Pašalpų gavėjai atviri: kam dirbti, jeigu pinigų galima gauti dykai

Parašė:  2020-11-13

Kam grėbti lapus ar šluoti šaligatvius, jei gali gauti dar didesnę išmoką negu lenkdamas nugarą? Su tokiu bedarbių požiūriu teigia susiduriantys seniūnai. Jie skundžiasi, kad prasidėjus pandemijai ėmė stigti darbininkų atlikti svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus, nes ilgalaikiai bedarbiai vietoje socialinių pašalpų mieliau renkasi gauti darbo paieškos išmoką, už kurią nereikia atidirbti.
Monika GIRDVAINĖ
Socialinę pašalpą iškeitė į išmoką
Prasidėjus pandemijai seniūnams teko gerokai pasukti galvas, kaip organizuoti svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus. Jau daugelį metų pjauti žolę, ravėti, grėbti lapus, šluoti šaligatvius, kasti sniegą ir atlikti kitus visuomenei naudingus darbus buvo įpareigojami socialines pašalpas gaunantys asmenys. O štai šį birželį, Vyriausybei priėmus sprendimą dėl COVID-19 pasekmių visiems bedarbiams mokėti darbo paieškos išmokas, siekiančias 200 eurų, atidirbančių už pašalpas asmenų praktiškai nebeliko. Mat didžioji dalis jų vietoj socialinės pašalpos naudojasi Užimtumo tarnybos skiriama didesne darbo paieškos išmoka. Per Užimtumo tarnybą 200 eurų išmokos darbo neturintiems asmenims bus mokamos iki šių metų pabaigos.
„Pašalpos išmokamos iš Lietuvos žmonių pinigų, iš to paties valstybės biudžeto, nesvarbu, ar savivaldybėms deleguota funkcija mokėti socialines pašalpas, ar valstybė moka išmokas per Užimtumo tarnybą. Todėl sunkiai suvokiama, kodėl taip paprastai dalijami pinigai. Kokia iš to nauda? Pašalpų dalijimas be prievolės atidirbti iš kitos pusės yra ir nepagarba jas gaunantiems žmonėms – duodame pinigus, o nesirūpiname, ką jie veikia ir kaip juos išleidžia“, – savo nuomonę dėstė Varnių seniūnijos vadovas Rolandas Bružas, einantis ir Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos prezidento pareigas.
Pašalpos gavėjų – gerokai mažiau
Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Dainora Gedmintienė pripažino, kad nuo birželio 1-osios pasikeitus teisės aktams iš tiesų gerokai pakito socialinių pašalpų gavėjų skaičius. Anot vedėjos pavaduotojos, šių metų spalio mėnesį Telšių rajono savivaldybėje socialines pašalpas gavo 571 gavėjas. Palyginimui: pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių asmenų buvo beveik dvigubai daugiau – 1 061.
„Dėl pandemijos visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka nesikeitė, tik ženkliai sumažėjo talkininkų dėl naujų teisės aktų. Pernai spalį į seniūnijas buvo nukreipti aštuoniasdešimt trys socialinių pašalpų gavėjai, o šiemet – tik trisdešimt trys. Tokia tendencija yra visoje Lietuvoje, nes galioja tie patys teisės aktai. Gal tik skiriasi demografiniai ir užimtumo rodikliai“, – sakė D. Gedmintienė.
Pašnekovės teigimu, nuo birželio 1-osios gerokai pasikeitęs Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas palankus ne tik darbo neturintiems žmonėms. Pavyzdžiui, šiuo metu skiriant kompensacijas už šildymą ar kurą nebevertinamas gyventojų turtas. Taip šią paramą gauna gerokai daugiau asmenų.
Pagalbininkų trūksta
Telšių miesto seniūnijos vadovas Česlovas Ubartas tvirtino šių metų vasarą prisimenantis kaip košmarą. Anot seniūno, augmenijai augti klimatas šiemet buvo itin palankus, tad reikėjo labai daug pastangų prižiūrėti viešąsias erdves, ypač laiku pjauti žolę. Aplinkai prižiūrėti seniūnijoje yra vos keli etatiniai darbuotojai, tad papildomi žmogiškieji ištekliai atlikti sezoninius darbus labai reikalingi.
Kad įsivaizduotume situaciją, miesto vadovas įvardijo skaičius, kiek asmenų ateidavo į seniūniją atidirbti už pašalpas anksčiau ir kiek jų sulaukiama dabar. Praėjusių metų balandžio–spalio mėnesiais visuomenei naudingus darbus atliekančių asmenų skaičiaus vidurkis siekė 82, o šiemet per tą patį laikotarpį už pašalpas atidirbančiųjų vidurkis buvo tik 7.
„Pavyzdžiui, šių metų balandžio–gegužės mėnesiais visuomenei naudingų darbų neateidavo dirbti nė vienas asmuo, o pernai tais pačiais mėnesiais atidirbančiųjų skaičius siekdavo net iki šimto. Skaičiai turbūt viską ir pasako. Gerai dar, kad bent po kelis žmogelius pagal tam tikrą programą ateina iš Užimtumo tarnybos.
Kad ir ne visi atėjusieji dirba našiai, bet tos papildomos rankos tikrai yra reikalingos. Kad ir po truputį, kad ir po 10 metrų per dieną nušluoja, vis tiek tie darbai padaromi“, – apie darbuotojų trūkumą kalbėjo Č. Ubartas.
Pozicija – geriau nedirbti
Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos prezidentas pripažįsta, kad su aplinką tvarkančių žmonių trūkumo problema susiduria visos šalies seniūnijos, tačiau jos spręsti neskubama. Įdarbinti išmokų gavėjų iki kitų metų pradžios tikrai nežadama, o ir priimti etatinių darbuotojų, kas valstybei kainuotų dar daugiau, galimybės nesudaromos.
„Su Savivaldybių seniūnijų asociacijos vadovybe, su Savivaldybių asociacijos atstovais esame kalbėję, kad dabar galiojanti tvarka nėra gera. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai taip pat ne kartą sakėme, kad kažkaip reiktų spręsti šį klausimą, tačiau argi kurčias su aklu gali susikalbėti?
Laikausi pozicijos, kad asmenys turi gauti pašalpas, tačiau neturėtų būti gėda ir atidirbti už jas“, – tvirtino R. Bružas.
„Telšių ŽINIŲ“ kalbinti seniūnai teigia girdintys išmokas gaunančių asmenų viešus pasisakymus, esą už gautą paramą atlikti lieptus darbus jiems nenaudinga, nes pinigus galima gauti ir lengvesniu keliu.
„Kitiems gal tas išmokas ir būtina skirti, nieko nesakau, bet tikrai yra ir tokių žmonių, kurie piktnaudžiauja šia tvarka. Pasitaiko net atvejų, kai pašalpų gavėjai atvirai juokiasi – kam dirbti, jeigu ir nieko neveikdami galime gauti pinigus“, – apie realią situaciją pasakojo Gadūnavo seniūnijos vadovas Justas Dapkus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. Jonas parašė:

    Žmogus dirba, moka mokesčius (ir nemažus). Nuo teisėtai uždirbto atlyginimo atskaičiuojama pajamų mokestis, privalomas sveikatos draudimo mokestis bei gana nemažas socialinio draudimo mokestis (taip vadinamas SODROS mokestis). Šiame SODROS mokestyje dalis mokesčio skiriama darbo netekimo atvejui. Labai keista skaityti tokius seniūnų ir net pačio Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidento nusvaigimus, kad asmenys už SAVO sumokėtus mokesčius dar turi atidirbti. Ir kaip pas mus priimta žmogus tai turi daryti kaip koks nusikaltėlis, nes Viešieji darbai Lietuvoje šiaip jau yra kriminalizuoti. Atkreipti dėmesį į Administracinių nusižengimo kodeksą taip pat ir į Baudžiamąjį kodeksą.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Kaip vertinate karantino sąlygomis mokymą/mokymąsi Telšių rajone?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2020 tzinios.lt