelgis – nepažįstama moteriškė, sustabdžiusi jį mieste, įdavė 50 Lt. Šeimą pinigais parėmė artimieji, sergančio vaiko motinos buvusi darbdavė Nijolė Dacienė, mokyklos, kurioje vaikinas mokosi, mokiniai ir mokytojai.
Neatsisakė padėti
Klemanskių šeima nesiskundžia užklupusiomis bėdomis ir kantriai neša likimo išbandymus. „Telšių ŽINIOS“ savo ruožtu kreipiasi į skaitytojus ir nuoširdžiai prašo padėti su klastinga liga besigrumiančiai šeimai. Visi kartu mes galime sukurti Kalėdų stebuklą – pasistengti, kad šios šeimos nekamuotų rūpesčiai bent jau dėl pinigų.
„Telšių ŽINIOS“ geros valios gyventojus ragina pagal galimybes padėti su sūnaus liga kovojančiai šeimai: sąsk. nr.: LT654010042800383683, Vilius Klemanskis, DnB NORD bankas.
„Telšių ŽINIŲ“ paragintas, šiai skaudžiai istorijai neliko abejingas Seimo narys Valentinas Bukauskas. Jis patikino, kad šeimą parems pinigais, susisieks su Sveikatos apsaugos ministerija – gal yra galimų panaudoti lengvatinių sąlygų įsigyti vaistams ar kt. Pagelbėti sutiko ir Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Kleiva. Į diskusijas nesileido ir kitas mero pavaduotojas Donatas Kaubrys: „Būtinai paremsiu. Tik nurodykite sąskaitą.“
Džiaugiamės, kad, užuot užsikrėtę rinkimų karštine, Telšių politikai nelieka abejingi svetimam skausmui.
Loading ...
