Šalia Telšių, Siraičių kaime, auga iš pažiūros neeilinis ąžuolas, tikėtina, skaičiuojantis ne vieną gyvavimo šimtmetį. Yra manančių, kad dėmesio vertas medis, be abejonės, turėtų būti saugomas valstybės, tačiau į Saugomų botaninių objektų sąrašą jis nėra įtrauktas. Gamtos mylėtojai baiminasi, kad galiūno, augančio privačioje valdoje, atliekant statybos darbus neištiktų toks pats likimas kaip ir kitų jo giminaičių, nukirstų praėjusiais metais tiesiant dviračių takus link Germanto ežero.
Monika GIRDVAINĖ
Auga privačioje valdoje
Važiuojant iš Telšių ir ties buvusia plytine pasukus į Lieplaukės kelią, dėmesį patraukia Gadūnavo seniūnijos Siraičių kaime apie 50 metrų nuo pagrindinio kelio augantis plačiašakis, galingas ąžuolas. Naujai statomų namų kvartale, privačioje valdoje, šaknis įleidęs medis kol kas džiugina akį ir niekam netrukdo. Tačiau gamtos mylėtojai nerimauja, koks likimas jo laukia atliekant statybos darbus, kurie, žvelgiant į teritoriją aplink ąžuolą, gali visai greitai prasidėti.
„Telšių ŽINIŲ“ duomenimis, ąžuolo kamieno apimtis 1,3 m aukštyje siekia 5,25 metro. Įvertinus šį parametrą, akivaizdu, kad medis turėtų būti saugomas.
Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų apraše patvirtinta, kad paprastieji ąžuolai, kurių kamieno apimtis 1,3 m aukštyje yra ne mažesnė kaip 4–4,5 metro, gali būti paskelbti valstybės saugomais objektais.
Mano, kad neatitiktų visų parametrų
Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas Raimondas Račkauskas patvirtino, kad privačioje valdoje augantis ąžuolas nėra saugomas valstybės.
Anot jo, norint siūlyti Valstybės saugomų teritorijų tarnybai įtraukti šį medį į Valstybės saugomų botaninių objektų sąrašą, neužtenka įvertinti vieno medžio parametro – kamieno apimties. Ąžuolas turėtų atitikti visus šiuos keliamus reikalavimus: dydis, amžius, sveikatingumas.
„Nemanau, kad tą ąžuolą lengvai padarytų saugomu objektu. Reikia atlikti išsamius tyrimus ir kita. Medžiai taip pat turi būti vertingi dendrologiškai arba istoriškai. Aš šiuo medžiu domėjausi seniau, bet istorinių žinių neradau, o dėl dendrologinės vertės irgi yra klausimų. Nemanau, kad jis atitiktų visus keliamus reikalavimus. Šis medis yra privačioje valdoje, taigi ir tyrimams atlikti būtų reikalingas savininko sutikimas“, – komentavo R. Račkauskas.
Vedėjo teigimu, šis ąžuolas, lyginant su saugomu Pavirvyčio dvaro ąžuolu, atrodo silpnokai, turi mažai lapuotumo, todėl kol kas ir nesiimama iniciatyvos pripažinti jį saugomu objektu.
„Artimiausiais metais mes planuojame inventorizuoti želdinius šioje Telšių miesto dalyje, o inventorizacija pagal Želdynų įstatymą atliekama visų nuosavybės formų sklypuose. Atkreipsime dėmesį į šį ąžuolą, gal kažką pasiūlys specialistai dendrologai, jei medis jiems pasirodys vertingas“, – sakė pašnekovas.
Galėtų būti lankytinu objektu
Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius, mylintis ir besirūpinantis ilgaamžiais medžiais, stebisi, kodėl toks unikalus ąžuolas iki šiol dar nėra saugomas.
„Ar mes kada nors išmoksime džiaugtis tuo, ką turime šalia? Tą ąžuolą reikėtų pristatyti kaip unikaliausią medį prie Telšių miesto pakraščio. Turėti tokį medį yra stebuklas – jis neabejotinai galėtų būti lankytinų objektų sąraše. Reikia džiaugtis, kad turime tokį paminklą, kad tas ąžuolas išgyveno ne vieną šimtmetį, neleisti bet ko aplink jį pilti, reikia saugoti“, – įsitikinęs A. Dacius.
Pašnekovas nuogąstavo, kad Telšių savivaldybės administracijoje nėra žmonių, kurie užstotų senus, istorinius medžius. Telšiškiui atrodo nesuvokiama, kad Telšių mieste ir šalia jo nėra nė vieno medžio, kuris turėtų saugomo objekto dokumentus. To, anot vyro, yra vertas ne vienas medis.
„Nereikia norėti tik fejerverkus šaudyti į dangų, reikia investuoti ir į miesto želdinius“, – neabejoja A. Dacius.
Ateitis neaiški
Saugant asmens duomenis, informacija, ką planuojama daryti teritorijoje šalia ąžuolo Siraičiuose, „Telšių ŽINIOMS“ nesuteikta.
Galima tik daryti prielaidą, kad naujai statomų namų kvartale šalia ąžuolo kažkada bus pastatytas namas.
A. Dacius baiminasi, kad neeilinio ąžuolo, augančio privačioje valdoje, atliekant statybos darbus neištiktų toks pats likimas kaip ir kitų unikalių ąžuolų, nukirstų praėjusiais metais tiesiant dviračių takus link Germanto ežero.
„Žmogus, sklype turintis tokį medį, turėtų džiaugtis gavęs Dievo dovaną. Tik jis turi būti ne „trinkelių mylėtojas“. Jeigu protingas žmogus ten statysis namą, jis statinį puse metro pastums į šoną, kad tik išsaugotų ąžuolą, bet jei ten norės įsikurti koks „naujasis lietuvis“, jis pirmiausia pasiruoš malkų penkeriems metams į priekį“, – savo nuomonę dėstė žemaitis.
Visiems išskirtinius medžius planuojantiems pjauti asmenims, A. Daciaus teigimu, prieš tai darant pirmiausia reikia parodyti neseniai išdygusį medelį, kad galėtų palyginti ir suprasti, kiek metų praeina, kol mes sulaukiame tokio gamtos stebuklo, kaip kad minėtas ąžuolas.
R. Račkauskas patikino, kad be Savivaldybės darbuotojų žinios ąžuolas Siraičiuose negalėtų būti pjaunamas ir kalbų apie tokius veiksmus tikrai nėra. Vedėjas informavo, kad leidimas pjauti medį kaimo vietovėje reikalingas tais atvejais, kai kamieno skersmuo yra didesnis kaip 30 cm.
„Aišku, lengviausia yra pasakyti, kaip ką daryti, bet mūsų pareiga yra ne tik medžius saugoti, bet ir padaryti taip, kad viskas būtų darnu ir nekeltų pavojaus gyventojams“, – kalbėdamas apie ilgaamžių medžių priežiūrą mieste teigė R. Račkauskas.
Primename, kad į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą Telšių rajone yra įtraukti šie medžiai: Tryškių seniūnijoje augantys Pavirvyčio dvaro ąžuolas, Pavirvyčio alėjos ąžuolas ir Pavirvyčio beržas; Žarėnų seniūnijoje esančios dvi Saloto dvikamienės liepos; Luokės seniūnijoje augantys Skliausčių ąžuolas ir Tado Blindos pušis.
Užuot rūpinęsi medžiais, katinais ir šunimis, pasirūpinkite kas nors žmonėmis. Negi nematote, kad banditų gauja baigia mus sunaikinti?