Žydų virtuvė: Rivos Portnajos šeimos virtuvės receptai ir Telšių beigeliai

Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje ir kavinėje „Senamiestis“ vyko Žemaičių muziejaus „Alka“ organizuotos žydų kulinarijos paveldo edukacinės dirbtuvės „Telšių beigeliai“. Edukacijų dalyviai kartu su „Beigelių krautuvėlės“ šeimininkėmis Riva Portnaja ir Dovile Rūkaite gamino ir degustavo tradicinius žydiškus patiekalus.
Rivos Portnajos vaikystės namai Telšiuose
Iš Telšių kilusi R. Portnaja supažindino moksleivius su dar neatrastu žydiškos virtuvės paveldu, papasakojo, kas yra košerinis maistas, kokių taisyklių ruošdamos maistą iki šiol laikosi religingos žydų šeimos. Pristatydama košerinio maisto subtilybes D. Rūkaitė nurodė, jog žydų virtuvėje yra trys produktų grupės: pieno, neutralūs parve (augalinės kilmės produktai: daržovės, vaisiai, sėklos, grūdai; žuvys) ir mėsos produktai. Kiekvienoje nurodytoje grupėje yra ir daugiau niuansų, tačiau esmė – tos trys grupės ir jų derinimas. Joks mėsos patiekalas negali būti ruošiamas su pieno produktais. Tačiau pieno produktus su parve galima derinti. Košerinė mityba neleidžia žydams valgyti jūros gėrybių, todėl ant jų stalo neišvysite krevečių, austrių, midijų.
R. Portnaja moksleiviams papasakojo apie savo vaikystės namus Telšiuose, kaip šeimoje buvo laikomasi košerio tradicijų. Moteris prisiminė namus, kuriuose buvo dvi virtuvės: viena mėsai, kita – pienui ir parve produktams. Virtuvėse taip pat buvo atskiri puodai, keptuvės, lėkštės, įrankiai, net šluostės – viskas dėl to, kad būtų atskirti mėsos, pieno ir parve produktai bei jų gaminimo procesai.
„Babūnės“ receptai
Popiet kavinėje „Senamiestis“ vyko edukacinės dirbtuvės, skirtos suaugusiesiems. Jų metu buvo kepami beigeliai ir gaminamas foršmakas.
R. Portnaja pasidalijo savo šeimos („babūnės“) Telšių beigelių receptu, pagal kurį jau daugelį metų kepami beigeliai. Jų ir šiandien galima paskanauti Vilniuje įsikūrusioje „Beigelių krautuvėlėje“. Taip pat mokė foršmako gaminimo subtilybių. Foršmakas – kapota silkė – vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių. Kiekviena šeimininkė turi savo versiją, kuo ji gardina kapotų silkių užkandį – smulkintais svogūnais, antaniniais obuoliais, citrinų sultimis.
Edukacijos dalyviai skanavo ne tik pačių pagamintus, kvepiančius, ką tik iš krosnies ištrauktus beigelius, R. Portnajos šeimos virtuvės foršmaką, bet ir kitus litvakiškos virtuvės patiekalus: „lekech“ – medaus pyragą (tradicinį šabo desertą, valgomą po vakarienės), „imberlach“ – morkų ir imbiero saldainius, macus bei „teiglach“ – desertinį pyragaitį.
Atminties knyga lietuviškai
Edukacinės dirbtuvės „Telšių beigeliai“ – šiemet Žemaičių muziejaus „Alka“ įgyvendinamo projekto sudedamoji dalis.
Minėdamas 2020-uosius – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, bendradarbiaudamas su projekto partneriais, Žemaičių muziejus „Alka“ parengė ir šiuo metu įgyvendina projektą „Telšių Atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“.
Rugsėjo–spalio mėnesiais Telšiuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Telšių Atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“ bei tradicijų ir papročių vakaras su žydų dainų ir šokių ansambliu „Fajerlech“ (vadovė Larisa Vyšniauskienė), visuomenei pristatytas ekskursijų ciklas „Telšių žydų paveldas mieste“. Pasak projekto vadovės muziejininkės-skaitmenintojos Loretos Norvaišienės, iki metų pabaigos iš hebrajų ir jidiš į lietuvių kalbą bus išversta per 250 puslapių Atminties knygos „Telšiai“ straipsnių.
Išversti į lietuvių kalbą knygos „Telšiai“ straipsniai bus skelbiami Žemaičių muziejaus „Alka“ interneto svetainėje
www.muziejusalka.lt. Knygoje publikuojama informacija taip pat bus panaudota įrengiant Telšių žydų bendruomenės istorijai skirtą muziejaus ekspoziciją rekonstruotame ješivos pastate.