Iškilus kultūros ir meno veikėjas, žmogus, širdies šilumą skleidęs aplinkiniams, visą savo gyvenimą paskyręs Telšių miesto ir rajono kultūrai, – Zenonas Burba (1911–1977).
Sausio 5 d. Telšių Žemaitės dramos teatre vyko renginys Z. Burbai atminti. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje aukotos šv. Mišios. Padėtos gėlės ant šio žymaus žmogaus kapo Telšių miesto senosiose kapinėse.
Aurelija SERVIENĖ
Biografija
Z. Burba gimė 1911 m. Telšių apskrities Alsėdžių valsčiaus Makščių kaime. Piemenaudamas svajojo būti tik šokėju, bet neatsisakė ir dainos. Pirmasis pasirodymas scenoje įvyko Plungėje, kompozitoriaus D. Andriulio operetėje „Viengungiai“, kur Z. Burba atliko Zikaro partiją. Kurį laiką jis šoko Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje (dabartiniame Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“), o po karo atvykęs į Telšius, čia ir liko…
1945–1949 m. Z. Burba buvo Telšių Žemaitės dramos teatro aktorius ir režisierius, kur prasmingų pamokų klausėsi iš vyriausiojo režisieriaus Romualdo Juknevičiaus. Nuo 1949 iki 1957 m. dirbo anuometinių Telšių kultūros namų instruktoriumi ir šokių kolektyvo vadovu: organizavo ir vedė seminarus rajono šokių kolektyvų vadovams. Šis žmogus, dirbdamas rajoniniuose kultūros namuose, pasak Justinos Baltuonienės, nuo pirmadienio iki pirmadienio, kelioninį maišelį su pora klumpių per petį persimetęs, pėstute kulniuodavo iš apylinkės į apylinkę, kuriose veikė šokių rateliai. Mokėdamas meistriškai suartėti su žmonėmis, visada geros nuotaikos, užkrėsdavo juos repeticijomis. Už tai buvo laukiamas ir mylimas.
Z. Burba – 6 rajono dainų švenčių baletmeisteris, šventėms pritaikęs daugiau nei 10 šokių, o 1965 metais – Respublikinės dainų šventės vyr. baletmeisterio asistentas.
Šio žemaičio kūrybinė biografija glaudžiai susijusi su „Masčio“ ansambliu, kuriame gimė visi jo šokiai: „Kviečiame į Mastį“ (1965); „Žemaitiškų vestuvinių šokių pynė“, „Znuočėj, znuočėj“ (1969); „Polka pliauškutė“ (1970); „Aš vyrs kap pipirs“.
1957–1977 m. Z. Burba dirbo „Masčio“ trikotažo fabriko klubo vedėju bei vadovavo fabriko „Mastis“ dainų ir šokių liaudies ansambliui – buvo šio ansamblio vaikų, jaunimo ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupių baletmeisteris. Buvo nuoširdus, jautrus žmogus, tad stengėsi suprasti kiekvieno dalyvio džiaugsmą ir liūdesį. Žinodamas, kad fabrike yra pagyvenusių žmonių, norinčių šokti, 1957 m. prie „Masčio“ dainų ir šokių ansamblio Z. Burba suburia darnų pagyvenusių žmonių šokių kolektyvą, kuris puikiai papildo ansamblio programą. Ženkliausi metai kolektyvui – 1982-ieji, kur respublikiniame konkurse „Pora už poros“ iškovotas laureato vardas ir kolektyvui suteiktas liaudies šokių kolektyvo vardas „Džiugas“. Tuometis kolektyvo vadovas – Stanislovas Kulikauskas. Z. Burbos įkurtas pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas, dabar jau turintis „Džiugo“ vardą, sėkmingai gyvuoja iki šiol. Tai – Telšių r. savivaldybės kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Džiugas“ (vadovė Janina Reinienė).
Daug gražių puslapių „Mastis“ įrašė į rajono, miesto, apskrities ar Lietuvos meno metraštį. Dainų ir šokių ansamblis dalyvavo visose rajono dainų šventėse, 1957 m. pirmajame Respublikiniame jaunimo ir studentų festivalyje Vilniuje, o nuo 1960 m. – visose Respublikinėse dainų šventėse; koncertavo įvairiuose Lietuvos rajonuose, buvusioje Tarybų Sąjungoje, Estijoje, Latvijoje, Bulgarijoje ir kt.
Z. Burba buvo labai geras, atsidavęs savo darbui žmogus. Kai reikėdavo, būdavo ir reiklus. Programą ruošdavo ir šokius statydavo pats. Jo dėka „Masčio“ ansamblis glaudžiai bendradarbiavo su Vilniaus universiteto, Šiaulių „Jovaro“ dainų ir šokių ansambliu ir kt. Šio meno žmogaus veikla domėjosi Juozas Lingys, Elena Morkūnienė, Kazys Poškaitis. Ne kartą jam siūlė dirbti Vilniuje ir Kaune, kituose ansambliuose.
Z. Burbos pasėtas „Masčio“ dainų ir šokių ansamblio daigelis gražiai prigijo Žemaitijos širdyje – Telšiuose, ir šiandien gyvuoja.
Kraštiečio pradėtus darbus dabar jau Telšių r. savivaldybės kultūros centro dainų ir šokių ansamblyje „Mastis“ tęsia ansamblio meno vadovė Ernesta Dargužienė, šokių grupės vadovė Rimantė Laurinavičienė, kapelos vadovas Linas Ulkštinas.
Atminimo renginys
Atminimo renginį Žemaitės dramos teatre vedė buvusi „Masčio“ dainų ir šokių ansamblio dalyvė Birutė Juozapavičienė. Koncertavo Telšių r. savivaldybės kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Mastis“ (vadovai Ernesta Dargužienė, Rimantė Laurinavičienė, Linas Ulkštinas).
Prisiminimais apie Z. Burbą dalijosi buvusi „Masčio“ vadovė Zina Šimkuvienė: „1969 m. buvau pakviesta dirbti į Telšius. O 1972 m. Zenonas mane kalbino tapti kolektyvo vadove. Dirbome su juo iki 1977 m. ir nebuvo pykčių tarp vadovų. Zenonas buvo geras, paprastas žmogus, eruditas, niekada savęs neiškeldavo.“
Gerų žodžių šiam žemaičiui negailėjo ir Sofija Čegienė. Ji pasakojo, jog anuomet kaimo žmonės, palikę lauko darbus, šakes, grėblius ar traktoriaus vairą, rinkdavosi į repeticijas, kurioms vadovavo Z. Burba. Jis žmones uždegė meile liaudies šokiui, buvo be galo reiklus sau ir šokėjams, mylėjo savo kraštą ir buvo kietas žemaitis. S. Čegienės vadovaujamas ansamblis „Kibirkštėlė“ atliko žemaitišką kūrinį.
Netrukus scenoje pasirodė Z. Burbos kolegės Genovaitės Lukauskytės vadovaujama šokių grupė „Pinavija“.
Renginyje dalyvavo buvusi „Masčio“ dainų ir šokių ansamblio choro bei meno vadovė, Klaipėdos universiteto docentė, etnomuzikologė Irena Nakienė kartu su folkloro studijos absolventėmis. „Z. Burba nieko nebijojo, niekam nepataikavo, universalus buvo savo patirtimi, unikalus savo keistenybėmis“, – kalbėjo viešnia iš Klaipėdos. Šis žmogus puikiai žinojo, ką reikia daryti, kad ansamblis „Mastis“ būtų savitas, nepanašus į kitus. Pagrindinė jo nuostata buvo nedainuoti tarybinių dainų. Viskas buvo tik apie Lietuvą, ypatingas dėmesys buvo skiriamas ir Telšių miestui. „Pažiūrėkite į jo nuotrauką. Tokiose akyse gyvena Dievas, nors jį visi laikė naivuoliu. Nors jis buvo karaliaus juokdarys, bet labai išmintingas. Jis buvo strazdas, kuris gieda nepaprastas giesmes“, – mintimis dalijosi I. Nakienė.
Sveikinimus palydėjo Telšių r. kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Džiugas“ (vad. J. Reinienė).
Gerų žodžių apie kultūros srityje dirbusius meno žmones negailėjo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Telšių bendrijos pirmininkas Kajetonas Šliogeris. Jis dalijosi prisiminimais apie Z. Burbą, atsiminė jo paskutiniąją kelionę, kai 1977 m. pagal velionio testamentą prie jo kapo senosiose Telšių kapinėse ansamblis sugiedojo „Lietuva brangi“.
K. Šliogeris, klebonas Vygintas Gudeliūnas ir Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas LPS „Bočiai“ šimtmečio medaliais apdovanojo vadovus: I. Nakienę, J. Reinienę, Z. Šimkuvienę. Padėkota visiems, kas buvo prie ansamblio „Mastis“ ištakų.
Gėlių puokštę susirinkusiųjų vardu seniūnas K. Lečkauskas įteikė tądien kaip tik savo 82-ąjį gimtadienį šventusiam K. Šliogeriui.
Renginį vainikavo giesmė „Lietuva brangi“.