Do­na­tas Bu­gys: „Aš no­riu gy­ven­ti įdo­mų gy­ve­ni­mą“

Parašė:  2019-08-13

Ubiškės kaime užaugęs ir dabar ten tebegyvenantis Donatas Bugys neabejotinai galėtų būti pavyzdžiu, kad nėra neįmanomų dalykų. Ir veikla, kuria su bendraminčiais užsiima šis jaunas vyras, turbūt daugeliui kraštiečių atrodys sunkiai suvokiama, tačiau pats pašnekovas apie tai kalba paprastai, įdomiai ir su užsidegimu akyse.
Jo iniciatyva Islandijoje įkurta telšiškių įmonė, statanti sniego lavinų ir akmenų sulaikymo užtvaras kalnuose, sėkmingai gyvuoja jau daugiau kaip aštuonerius metus ir konkuruoja su didžiausiomis Europos bendrovėmis.
Monika GIRDVAINĖ
Žavi nuostabūs gamtos vaizdai
Susitikus su Donatu nuo pirmosios pokalbio minutės buvo aišku – iš pažiūros paprastas ir kuklus 39-erių metų vyras daro neeilinius darbus.
D. Bugys pasakojo, jog gyvenime aplinkybės susiklostė taip, kad prieš daugiau nei dešimtmetį jam teko išvykti dirbti į užsienį. Skandinavijos šalyse dirbdamas statybos darbų vadovu vyras sulaukė vienos įmonės pasiūlymo Islandijos kalnuose statyti sniego lavinų ir akmenų sulaikymo užtvaras. Vyras kurį laiką dirbo paprastu darbininku, veikla buvo įdomi, tad laikui bėgant telšiškis nusprendė žengti žingsnį – įkurti įmonę ir kalnuose darbuotis su savo surinkta komanda.
2011 metais Donatas kartu su broliu Tomu Bugiu ir draugu Vytautu Rubežiumi įkūrė savo įmonę Islandijoje ir pradėjo vykdyti veiklą.
„Iš darbo pusės žiūrint ši veikla yra labai sunki, tačiau žvelgiant iš kitos pusės – dirbdami mes pamatome tai, ko dauguma islandų net nėra regėję. Jau vien jausmą, patiriamą užlipus į kalną, sunku apibūdinti, o dar mes dirbame draustiniuose, kur negalima jokia žmogaus veikla, ten pasistatome konteinerius, gyvename kartais net po tris mėnesius ir galime grožėtis gamta.
Būdami aukštai puikiai matome Šiaurės pašvaistes. Regint nuostabius gamtos reiškinius visi darbo sunkumai tampa menkaverčiai“, – sakė įmonės „DTV VERK“ vienas įkūrėjų.
Būtinos alpinistų licencijos
Nors telšiškių vykdoma veikla pavojinga, reikalaujanti daug kantrybės, ištvermės, puikios fizinės formos, tačiau, pašnekovo teigimu, ypatingo pasiruošimo dirbti šį darbą nereikia.
„Mes žmones paimame tiesiog iš kiemo, nuskraidiname juos į darbo vietą, pasirūpiname apgyvendinimu, maistu, tik reikia noro dirbti, motyvacijos. Protingas tą darbą atlikti išmoks per savaitę, neprotingas – neišmoks iš viso“, – tvirtina D. Bugys.
Jis kalbėjo, kad norint dirbti kalnuose reikalinga turėti alpinistų licencijas. Islandijoje nėra organizuojami tokie kursai, kuriuos išklausius gaunami reikiami dokumentai, todėl lietuviai tai daro bendraudami su austrais. Atvykę specialistai tiems, kurie išklauso mokymus, suteikia licencijas metams, o praėjus minėtam terminui jas vėl laikomasi iš naujo.
„Nuo pat pradžių mūsų įmonėje dirba vien telšiškiai, tik Islandijoje esančiame biure dirbantys buhalterė ir vadybininkas yra ne lietuviai. Iš mūsų kaimo, Ubiškės, kur abu su broliu gyvename su šeimomis, didžioji dalis jaunų vyrų yra darbavęsi mūsų įmonėje, tačiau nedaugelis sugeba ilgai dirbti tokį darbą“, – sakė pašnekovas.
Baugina vienuma
Kalnuose dirbančių telšiškių brigadą sudaro 15 žmonių. Komanda į kalnus visada vyksta kartu ir būna tol, kol atlieka suplanuotus darbus, kartais net iki trijų mėnesių.
„Pagrindinis mūsų įmonės „arkliukas“ – maža brigada, tačiau visi asmenys yra svarbūs, turintys savo vaidmenį. Jei vienas asmuo iškrenta – darbai sustoja. Esame susidirbę kaip laikrodis“, – teigė vyras.
Pašnekovas pripažįsta, kad nelengvą darbą sugeba dirbti ne kiekvienas, tad darbuotojų kaita yra nemaža.
Anot pašnekovo, kai kuriems vyrams trūksta ištvermės, tačiau tai išugdoma. Kai kuriems būna bloga dėl aukščio baimės ir slėgio skirtumų. Tačiau daugiausia baugina gyvenimas vienumoje, be civilizacijos: ne kiekvienas sugeba ištverti ilgą laiką tokią ramybę, kai net širdies dūžiai atrodo garsūs.
„Prie aukščio yra priprantama. Po žiemos sezono atvykęs į kokį nors objektą apžiūrėti situacijos pats elgiuosi atsargiau, einu pasisaugodamas, o praėjus kelioms savaitėms jau tiesiog ant vienos kojos šokinėju per tarpeklius“, – pasakojo Donatas.
Vieninteliai Lietuvoje
Islandijoje įkūrę įmonę telšiškiai daugiausia darbus ir atlieka šioje šalyje. Kartais, sulaukę pasiūlymų, dirba ir Norvegijoje, Švedijoje.
Įmonė vykdo tik valstybinės reikšmės projektus, todėl jų darbas ir veikla yra nuolat stebima, rengiami patikrinimai.
Praėjusiu šiltuoju metų sezonu, kai galima atlikti tokius darbus, lietuvių įmonė įvykdė 15 projektų.
„Pagal Islandijos politiką, jeigu darbą padarei gerai, dalyvaudamas kituose valstybės skelbiamuose konkursuose darbams atlikti kartais netgi gali gauti pirmenybę laimėti. Taip yra buvę ne kartą.
Atliktiems darbas suteikiame 5 metų garantiją, tačiau nėra buvę, kad užtvaros sulūžtų – net ir labai sniegingais metais jos atlaiko svorį. Vadinasi, dirbame tikrai gerai. Ne veltui esame vertinami ir pelnėme pripažinimą“, – pasiektais darbo rezultatais džiaugiasi D. Bugys.
Pašnekovo teigimu, yra kelios pagrindinės firmos, su kuriomis konkuruoja lietuvių bendrovė. Pavyzdžiui, viena konkurentų – austrų įmonė, kurioje keliose Europos valstybėse iš viso dirba 20 tūkstančių darbuotojų. Užtenka tik įsivaizduoti, kaip prieš tokią kompaniją atrodo smulkutė telšiškių brigada, tačiau užsispyrę žemaičiai nė nebando nusileisti ir šiame versle savo vietos niekam nežada užleisti.
„Tokius darbus atliekančių įmonių Lietuvoje nėra, o Europoje gali suskaičiuoti ant rankų pirštų. Islandijoje yra tokios taisyklės, kad jei darbus kalnuose atliekanti firma trejus metus nevykdė veiklos, ji iškrenta iš rinkos ir nebegali dirbti. Negali užsnūsti dirbdamas tokį darbą, ir nors pasitaiko visokių sunkumų, ilgai kurtą savo verslą saugome“, – pabrėžė ubiškiškis.
Didelės investicijos
Prakalbus apie piniginius reikalus Donatas pripažįsta, kad darbų kalnuose įgyvendinimo projektai – didelės vertės, tačiau juos atlikti reikia ir nemažų investicijų.
D. Bugys pasakojo, kad pastarojo jų įmonės vykdyto projekto vertė siekė 5,5 milijono eurų. Jis vykdytas kelis sezonus, su pertraukomis bendrai metus laiko.
Tačiau kaip pavyzdį vyras pateikė, kad statyboms reikalingą metalą ir kitas medžiagas į kalnus atgabena sraigtasparniai. Sraigtasparnio valandos nuoma kainuoja 1 700 eurų. Būna taip, kad įmonei jo paslaugų kartais reikia net penkias dienas.
„Samdomi sraigtasparniai iš Austrijos, Švedijos, nes tam reikalingi įgudę pilotai. Būna atvejų, kai 800 kilogramų sveriančią tvorą reikia įtaikyti į tarpą su trijų centimetrų paklaida. O dar, be abejonės, būtina įvertinti oro sąlygas, vėją. Tokie darbai įveikiami ne kiekvienam pilotui.
Be to, netinkamai apskaičiavus galimą kelti svorį, yra galimybė finansiškai nukentėti ir patiems. Tarkim, kad ir neįvertinę tokios, atrodytų, smulkmenos, kad baigiantis degalams sraigtasparnis gali kelti didesnį svorį, nei įprasta, mes galime daug prarasti“, – apie tikslumą ir būtinus darbo įgūdžius kalbėjo vyras.
Jis sakė, kad ir tvoros užtvaroms daryti yra ne bet kokios – jas austrai ir italai gamina pagal konkretų užsakymą. Kiekvienam objektui pagaminama konkrečių matmenų skirtingi tvorų segmentai. Jie į reikiamą vietą atplukdomi laivais.
Nemažų investicijų reikia ir aprūpinant darbuotojus reikiama įranga. Vienam žmogui nupirkti laipiojimo įrangą, aprangą ir kitus reikmenis kainuoja apie du tūkstančius eurų.
„Kadangi su ta įranga dirbame, o ne pramogaujame, po metų didžiąją jos dalį metame lauk. Laikomės tokios taktikos, kad ne darbas pirmoje vietoje, o darbuotojų saugumas. Esame įsitikinę, kad jei nori kažko reikalauti iš savo darbininkų, jiems turi nieko netrūkti – nei maisto, nei puikios įrangos, nei garantijų.
Galiu tik tiek pasakyti, kad didelių turtų nesusikrausi, jei viską dirbsi legaliai, pagal įstatymus. Dirbame daug ir dideliais mastais, bet milijonieriais dar netapome“, – šmaikštavo verslininkas.
Dirba ir naru
Be savo verslo, D. Bugys taip pat dirba samdomu naru.
Savo malonumui kurį laiką nardęs vyras gavo pasiūlymą dirbti naru ir, prieš šešerius metus Škotijoje baigęs narų mokyklą bei gavęs licenciją, pradėjo darbuotis islandų įmonėje. Komerciniu naru dirbantis ubiškiškis trečius metus vadovauja narų komandai.
Su kolegomis Donatas ieško paskendusių laivų, gelbėja juose likusį turtą ir atlieka kitas laivų gelbėjimo, tvarkymo operacijas. Taip pat narai tvarko ir prižiūri uostus.
Per darbo metus šioje srityje vyras po vandeniu praleido apie 5 000 valandų.
„Stresinių situacijų šiame darbe per dieną pasitaiko ne po vieną. Yra buvę, kad vykdant paieškas nuskendusiuose laivuose už kažko užsikabinus teko nusirengti naro kostiumą, krovininio laivo gelbėjimo operacijoje teko netgi nusipjauti vadinamąją virkštelę, per kurią narai bendrauja su esančiais sausumoje ir gauna deguonies.
Labiausiai įsiminė įvykis, kai viename uoste reikėjo patikrinti vamzdį, kuriuo iš žuvies perdirbimo fabrikų iškeliauja atliekos.
Maždaug 27 metrų gylyje, esant geram matomumui, pastebėjau, kad virš manęs matosi du besisukantys šešėliai. Iš karto supratau, kad tai orkos, tad prisispaudžiau prie to vamzdžio apačios ir laukiau, kol jos nuplauks. Tokiomis akimirkomis tikrai apima baimė ir abejonės, išnersiu į krantą ar ne“, – apie įsimintinus įvykius darbe kalbėjo naras.
Ištikimi gimtam kraštui
Prieš verslo įkūrimą D. Bugys ketverius metus dirbo kariškiu Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. Jo brolis Tomas ilgą laiką buvo karininkas, kurį laiką vadovavo Telšiuose buvusiam savanorių mokymo centrui.
„Esame užaugę ir išauklėti taip, kad ištvermės ir meilės darbui netrūko nuo pat vaikystės. Iššūkių mano gyvenime niekada nestigo, turbūt todėl, kad pats noriu gyventi įdomų gyvenimą“, – paklaustas, iš kur semiasi jėgų, sakė D. Bugys.
Jis pasakojo, kad ūkiškai gyvenusiems tėvams jiedu su broliu buvo pagrindiniai pagalbininkai – ir daržus ravėjo, ir šieną vežė. Ubiškėje užaugę broliai juokauja, kad būtent tokia veikla nuo mažumės ir užgrūdino.
Tačiau nors didžiąją dalį laiko broliai ir praleidžia užsienyje, jie niekada nepamiršta gimto krašto, su malonumu investuoja ir kuria verslus Telšių rajone.
Broliams priklauso Ubiškėje esanti maisto prekių parduotuvė. Neseniai baigę ne vienerius metus vykdytus statybos darbus jie pradėjo pobūviams nuomoti Pateklėnų kaime įkurtą sodybą „Islandija“. Netoliese šios sodybos neseniai nusipirkę sklypą su namu broliai ketina atnaujinti pastatą ir dar labiau plėsti paslaugų spektrą.
„Mylime gimtą šalį, su malonumu čia grįžtame ir parvežame didžiąją dalį Islandijoje uždirbtų pinigų. Norisi gerinti žmonių gyvenimą, kurti verslą ir įdarbinti žmones, tačiau dažnai susidaro jausmas, kad mūsų iniciatyvos niekam nereikalingos. Valstybės sukurti įvairūs saugikliai, biurokratinė bazė ne skatina kurti verslą, o kaip tik žlugdo. Kaimus valstybės vadovai visai yra pamiršę“, – apgailestavo verslininkas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. Rimas parašė:

    Per metus 5000 val. po vandeniu? Kiekvieną darbo dieną po 20 val?

  2. Teta parašė:

    p.Rimui
    prieš klausiant , siūlyčiau atidžiau perskaityti straipsnį.
    Sėkmės broliams !

  3. As parašė:

    Citata. Per darbo metus šioje srityje vyras po vandeniu praleido apie 5 000 valandų.
    Klausimas. Ar tiesa? Išeina kad dirbta 208 paros, jei dirbt po 24 valandas.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
Telšių „Telšiai“ naują NKL sezoną pradėjo pergalėmis (0)

Krepšinio klubas „Telšiai“ naują Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezoną pradėjo skindamas pergales. Namuose spalio 3 d. […]

2019-08-27
SUPER FIESTA (0)
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Kiek metų skaitote „Telšių ŽINIAS“?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2019 tzinios.lt