Savivaldos geroji patirtis – modernizuoja ne tik pavienius daugiabučius, bet ir aplinką

Vis daugiau savivaldybių renkasi modernizuoti nebe tik pavienius daugiabučius, bet kartu ir renovuotų namų aplinką – visą kvartale esančią infrastruktūrą: žaliąsias zonas, kiemų aikšteles, jų apšvietimą ir pan. Tokius kvartalinės renovacijos projektus jau yra parengusios 35 arba daugiau kaip pusė visos šalies savivaldybių, o ekspertai pažymi, kad šie projektai atneš kur kas didesnių teigiamų pokyčių šalies miestuose nei pavienių namų renovacija.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta, BETA organizuotoje konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“ apžvelgęs dabartinę renovacijos situaciją atskirose savivaldybėse, pabrėžė, jog tol, kol bus atnaujinami pavieniai pastatai ir renovacijos programos neapims kvartalų ar pastatų grupių, sunku tikėtis ženklesnio energinio efektyvumo atskiros savivaldybės, o tuo labiau šalies, mastu.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika taip pat akcentuoja, kad daugiabučių namų atnaujinimo programa yra prioritetinis projektas tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu, o didžiausias indėlis į šiandieninį renovacijos progresą priklauso savivaldai: „Būtent dėl savivaldybių nuoseklaus darbo šiandien galime džiaugtis pasiektais rezultatais daugiabučių atnaujinimo srityje.“
Renovacijos amplitudė – nuo 0 iki 100 proc.
Deja, vis dar ne visose savivaldybėse prioritetas yra teikiamas renovacijai, todėl daugiabučių atnaujinimas kai kur vėluoja.
BETA duomenimis, renovuotų namų skaičius atskirose savivaldybėse svyruoja nuo 100 proc. renovuotų daugiabučių Ignalinos savivaldybėje iki neįgyvendinto nė vieno projekto Pagėgių savivaldybėje. Kalbant apie parengtas kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas, pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė, bet apie pusė savivaldybių dar nėra parengusios nė vienos kvartalinės renovacijos programos.
Ieško būdų, kaip paskatinti progresą
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas pastebi, kad Aplinkos ministerija ieško svertų, kaip paskatinti renovaciją.
Viena iš galimų priemonių – daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo užmokesčio didinimas ir greitesnis išmokėjimas, jeigu projektas įgyvendinamas greičiau.
„Įgyvendinus projektą iš karto išmokėtume visą sumą administratoriui, tai reiškia, kad kuo greičiau dirbi – tuo daugiau uždirbi. Taip pat tikimės, kad su naujai išrinkta savivaldybių valdžia projektų įgyvendinimas pagreitės, esame pasiryžę pakeisti ir teisės aktus, kad procesas vyktų efektyviau“, – sako M. Narmontas.
Finansavimas renovacijai nenutrūks
Dabar savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas yra parengusios 35 arba daugiau kaip pusė visų šalies savivaldybių. Konferencijoje dalyvavę kai kurių savivaldybių atstovai nuogąstavo, kad, sumažėjus finansavimui iš ES fondų, pačioms savivaldybėms teks didelė finansinė našta baigti pradėtus renovacijos darbus.
Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė patikino, kad finansavimas renovacijos projektams nenutrūks: „Lėšos renovacijai nesibaigė – rezervo turime keleriems metams. Naujų finansavimo šaltinių per šį laikotarpį atsiras, nes energijos taupymas, kaip ir kitos klimato kaitos mažinimo priemonės, tampa vis svarbesniu prioritetu visoje Europos Sąjungoje.“ Ji pabrėžia, kad ES dėmesys šiam prioritetui turėtų paskatinti savivaldybes galvoti apie renovacijos projektų tęstinumą kompleksinės renovacijos perspektyvoje.

B-766