Labdara senamiestyje ar gerai sugalvotas verslo planas

Šiandien Telšius galime pavadinti ne Žemaitijos, o tranšėjų sostine. Praėjusį mėnesį prasidėjus intensyviems darbams miesto centre, telšiškiai sunerimo, kodėl visai neseniai sutvarkyta Turgaus aikštė, šaligatviai vėl ardomi ir draskomi? Vieni miestiečiai piktinosi, kiti bandė garsiai klausti, kodėl vos prieš šešerius metus sutvarkyta miesto erdvė vėl ardoma, ar tik nesugalvojo gerbiama rajono valdžia Žemaitijos sostinės širdyje iš plytelių sau verslą sukti: juk senos (dar visiškai geros trinkelės) išimamos lauk ir dedamos naujos?!“
Pasipylė klausimai tiek rajono laikraščių redakcijoms, kaito Seimo narių mobilieji telefonai, į nepatogius klausimus teko atsakinėti ir Savivaldybės klerkams. Kad nuramintų gyventojus, praėjusį pirmadienį rajono valdžia sukvietė žiniasklaidos atstovus į ekskursiją ir bandė paaiškinti miesto centre vykstančius procesus.
Susitikime su rajono žiniasklaida dalyvavo Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Valdemaras Ramšas, Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Algirdas Žebrauskas, Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Adomas Žvirzdinas bei Savivaldybės ekologas Raimondas Račkauskas.
Susitikimo metu rajono valdžios ir Savivaldybės administracijos atstovai pasakojo, kad miesto centre pradėtas įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas (taip vadinamos URBAN programos) projektas „Apšvietimo tinklų, gatvių aptvėrimų, vaizdo kamerų įrengimas Telšių mieste (I etapas)“. Šio projekto vertė siekia daugiau nei 3 mln. Lt.
Pačiame projekto aprašyme teigiama, kad Telšių mieste dėl finansavimo šaltinių stokos per paskutinius dešimtmečius buvo itin saikingai investuojama į miesto viešąsias erdves, bendruomeninės infrastruktūros kūrimą (atkūrimą), gyvenamosios aplinkos miesto gyventojams gerinimą. Pagrindinis projekto tikslas yra didinti Telšių miesto – regiono centro – konkurencingumą, išnaudojant turimą potencialą, sukuriant patrauklią gyvenamąją aplinką miesto gyventojams ir palankias sąlygas verslui. Pagrindinė projekto tikslinė grupė yra Telšių miesto ir rajono gyventojai, kurių socialinė ir ekonominė gerovė tiesiogiai priklauso nuo rajono ekonomikos aplinkos ir jos plėtros. Projektu siekiama sukurti Telšių centrinės miesto dalies viešųjų erdvių kompleksą, savo techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe atitinkantį ES valstybių lygį, sudaryti palankias sąlygas Telšių miesto ir Lietuvos ekonomikos plėtrai. Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir aplinką, padidinti patrauklumą investicijoms ir pagerinti senamiesčio estetinį vaizdą, numatoma sutvarkyti Telšių miesto gatvių ir aikščių apšvietimo tinklus, įdiegti saugaus eismo priemones (eismą ribojantys stulpeliai, pėsčiųjų saugaus eismo atitvaros), rekonstruoti miesto aikščių dangas, suprojektuoti ir įrengti mažosios miesto architektūros detales, 
atnaujinti miesto žaliuosius plotus, rekonstruoti lietaus nuotekų sistemas ir įrengti vaizdo stebėjimo kameras, užtikrinančias miesto bendruomenės ir miesto svečių saugumą.
Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vedėjo A. Žvirzdino, įgyvendinant šį projektą, bus pastatytos gatvių pavadinimų lentelės, įrengtos penkios vaizdo kameros, suoliukai, šiukšliadėžės, išpjautos senos liepos (36 vnt.) ir vietoje jų pasodinta 16 auksinių akacijų, atkurtas Rotušės šulinys. Taip pat pertvarkoma Turgaus aikštėje esanti automobilių stovėjimo aikštelė, įrengiant gėlines.
Daugiausia klausimų iš gyventojų ir kilo dėl ardomos Turgaus aikštėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir šaligatvių. Toks ardymas susijęs ir su tuo, kad reikia sutvarkyti ir inžinerinius tinklus. Esą, pagal konkurso sąlygas numatyta, kad išardžius trinkeles (tiek Turgaus a. automobilių stovėjimo aikštelės, tiek šaligatvių), rangovas įsipareigoja sutvarkyti taip, kaip buvo. Tačiau prieš šešerius metus paklotas trinkeles Turgaus a. nepriekaištingai sudėti atgal yra beprotiškai sudėtinga, mat tuomet jas dedant, trinkelės buvo pjaustomos, kad tiktų. Todėl rangovas pasisiūlė iš savo lėšų nupirkti naujas plyteles ir jas sudėti, o senąsias pasiimti sau. Esą, Savivaldybei jokių papildomų lėšų pridėti nereikėjo, o ir rangovui pirkti naujas plyteles yra žymiai ekonomiškiau, nei bandyti sudėti senąsias.
Seimo narys Valentinas Bukauskas teigė, kad jis dalyvauja šiame rajono valdžios susitikime su žiniasklaidos atstovais, nes į jį kreipėsi gyventojai su klausimais ir nuogąstavimais: „Paskutiniu metu iš rajono gyventojų sulaukiau daug skundų, – kalbėjo Seimo narys, – vienas iš keliamų klausimų, ar bus iki galo sutvarkyti miesto centre inžineriniai tinklai, ar po keletos metų vėl teks ardyti viską, šiandien užmiršus pakloti kokį nors laidą? Kitas klausimas, kurį kelia gyventojai, kodėl tokiu sunkiu šaliai ir rajonui laikotarpiu valdžia įgyvendina tokius prabangius projektus? Ir nereikia klaidinti žmonių – URBAN programos lėšas buvo galima naudoti ir, pavyzdžiui, darželių remontui, tačiau, kažkodėl Savivaldybė nusistatė savo taisykles, pagal jas sudėliojo prioritetus, kur ir ką tvarkyti. Telšiai naudoja URBAN, t. y. Mažųjų regiono centrų plėtros, socialinės atskirties mažinimo programos lėšas miesto estetikai, senamiesčiui gražinti, tačiau užmiršta kaimą. „Regiono centrų plėtra“ – tai nereiškia, kad lėšas galima naudoti tik Telšių mieste. Visų pirma, tai pinigai, skirti regiono plėtrai, socialiniai atskirčiai mažinti. Todėl žmogui ir tampa nesuprantami tokie dalykai: kai šitaip prabangiai gražinamas miesto centras, jų vaikai priversti lankyti darželius, kuriuose labai prastos sąlygos.“ Pasak Seimo nario, rajono valdžia taip pat gana dažnai klaidina gyventojus teigdama, kad gautų ES lėšų grąžinti nereikės: „Tai netiesa. Jau šiais metais Lietuva turės atiduoti Europos Sąjungai per 1 mlrd. Lt. Kitais metais ši suma bus dar didesnė. Taigi, netiesa, kai teigiama, jog ES parama yra nemokama – mes ją turėsime grąžinti šalies Bendrojo vidaus produkto sąskaita.“
Seimo narys per susitikimą taip pat palietė ir miesto centre ardomų trinkelių klausimą: „Senos plytelės keičiamos naujomis. Tačiau kokia pastarųjų sudėtis? Kokia senųjų likutinė vertė? Gal naujosios žymiai pigesnės už senąsias ir jas keičiant kažkas darosi sau verslą?“
Į V. Bukausko užduotus nepatogius klausimus ir pastebėjimus ėmėsi atsakinėti Telšių rajono savivaldybės meras V. Ramšas. Pasak jo, kuo daugiau mieste ir rajone matomas veiksmas, tuo daugiau gyventojams kyla ir klausimų. „Taip vadinamos URBAN programos prioritetai buvo sudėlioti, vykdant gyventojų apklausą. Tai visuomenė nusprendė, kad didžiausia lėšų suma bus skirta Masčio ežero pakrantėms sutvarkyti. Deja, kartais žmonių norai ir prioritetai laikui bėgant keičiasi, – kalbėjo V. Ramšas.
Apie plytelių brangumą ir pigumą prakalbo Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Algirdas Žebrauskas. Pasak jo, naujosios plytelės, kurias sudės rangovas, yra betoninės (16×16), atestuotos Lietuvoje. „Vargu, ar trinkelė, eksploatuota šešerius metus, yra vertingesnė už naują. Senųjų plytelių kaina yra tikrai mažesnė už naujų, kurias mes gauname, pasikartosiu, neišleisdami nei lito.“