I. Skernevičiūtė: išsėtinė sklerozė netrukdo gyventi visavertį gyvenimą

Parašė:  2019-10-04

Praėjusią savaitę Telšių sergančiųjų išsėtine skleroze klubas Regioninėje Telšių ligoninėje surengė konferenciją. Renginyje sergantiesiems ir jų artimiesiems medikai kalbėjo apie tai, kaip valdyti išsėtinę sklerozę, kokių priemonių imtis gerinant gyvenimo kokybę susirgus, pristatytos šios ligos gydymo naujienos ir aktualijos.
„Į šitą ligą reikėtų žiūrėti blaiviai, žinant, kad tu niekur nuo jos nepabėgsi – ji nepagydoma, tik reikia išmokti tinkamai ją valdyti ir nesibaiminti gyventi visavertį gyvenimą“, – susirinkusiesiems sakė Regioninės Telšių ligoninės gydytoja neurologė Irena Skernevičiūtė.
Monika GIRDVAINĖ
Išsėtinė sklerozė: kas tai?
Išsėtinė sklerozė – tai centrinės nervų sistemos liga, kuri pažeidžia galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus. Ja susergama pakitus imuninei sistemai, kai imuninės ląstelės atakuoja nervų ląsteles gaubiantį mielino dangalą galvos, nugaros smegenyse ir regos nervuose. Įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai, kurių vietose vyksta randėjimas – sklerozė. Išsėtinės sklerozės simptomų įvairovė yra labai plati ir gali sutrikdyti visas centrinės nervų sistemos funkcijas, bet dažniausiai pacientus vargina nuovargis, nuotaikos, atminties sutrikimai, galūnių silpnumas ir sustingimas, jutimo, koordinacijos, regėjimo, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai. Medikų teigimu, ta pati liga skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingais simptomais. Be to, vieni ligos simptomai lengvai diagnozuojami ir gydomi, o kiti – daug sunkiau koreguojami ar net visai nepasiduoda gydymui. Dėl kai kurių iš minėtų simptomų žmogus gali tapti neįgalus.
Kiekvienam pasireiškia kitaip
Susirinkusiuosius pasveikinusi konferencijos vedėja I. Skernevičiūtė, pavadavusi tą dieną sirgusią klubo pirmininkę Dalią Borusevičiūtę, trumpai pristatė išsėtinės sklerozės mokslinių tyrimų rezultatus, gydymo metodus ir kitas su šia liga susijusias aktualijas.
Gydytoja neurologė pasakojo, kad išsėtinė sklerozė – iki galo neištirta ir dar daug klausimų kelianti liga. Nežinomi nei tikslūs ligą sukeliantys veiksniai, nei konkretūs simptomai. Kiekvienam pacientui ji pasireiškia vis kitaip.
„Pirmą kartą šią ligą 1829 metais aprašė prancūzų neurologas. Jis nurodė tris simptomus – akių trūkčiojimą žiūrint tiesiai, kalbos sutrikimą ir eisenos sutrikimą. Šiandien prie išsėtinės sklerozės prirašome daugybę kitų simptomų, nes mokslinių tyrinėjimų, analizės yra gerokai daugiau. Atsiranda ir naujų simptomų, kurie tiriami ir aprašomi“, – kalbėjo pranešėja.
Gydytoja neurologė pabrėžė, kad išsėtine skleroze gali sirgti tiek jauni žmonės, tiek ir vyresni, tačiau dažniau ši liga vis dėlto užklumpa darbingo amžiaus žmones. Anot pašnekovės, pasaulyje fiksuota ir atvejų, kai išsėtine skleroze suserga mažamečiai.
Išsėtinės sklerozės formos
I. Skernevičiūtė sakė, kad yra kelios išsėtinės sklerozės formos – pirminė progresuojanti bei recidyvuojanti-remituojanti.
Recidyvuojančiai-remituojančiai ligos formai būdingi naujų ar pasunkėjusių simptomų pasireiškimo epizodai – recidyvai, po kurių būna pagerėjimo laikotarpis, kitaip vadinamas remisija. Tarp recidyvų ligos simptomai gali išnykti visiškai arba gali likti tam tikrų varginančių sutrikimų.
Pirminė progresuojanti yra sekinanti ligos forma, kuriai būdingas nuolatinis simptomų blogėjimas, paprastai be aiškių recidyvų ar remisijos laikotarpių. Tačiau kai kuriems šia ligos forma sergantiems pacientams pasireiškia ir recidyvai.
Ištirta, kad pirminė progresuojanti ligos forma sukelia didesnę negalią nei recidyvuojanti-remituojanti. Negrįžtami negalios reiškiniai sergantiesiems pirmine progresuojančia išsėtine skleroze progresuoja dvigubai greičiau nei recidyvuojančia-remituojančia forma sergantiems pacientams.
„Recidyvuojančios-remituojančios ligos atveju ūmiai atsiranda neurologinis defektas, kuris išsilaiko ilgiau kaip 24 valandas, ir tik po to pradeda atsistatinėti iki stabilaus lygio – tai remisija. Jos metu liga neprogresuoja, tik kyla klausimas, kada vėl atsiras paūmėjimas. Po keleto metų ši ligos eiga tampa antrine progresuojančia, paūmėjimai tampa mažiau pastebimi, bet liga progresuoja nuolat.
Pirminės progresuojančios eigos atveju liga nuo pat pradžios progresuoja be jokių remisijų ir greitai invalidizuoja asmenį.
Recidyvuojanti-progresuojanti ligos eiga laipsniškai ir nuolat progresuoja, bet jos atveju yra aiškūs paūmėjimai ir dalinis simptomų išnykimas“, – apie ligos formas pasakojo gydytoja neurologė.
Reakcija į ligą įvairi
I. Skernevičiūtės teigimu, išsėtine skleroze dažniau serga šiaurės pusrutulio žmonės, todėl anksčiau manyta, kad šiai ligai įtakos turi oro sąlygos. Tačiau atlikus mokslinius tyrimus tai nepatvirtinta.
„Taip pat svarstyta, kad įtakos susirgti turi mitybos įpročiai, bet tai irgi nepasitvirtino. Galiausiai prieita prie išvados, kad tai – imuninė liga, kuriai įtakos turi ir genetinė sistema, apsigimimai dėl chromosomų pokyčio. Pripažinta, kad šiai ligai atsirasti įtakos gali turėti ir toksinės medžiagos, dažnas sirgimas gripu, bakterinėmis ir kitomis virusinėmis infekcijomis, endokrininiai veiksniai, stresas. Viena aišku, kad išsėtinė sklerozė nėra paveldima“, – kalbėjo medikė.
Pranešėja pastebėjo, jog išsėtine skleroze susirgęs žmogus, išgirdęs diagnozę, išgyvena tam tikras reakcijos į ligą fazes. Pirmiausia sergančiuosius apima jausmas neigti diagnozuotą ligą. Vėliau eina nusivylimo ir pykčio etapai, svarstant, kodėl liga užklupo būtent jį. Ir tik po kurio laiko ateina susitaikymas, ligos supratimas ir bandymas sau padėti gyvenant su šia liga.
„Į šitą ligą reikėtų žiūrėti blaiviai, žinant, kad tu niekur nuo jos nepabėgsi – ji nepagydoma, tik reikia išmokti tinkamai ją valdyti ir nesibaiminti gyventi visavertį gyvenimą – kurti šeimas, esant galimybei susilaukti vaikų. Būkite aktyvūs, stenkitės dėl savęs. Ne dėl personalo, ne dėl kitų, o tik dėl savo sveikatos. Visas pastangas, kurias rodysite, įdėsite į save“, – susirinkusiuosius ragino gydytoja neurologė.
Gydymo galimybės
Medikės tvirtinimu, yra dvi išsėtinės sklerozės gydymo perspektyvos – imunomoduliuojantis ir simptomus tvarkantis gydymas. Pavyzdžiui, jei išsėtinė sklerozė sukelia epilepsiją, gydoma ši liga. Jei dėl ligos atsiranda nugaros skausmai, tai tada šalinant šiuos simptomus skiriami nuskausminamieji. Atsiradus kitiems simptomams skiriami kraujagysles plečiantys, raumenis atpalaiduojantys, svaigimą mažinantys vaistai.
Taikant imunomoduliuojantį gydymą vaistais tvarkoma imuninė sistema. Anot medikės, darbo praktikoje būta ir leidžiamų, ir geriamų vaistų, bet norimą rezultatą ne visi jie duoda. Be to, vartojant vaistus pasitaiko įvairių kontraindikacijų – trinka širdies ritmas, susidaro trombų, pažeidžiami plaučiai.
„Pastaruoju metu mokslininkai kuria tam tikrus T-limfocitus, kurie įleisti į sergančiojo organizmą prisitaiko ir neturi savybės naikinti mieliną. Jie kuriami individualiai kiekvienam pacientui. Kol kas dar tik pradžia tokių bandymų ir tyrimų, bet tikėtina, kad ateityje toks gydymo metodas bus dažnas“, – naujus gydymo metodus pristatė I. Skernevičiūtė.
Būtinas fizinis aktyvumas
Konferencijoje dalyvavęs Regioninės Telšių ligoninės kineziterapeutas Vytautas Miškinis pabrėžė, kad sergant išsėtine skleroze reikėtų pagal galimybes būti fiziškai aktyviems, neleisti kūnui sustabarėti ir nuolat mankštintis. Specialistas pristatė, kokius pratimus geriausiai rinktis sergantiesiems ir kokia to nauda. Kadangi sergant išsėtine skleroze dažniausiai jaučiami simptomai – greitas nuovargis ir fizinės ištvermės trūkumas, pranešėjo teigimu, mažinant šiuos simptomus ir gerinant fizinį pajėgumą labiausiai padės ėjimas, lengvas bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukiojimas.
„Būtų labai gerai bent triskart per savaitę išeiti pasivaikščioti po 30 minučių ir ilgiau. Vaikščioti reiktų nedideliu tempu. Jei vaikščioti negalite, tai bent atsisėdę atlikite aktyvius pratimus rankomis ir kojomis. Geriausia pratimus daryti gryname ore, nes tada gerėja deguonies pasisavinimas, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, grūdinamas, žmogus tampa atsparesnis virusinėms ligoms, taip pat gerėja nuotaika“, – patarimus dalijo V. Miškinis.
Kineziterapeutas pridūrė, kad taip pat veiksmingi yra aktyvūs kvėpavimo pratimai. Kvėpuojant diafragminiu kvėpavimu įkvepiant išsipučia pilvas, gerėja vidaus organų kraujotaka, žmogus geriau atsipalaiduoja. Kvėpuojant krūtine suaktyvinamas tarpšonkaulinių raumenų tonusas, o plaučių ventiliacija gerėja atlikus greitą įkvėpimą ir lėtą gilų iškvėpimą.
Pratimai, šalinantys simptomus
V. Miškinio teigimu, sergant išsėtine skleroze sumažėjusį odos jautrumą liečiant padeda atkurti įvairūs dygliuoti masažuokliai, adatiniai kilimėliai.
„Atsiradus pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimams, puikiai tinka tokie pratimai, kaip pastovėti užsimerkus. Tik šito pratimo nereiktų atlikti vienam arba reikėtų bent turėti kur įsikibti, jei griūtumėte. Taip pat geras pratimas pastovėti ant vienos kojos, pavaikščioti koja už kojos, pavaikščioti atbulomis, pastovėti ant pusiausvyros pagalvėlių“, – kalbėjo vyras.
Jis pabrėžė, kad sergantiesiems išsėtine skleroze didelė problema – galūnių nevalingas drebėjimas ir atsirandantis spastiškumas. Tokie procesai dažniausiai vyksta dėl sutrikusios raumenų tonuso reguliacijos. Geriausiai šiuos simptomus šalinti, anot pranešėjo, padeda masažai, tempimo pratimai.
Sergantiesiems išsėtine skleroze ir susiduriantiems su šlapimo nelaikymo problema specialistas patarė atlikti Kėgelio pratimus, t. y. įtempti sėdmenis, valingai mėginti sustabdyti šlapinimąsi. Taip pat padeda pratimas atsigulus ant nugaros kilnoti dubenį, atlikti diafragminį kvėpavimą.
„Sportuodami nepersistenkite. Lengvas nuovargis po treniruotės nėra kenksmingas, tačiau darydami pratimus turite jaustis gerai. Atlikdami pratimus neskubėkite, taisyklingai kvėpuokite – per nosį įkvėpdami ir per burną išpūsdami. Jokiu būdu negalima sulaikyti kvėpavimo. Sportuokite gerai išvėdintoje patalpoje, neperkaiskite“, – patarė kineziterapeutas.
Ragino būti aktyviems
Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinės poliklinikos neurologijos kabinete dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Nijolė Urbonienė pasidalijo įspūdžiais iš neseniai Vilniuje vykusios tarptautinės sergančiųjų išsėtine skleroze konferencijos. Slaugytoja pasidžiaugė, kokie aktyvūs ir drąsūs buvo iš įvairių šalių atvykę sergantieji išsėtine skleroze. Anot moters, žvelgiant į sergančiųjų aktyvumą ir laisvę galima teigti, jog liga jiems – ne kliūtis veikti, visur dalyvauti. Pašnekovės manymu, kukliems, dažnai savame rate užsidarantiems lietuviams reiktų imti iš kitataučių pavyzdį, dalytis savo istorijomis ir palaikyti vienas kitą.
Regioninės Telšių ligoninės Neurologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Daiva Paškauskienė kalbėjo susirinkusiesiems apie darbo Neurologijos skyriuje specifiką, turimą įrangą ir pacientų slaugą.
„Patekusius į mūsų skyrių ligonius nuo pat pradžių pasitinka mūsų slaugytojos, kurios yra kompetentingos, licencijuotos ir žinančios, kad kiekvienam pacientui reikia sudaryti individualų slaugos planą. Kiekvienas pacientas yra individualus“, – sakė slaugytoja.
Ji pabrėžė, kad į Neurologijos skyrių atvykę ligoniai pirmiausia išklausomi, aptariamos juos kamuojančios problemos ir jiems suteikiama dominanti informacija.
„Paciento aplinka suformuojama taip, kad ji būtų saugi, kad aplinkui esantys daiktai būtų saugiu atstumu ir asmuo galėtų pasiimti juos nesusižeisdamas. Suteikiama informacija, kaip išsikviesti slaugos personalą“, – apie darbo specifiką skyriuje kalbėjo D. Paškauskienė.
Skyriuje – įvairiapusė pagalba
Slaugytoja pabrėžė, kad Neurologijos skyriaus patalpos jaukios, moderniai sutvarkytos, o turima įranga padeda palengvinti sergančiųjų kasdienybę. Skyriuje yra patogių, lengvai pagal paciento poreikius transformuojamų lovų, prie kurių, reikalui esant, galima naudoti pacientų saugumą užtikrinančias priemones, pavyzdžiui, specialias pakeliamas groteles, kad ligonis neiškristų.
Pranešėja taip pat pasidžiaugė, kad palatose įrengtos naujos spintelės, moderni medicinos įranga, pagalbinės priemonės, padedančios pacientams judėti.
„Stengiamės daryti viską, kad skyriaus palatų aplinka būtų artima sergančio žmogaus namų aplinkai. Norėčiau jus matyti sveikus, stiprius. Naudokitės kolegų išsakytomis rekomendacijomis ir galbūt jums pasiseks ilgiau išlaikyti stiprią sveikatą. Tad džiaukitės gyvenimu, dalyvaukite renginiuose, bendraukite tarpusavyje, nes bendravimas yra viskas. Neužsidarykite, pasikalbėkite, nes kai išsikalbi, dažnai palengvėja. Skyriaus personalas ne tik gydo, bet ir išklauso. Geras pasakytas žodis gydo“, – įsitikinusi D. Paškauskienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. Telšių gyventoja parašė:

    Laikas, daktarytė, Jums eiti į užtarnautą poilsį. Atvežus senyvą žmogelį Jūs pasižiūrit ir tik tesugebat pasakyti „ amžius, amžius“ ir nueinat.

  2. Danutė parašė:

    Daktarė teisingai sako,nuo senatvės juk vaistų nėra.Daktarai ne dievai.Reikia patiems pozityviau į viską žiūrėti,vietoj to kad,kaltinant medikus..Nuostabi..nuoširdi ir profesionali daktarė .

  3. Gyventoja parašė:

    Labai gera daktarė, labai bendraujanti, nuostabus žmogus.

  4. Ligonis parašė:

    Daktarai,daktarai kada jums bus gana ir gerai………

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Telšių „Telšiai“ naują NKL sezoną pradėjo pergalėmis (0)

Krepšinio klubas „Telšiai“ naują Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezoną pradėjo skindamas pergales. Namuose spalio 3 d. […]

2019-08-27
SUPER FIESTA (0)
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Kiek metų skaitote „Telšių ŽINIAS“?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2019 tzinios.lt