Kūrybingi Janapolės „Bočiai“

Parašė:  2020-10-16

Janapolės „Bočiai“ rugsėjo 27-ąją Tarptautinę pagyvenusių žmonių šventę pradėjo šv. Mišiomis. Klebonas Kęstutis Zybartas nuoširdžiai pasveikino parapijiečius, palinkėjo sveikatos ir Dievo palaimos.

Zita GODELIAUSKIENĖ
Po šv. Mišių „Bočių“ Janapolės skyrius šventę pratęsė buvusios mokyklos salėje. Juozas Šileika apibūdino „Bočių“ veiklą, pasidžiaugė, jog skyriaus nariai, vadovaujami pirmininko Jono Vaškio, aktyvūs, daug keliauja, nors gyvena atokiau nuo centro. Draugiški santykiai su klebonu, su bendruomene, su seniūnu Rolandu Bružu – gero, ramaus gyvenimo rezultatas.
„Bočių“ pirmininko pavaduotoja Jadvyga Martinavičienė nepamiršo pasveikinti socialinės darbuotojos Marytės Servienės profesinės dienos proga.
Šventę paįvairino Telšių rajono savivaldybės Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatras „Žibintas“ E. Untulio spektaklėliu „Dubilts išmėginims“ (režisierė A. Kniurienė). Na, o Juozas Šileika šventę baigė savos kūrybos eilėraščiais, kuriuos parašė specialiai šios šventės proga:

Kaip bus poryt?
Matau – ten skraido mano laimės paukštis,
Kada savo sparnais paliesi tu mane?
Šiandien tu atskrisi, rytoj vėl
atskrisi,
O kaip bus poryt – nežinia…

Jaučiu aplinkui vaikščiojantį džiaugsmą –
Kuriuo keliu jis ateis pas mane?
Šiandien tu ateisi, rytoj vėl ateisi,
O kaip bus poryt – nežinia…

Be pertrūkio kyla į aukštį svajonės
Ir lieka kažkur erdvėje…
Šiandien aš svajoju, rytoj vėl
svajosiu,
O kaip bus poryt – nežinia…

Suėję į būrį visi pabendraukim –
Smagu pakalbėt, padainuot
būryje.
Šiandieną mes esam, rytoj vėlei
būsim,
O kaip bus poryt – nežinia…

Senatvės fantazija
Kažkur eini, kažką matai,
Kažkur kažko vis trūksta –
Seniau čia degė jaunystės laužai,
Dabar iš jų tik dūmai rūksta.

Prisimenam save dar jaunus,
Prisimenam save mažus.
Metai į vis aukštesnę krūvą
kraunas –
Juk kiekvienas gyvenimo tarpsnis gražus.

Buvo praeity kažkas ir nuostabaus,
Buvo didesnių ir mažesnių
sunkumų…
Noris ateityje kažko gražaus
Ir paprasto žmogiško jaukumo…

Iš įpratimo vis žvelgi į priekį,
Kartais ir į šalis pasidairai,
Stengiesi suformuoti savo siekį:
Pakelt akis į dangų ar bandai?

Dangaus ramybė dovanoja aukštį,
Gali kiek nori ten sparnus išskleist
Ir skrist tolyn kaip laisvas paukštis,
Nebodamas nei pasiklyst,
nei nusileist.

Norisi užsisklęst gyvenime savam
Ar atsivert plačiai saviesiems.
Gyvenimas juk duotas
kiekvienam,
Senatvė duodama tik
išrinktiesiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Jūsų nuomone, ar apsauginės veidą dengiančios kaukės apsaugo nuo COVID-19 viruso?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2020 tzinios.lt