Viktorija Rimkutė. Apie jauno žmogaus pasirinkimą

Parašė:  2019-09-13

Viktorija Rimkutė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto trečio kurso studentė, kilusi iš mažo, bet labai jai mielo Kaunatavos kaimelio, šiandien stebina savo pasiryžimu mokytis, siekti žinių, kaip ir kuo galėtų prisidėti prie mūsų šalies gerovės ir laisvės. Galbūt todėl 2017 metų sausio 13 dieną prisiekė Lietuvos Respublikai ir įstojo į Žemaitijos šaulių 8-ąją rinktinę.
Senelio, buvusio kario, pėdomis žengianti mergina įsitikinusi, jog kiekvienas pilietis turėtų būti pilietiškas ir mokytis apginti tėvynę ne tik ginklu, bet ir kitais būdais. Tai kiekvieno iš mūsų pareiga!
Apie tai, kaip Šaulių sąjungos veikla pakeitė jauno žmogaus gyvenimą, „Telšių ŽINIOS“ kalbina V. Rimkutę.
Aurelija SERVIENĖ
– Kur baigusi Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnaziją pradėjai studijuoti? Ar dažnai grįžti namo?
– Studijuoju Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kineziterapiją. Laikas bėga greitai, pusė kelio įveikta, esu jau trečio kurso studentė, bet namų pasiilgstu taip pat, kaip ir pirmaisiais mėnesiais, tad stengiuosi grįžti tiek dažnai, kiek galiu, nes žinau, kad namuose laukia draugas, šeima ir ypač mažieji šeimos nariai. Tad į gimtinę važiuoju kiekvieną arba bent kas antrą savaitgalį.
– Kuo žavi didmiestis ir kodėl norisi ar, priešingai, nesinori grįžti į gimtąjį kaimą?
– Kaune būti gera, daug gražių vietų, viskas, ko reikia, – ranka pasiekiama. Gausu parduotuvių ir pramogų, daug įvairių žmonių, tačiau ten išvykusi supratau, kad esu labiau gamtos vaikas, nes miesto triukšmas, sirenos išvargina. Kai grįžtu į tėvų namus, nuostabą kelia tyla, paukščių čiulbėjimas, ramybė. Pabuvusi kaime atsigaunu, jaučiuosi energingesnė, tampa lengviau mokytis…
– Ne vienerius metus Tave pastebime Šaulių sąjungos gretose. Kaip sugalvojai tapti šaule?
– Nuo mažens mane traukė technika, ginklai. Nebijojau nei tepalais, nei purvu išsitepti. Atsitiko taip, kad mokykloje išgirdau, jog bus galimybė eiti į naują būrelį. Pradėjau domėtis, koks tai būrelis, ką reikės daryti. Kai ėmiau jį lankyti, mokykloje buvau vienintelė mergaitė tarp berniukų, tačiau oficialiai tapti jaunąja šaule nesiryžau. Metai bėgo, o mano domėjimasis niekur nedingo. Nutariau palaukti, kol sueis 18 metų, ir tada priimti šaulio priesaiką, kuri bus visam gyvenimui – 2017-ųjų sausio 13-ąją prisiekiau Lietuvos Respublikai.
– Kas lėmė tokį pasirinkimą?
– Tikriausiai prie mano sprendimo labiausiai prisidėjo du veiksniai. Pirmas, kad mano senelis buvo karys. Jis man tikras pavyzdys, nes rizikuodamas savo gyvybe išliko žmogumi ir padėjo kitiems, nors už tai galėjo būti pats nubaustas. Antras, kad gimiau rugpjūčio 23-iąją. Dieną, kuri parodo, kokie žmonės gali būti stiprūs ir vieningi, kai kovoja dėl savo šalies laisvės. Manau, kad tokią dieną gimiau ne veltui. Aš noriu, kad tokia didi diena niekada nebūtų užmiršta. Kaip tik todėl noriu mokytis, noriu sužinoti, kaip ir kuo galėčiau prisidėti prie mūsų šalies gerovės ir laisvės, jeigu to kada nors reikėtų…
– Ar nemanai, kad tai labiau vyriški reikalai?
– Manau, kad nereikėtų nieko skirstyti į vyriškus ir moteriškus reikalus. Dabar tokie laikai – viską reikia mokėti daryti pačiam.
– Pastebėjome, kad merginų šaulių gretose vis daugėja.
– Merginos visada domėjosi šaulių veikla. Iš tiesų dabar merginų organizacijoje daug daugiau nei vaikinų.
– Kaip manai, kuo merginos šioje srityje yra pranašesnės už vaikinus?
– Galbūt kai kurie vaikinai yra stipresni fiziškai, bet nebūtinai tai reiškia, kad jie bus geresni šauliai. Tiesą sakant, pažįstu daug merginų (tiek karių, tiek šaulių), kurios fiziškai yra geriau pasiruošusios už daugelį vaikinų. Žinoma, visi mes galime pasiruošti fiziškai, tačiau reikia ir daug išmokti, prisiminti. Negaliu pasakyti, kuo merginos yra pranašesnės už vaikinus. Manau, kad tai iš dalies priklauso nuo kiekvieno žmogaus – visi esame skirtingi, kiekvienas gabesnis tam tikriems dalykams.
– Kuriai šaulių rinktinei priklausai?
– Priklausau Žemaitijos šaulių 8-ajai rinktinei, 805-ajai kuopai, ji yra Telšiuose. Pas mus yra tam tikri būriai, aš esu 3-iajame būryje, 3-iajame skyriuje.
– Kokią veiklą apima Šaulių sąjunga? Ką veikiate? Ko mokotės?
– Šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Ji siekia ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti tėvynę, ištikus nelaimei, padėti kitiems.
Kiekvienas doras Lietuvos pilietis gali tapti Šaulių sąjungos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse.
Šaulių sąjungos uždavinys taikos metu – rengti Lietuvos Respublikos piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padėti užtikrinti viešąjį saugumą, valia ir ginklu ginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos vientisumą.
Šaulių sąjungos uždavinys agresijos atveju – savo koviniais būriais remti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kitais pajėgumų vienetais padėti užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, siekiant atgrasyti priešą, apginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą, užtikrinti piliečių saugumą.
Mes dalyvaujame įvairiose šventėse, renginiuose. Vyksta daug pratybų, žygių, paskaitų, atliekame daug testų. Mokomės labai įvairių dalykų, pavyzdžiui, apie topografiją, radijo ryšio stotis, rikiuotę ir dar apie daug kitų dalykų, taip pat Lietuvos istorijos, lyderystės, pilietiškumo, sveikos gyvensenos. Reikia išmanyti viską apie ginklus, turėti bazinių žinių apie Lietuvos šaulių sąjungą ir pan.
– Kaip Tave pakeitė dalyvavimas Šaulių sąjungos veikloje?
– Mano aplinkoje atsirado daug bendraminčių, čia sutikau daug žmonių, į kuriuos galiu kreiptis, jei reikėtų kokio nors patarimo ar pagalbos. Vien dėl tokios šaulių šeimos visada norisi juos aplankyti, aktyviai dalyvauti visoje organizuojamoje veikloje.
Dalyvaudama šaulių veikloje tapau drąsesnė, labiau savimi pasitikinti, išmokau greitai priimti sprendimus ir apskritai išmokau daug naudingų dalykų, kurie praverčia kasdieniniame gyvenime.
– Gal papasakotum kokį nutikimą iš šaulių gyvenimo?
– Papasakosiu savo įsimintiniausią įvykį iš vienos mūsų rinktinės organizuojamų parašiutininkų stovyklų. Tai pirmas mano gyvenime šuolis kupoliniu parašiutu iš maždaug 900 metrų aukščio. Tos 3 sekundės laisvo kritimo ir maždaug 3 minutės ore, mirtina tyla bei vaizdas lyg iš paukščio skrydžio ir tik artėjant prie žemės girdimi žodžiai: „Kojas! Pasiruošti prižemėjimui!“, įstrigo tikriausiai visam gyvenimui. O nusileidus toks adrenalino pliūpsnis užplūdo, kad net nejaučiau, kiek ilgai dar šypsojausi.
– Ką tau reiškia Šaulių sąjunga, pilietiškumas, Lietuva ir pan.?
– Lietuva man – namai, kur savas kraštas, sava kalba, Žemaitijos kalnai, upės, ežerai, javų laukai, tėvai ir jų namai. Lietuva – tai namai, į kuriuos visada norisi sugrįžti, nes, kad ir kur būčiau, visada jos ilgiuosi.
Šaulių sąjunga – tarsi antra šeima, kuri mokosi prireikus tuos namus apginti. Ji tapo mano gyvenimo dalimi. Tai patriotiška šeima, kurią vienija bendri tikslai, bendros vertybės ir vienoda priesaika.
Manau, kad kiekvienas pilietis turėtų būti pilietiškas ir mokytis apginti tėvyne ne tik ginklu, bet ir kitais būdais. Tai kiekvieno iš mūsų pareiga.
– Ar ragintumėte jaunimą jungtis į šaulių gretas? Kodėl?
– Aš jaunimą raginčiau ne tik stoti į Šaulių sąjungą, bet ir atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar tapti krašto apsaugos savanoriais. Tai organizacijos, kuriose atrasite bendraminčių, išmoksite daug naudingų dalykų, praversiančių gyvenime. Kiek daug ten visko patirsite! Taip pat sustiprėsite fiziškai, išmoksite disciplinos, tvarkos, na, ir, žinoma, būsite pasiruošę ginti savo šeimą, namus ir tėvynę, jeigu prireiktų. Jei tik sveikata leis, planuoju prisijungti prie Lietuvos kariuomenės, nes kol kas visą dėmesį skiriu studijoms.
– Kol dar mokeisi Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje, „Telšių ŽINIOS“ rašė apie Tavo neeilinį talentą piešti. Kaip šiandien, ar tebepuoselėji šį pomėgį?
– Taip, šis pomėgis niekur nedingo, tik, tiesą sakant, dabar jam galiu skirti gerokai mažiau laiko, nes reikia daug mokytis, ir laisvas laikas pasidarė labai brangus. Savo piešinius parodžiau ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenei – jie buvo eksponuojami šių metų gegužės mėnesį vykusioje Kultūros savaitėje. Kaip tik po jos baigiau piešti autoportretą, kuriame yra šaulių simbolikos. Kai atsiras laisva minutėlė, planuoju nupiešti dar kelis su Lietuvos šaulių sąjunga susijusius portretus. Labai tikiuosi, kad jiems rasiu užtektinai laiko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
Telšių „Telšiai“ naują NKL sezoną pradėjo pergalėmis (0)

Krepšinio klubas „Telšiai“ naują Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezoną pradėjo skindamas pergales. Namuose spalio 3 d. […]

2019-08-27
SUPER FIESTA (0)
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Kiek metų skaitote „Telšių ŽINIAS“?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2019 tzinios.lt