
Žemaitijos vardo paminėjimo 800 metų jubiliejui skirtas Žemaičių festivalis „Patria una“, kurio organizatorius – Telšių rajono savivaldybės kultūros centras, prasidėjo liepos 12-osios vakare. Į miesto amfiteatrą visus kvietė muzikinis projektas „7 vyrai nuo Telšių“.
7 vyrai nuo Telšių
Renginio vedėjas aktorius, humoristas, laidų vedėjas Mantas Stonkus į sceną pirmiausia pakvietė šio projekto iniciatorių žemaitį (dabar kaunietį) Vladą Klimą. Pagrindinė idėja, anot projekto autoriaus, buvo suburti dainuojančius žemaičius ir išleisti kompaktinį diską.
Scenoje pasirodė buvęs luokiškis Edmundas Grubliauskis, grupės „Jazzmaitija“ įkūrėjas, džiazo virtuozas, grojimo lūpine armonikėle meistras, vokalistas, trombonininkas Donatas Bukauskas. Dainų tekstų ir muzikos autorius, buvęs grupės „Vairas“ narys, pedagogas, atlikėjas Juventas Radzys pristatė savo autorinę kūrybą. Visus sužavėjo Telšių rajono savivaldybės kultūros centro instrumentinės-vokalinės grupės „Gramofonas“ vokalinė grupė ir jos vadovas Robertas Tekorius, Telšiams sukūręs mažiausiai septynis himnus.
Dainavo grupės „Tequila“ lyderis, dainų autorius, muzikos kūrėjas Darius Augulis, jaunas ir talentingas, tik pradedantis muzikinio kelio laiptais kopti maestro Jurgio Gaižausko anūkas Juozas Rimeika, ūkininkas Augustinas Martinkus, Telšių restorano „Germantas“ legenda, estradinės dainos atlikėjų konkurso „Vilniaus bokštai“ laureatas, televizijos konkurso „Du balsai – viena širdis“ dalyvis Antanas Gaudiešius.
Vedėjas kalbėjosi su Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininku Andriumi Daciumi. Paaiškėjo, kad jis dar nėra buvęs prekybos centre „Maxima“ – geriau palaiko smulkiuosius verslininkus, be to, globoja ne vieną dvarą.
M. Stonkus šnekučiavosi ir su tvirčiausios barzdos turėtoju, rekordininku, didžiausio važiuojančio dviračio išradėju, užkietėjusiu žemaičiu Degaičių seniūnu Antanu Kontrimu.
Dar vienas pašnekovas – intriguojantis ilgų juodų plaukų šukuosena, labiau žinomas pravarde nei vardu, unikalių, tik žemaičių kalba vedamų ekskursijų gidas
Vitalijus Praspaliauskas-Šovinys.
Paskutinė vakaro pašnekovė – žemaitė Jūratė Beržinienė, daug investuojanti į šeimos kultūrinį gyvenimą, moteris, kuri visą savo šeimą aprengė žemaičių tautiniais kostiumais, taip skleisdama savo kultūros tradicijas, moteris, be kurios neapsieina nė vienas kultūrinis miesto ir ne tik renginys (be viso to, ji dar ir puiki farmacijos specialistė).
Tardamas atsisveikinimo žodį, renginio vedėjas M. Stonkus pakvietė visus toliau puoselėti žemaitiškumą, savo tarmę, tradicijas.
Durbės mūšio diena
Liepos 13-ąją nuo pat ryto ant Zakso kalno mugei ruošėsi tautodailininkai, prekybininkai. Daug šventės svečių domėjosi tradiciniais amatais, dalyvavo edukacinėse veiklose.
Lygiai 12 valandą Žemaitiją ir visus žemaičius sveikino NATO: virš Telšių pralėkė keturi kariniai naikintuvai! Ši puiki dovana – Žemaičių kultūros draugijos prezidento Stanislovo Kasparavičiaus nuopelnas.
Dieną vyko Lietuviškų ristynių federacijos organizuotos varžybos, vakare per koncertą federacijos prezidentas Tomas Gervė ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Imantas Motiejūnas apdovanojo jų nugalėtojus. Tai unikali senovės lietuvių sporto šaka, kilusi iš imtynių. Dažni ristynių paminėjimai lietuvių literatūroje ir tautosakoje leidžia manyti, kad šis užsiėmimas buvo neatsiejama mūsų kultūros dalis. Jėgas Telšiuose išbandė geriausi lietuviškų ristynių kovotojai, suskirstyti į tris svorio kategorijas.
Telšių Durbės skvere vyko bene svarbiausia festivalio dalis – Durbės mūšio minėjimas. Grojo Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės orkestras. Virš skvero sveikindamas praskrido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sraigtasparnis.
Susirinkusiuosius sveikino Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Seimo narė, Žemaičių parlamentinės grupės narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas S. Kasparavičius ir Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas A. Dacius ne tik visus sveikino, bet ir keliems žemaičiams įteikė žemaičio pasus.
Durbės mūšio minėjimas neįsivaizduojamas be patrankų šūvių: Žemaitijos dangų sudrebino šūviai už Žemaitiją ir jos žmones, už Lietuvą, už Durbės mūšio pergalę.
Po minėjimo žmonės rikiavosi į būrį – didžiulė telšiškių ir miesto svečių eisena pajudėjo Telšių gatvėmis link Zakso kalno, kur vyko vakarinė šventės dalis. Sveikinimo žodžius tarė Telšių rajono savivaldybės meras K. Gusarovas, Savivaldybės administracijos direktorius I. Motiejūnas ir Seimo narė R. Šalaševičiūtė, kuri įteikė padėkos raštus koncertavusių folkloro kolektyvų vadovams.
Dainavo, grojo, šoko ne tik Žemaitijos folkloro ansambliai, bet ir svečiai iš Serbijos.
Koncertavo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos folkloro kolektyvas „Platelē“ (vadovai A. ir A. Alminai), Mažeikių kultūros centro folkloro ansamblis „Alksna“ (vadovė D. Petrikienė). Ypač šiltai sutiktas Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“ (vadovė R. Macijauskienė), Kelmės rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Taduja“ (vadovas O. Gerbenis), tautiška kapelija „Sutaras“ (vadovas A. Fokas), grupė „Kitava“ (vadovai R. ir K. Stoškai), serbų kultūros centro „Vuk Stefanovic Karadzic“ ansamblis (vadovė S. Rac).
Šventę vainikavo ugnies šou-spektaklis, kurį telšiškiams ir miesto svečiams parodė „Viduramžiai LT“.