Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kas dešimtmetį atliekamo visuotinio gyventojų ir būstų surašymo išankstinius rezultatus. Juose pastebimos įvairiapusės visuomenės kaitos tendencijos tiek visoje šalyje, tiek ir Telšių rajono savivaldybėje.
Monika GIRDVAINĖ
Gyventojų skaičius
Statistikos departamento duomenimis, 2021-ųjų sausio 1-ąją Lietuvoje buvo registruotas 2 810 761 nuolatinis gyventojas. Iš jų – 1 505 796 moterys ir 1 304 965 vyrai. Per dešimtmetį nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 232,6 tūkst., arba 7,6 proc. Netekome tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus.
Anot Statistikos departamento specialistų, gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo tarptautinė migracija ir natūrali gyventojų kaita.
„Vis dėlto daugiau gyventojų praradome dėl emigracijos. Per dešimtmetį iš šalies išvyko 118,9 tūkst. daugiau, nei atvyko. Gimė 113,7 tūkst. mažiau, nei mirė“, – skelbiama informaciniame pranešime.
2021 m. sausio 1-osios duomenimis, Telšių rajono savivaldybėje registruota 40 210 gyventojų.
Per pastarąjį dešimtmetį mūsų rajone nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 6 784-iais, arba 16,9 proc. 2011 metais Telšių rajono savivaldybėje registruoti 46 994 gyventojai, o 2001 metais – net 57 722.
Praėjusių metų liepos 1-osios einamoji statistika skelbia, kad Telšių apskrityje registruoti 128 364 gyventojai. Išankstiniais duomenimis, iš jų – 38 392 Telšių rajono savivaldybės gyventojai. Telšių mieste gyvena 21 787 žmonės, o kaimuose – 16 605. Pavyzdžiui, iš 32 424 Plungės rajono savivaldybės gyventojų 16 380 registruota mieste, o iš 50 456 Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų mieste gyvenančių yra 34 963. Rietavo savivaldybėje registruoti 7 092 gyventojai, iš kurių mieste gyvena 3 085.
Gyvenamosios vietos pasirinkimas
Iš statistikos duomenų matyti, kad teritorinis gyventojų pasiskirstymas šalyje keičiasi. Daugėja gyvenančiųjų miestuose, žmonės keliasi gyventi į rajonus, keičiasi gyventojų tankumas.
2021 m. miestuose gyveno 68,2 proc. gyventojų, prieš dešimtmetį – 66,7 proc. Vilniaus miesto savivaldybė – vienintelė iš didžiųjų miestų savivaldybių, kurioje per dešimtmetį gyventojų skaičius nesumažėjo. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų skaičius išaugo 4 proc. ir dabar siekia 556,1 tūkst. Tai – penktadalis šalies gyventojų. Kitų didžiųjų miestų savivaldybių gyventojų skaičius sumažėjo. Palyginti su 2011 m. surašymo duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų skaičius – 11 proc., Šiaulių miesto savivaldybės – 8 proc., Klaipėdos miesto savivaldybės – 6 proc. Kauno miesto savivaldybėje gyventojų sumažėjo 6 proc. ir jų skaičius jau nebesiekia 300 tūkst.
„Gyventojų rajonuose prie didžiųjų miestų daugėja. Labiausiai išaugo Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų skaičius – 11 procentų – ir šiuo metu jis sudaro 57 tūkstančius. Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius padidėjo 7 procentais, Vilniaus rajono savivaldybės – 1 procentu“, – pranešė Statistikos departamentas.
Labiausiai gyventojų sumažėjo Pagėgių savivaldybėje, Skuodo, Pakruojo, Kelmės ir Ignalinos rajonų savivaldybėse – šios savivaldybės nuo 2011 m. neteko penktadalio gyventojų.
Tankiausiai apgyvendintas – Mažeikių miestas (2 007,6 gyventojo viename kvadratiniame kilometre), rečiausiai – Varėnos rajono savivaldybė (9,5 gyventojo viename kvadratiniame kilometre). Gyventojų tankis Telšių mieste – 1 008,1 gyventojo viename kvadratiniame kilometre.
Visuomenė sensta
Palyginti su 2011 m., gyventojų pasiskirstymo pagal amžių pasikeitimai mūsų šalyje rodo gyventojų senėjimą. Pastebimas ryškus jaunesnių nei 30 m. gyventojų skaičiaus mažėjimas ir vyresnio amžiaus grupių gyventojų skaičiaus didėjimas – ypač priešpensinio amžiaus (vyresnių nei 54 metų vyrų ir moterų). Vyresnių kaip 64 metų amžiaus moterų yra 1,8 karto daugiau nei vyrų.
Telšių rajono savivaldybėje pasiskirstymo pagal lytį statistika panaši į šalyje vyraujančią tendenciją. Mūsų rajone gyvena 2 756-iomis daugiau moterų negu vyrų. Iš viso rajone registruoti 18 727 vyrai ir 21 483 moterys. Daugiausiai (per 1 750) yra 55–59 ir 60–64 metų moterų ir to paties amžiaus vyrų (per 1 500). Palyginimui: registruotos 1 174 moterys ir 1 334 vyrai nuo 30 iki 34 m.
Kaip ir visoje šalyje, taip ir Telšių rajone, didžiąją dalį gyventojų sudaro susituokusieji. Lietuvoje susituokę yra 54 proc. vyrų ir 46 proc. moterų. Mūsų rajone registruoti 16 487 susituokę asmenys.
Tarp telšiškių vyrų susituokusių yra 8 146, o niekada negyvenusiųjų santuokoje – 5 467. Tarp moterų 8 341 yra ištekėjusi, o 5 239 niekada negyvenusios santuokoje.
Bendras našlių skaičius, palyginti su 2011 m., sumažėjo, tačiau tiek anksčiau, tiek ir dabar moterų našlių yra gerokai daugiau nei vyrų. 2011 m. registruota 4 216 našlių moterų ir 703 vyrai, o praėjusių metų pradžioje – 2 755 našlės ir 537 našliai.
Daugėjo išsilavinusių gyventojų
Šalies statistika rodo: 29 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Per dešimtmetį gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, padaugėjo 6 procentiniais punktais. Atitinkamai sumažėjo gyventojų, įgijusių pagrindinį (2 proc.) ir pradinį (3 proc.) išsilavinimą.
Gyventojų, turinčių aukštesnįjį (įskaitant specialųjį vidurinį) ir vidurinį išsilavinimą, dalis beveik nepasikeitė. Šeštadalis yra įgiję aukštesnįjį (įskaitant specialųjį vidurinį) išsilavinimą (2021 m. jie sudarė 17 proc., o 2011 m. – 18 proc.), trečdalis – įgijusieji vidurinį išsilavinimą (2011 m. jie sudarė 33 proc., 2021 m. – 34 proc.).
Pateiktais duomenimis, labiausiai išsilavinę gyventojai (15 metų ir vyresni) gyvena Vilniaus miesto savivaldybėje – čia tūkstančiui gyventojų tenka 372 asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Toliau – Neringos (354), Kauno miesto (319), Palangos miesto (299), Kauno rajono (287), Birštono (276), Klaipėdos miesto (272) savivaldybių gyventojai.
Telšių rajono savivaldybėje per dešimtmetį gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, padaugėjo 26 procentais. 2011 m. aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 5 537 telšiškiai, o 2021 metų pradžioje tokių asmenų fiksuota 6 817. 5 752 mūsų rajono gyventojai yra įgiję aukštesnįjį, įskaitant specialųjį vidurinį, išsilavinimą, 12 554 – vidurinį, 6 359 – pagrindinį, 4 425 – pradinį, o 799 asmenys nebaigė pradinės mokyklos arba visai jos nelankė.
Įvairesnė visuomenė
Pažvelgus į gyventojų sudėtį pagal pilietybę, tautybę, galima pastebėti, kad visuomenė per dešimtmetį tapo įvairesnė: išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius, padidėjo gyventojų, turinčių ne vieną pilietybę, dalis. 2021 m. Lietuvoje gyveno 133 valstybių piliečiai (2011 m. – 108 valstybių piliečiai). Turinčiųjų ne vieną pilietybę skaičius kito menkai, tokių gyventojų šiuo metu – 0,3 proc. (2011 m. – 0,1 proc.).
Nepaisant pokyčių, Lietuvos visuomenė išlieka homogeniška. Kitų šalių piliečių dalis beveik nepasikeitė, jie sudaro nedidelę nuolatinių gyventojų dalį. 99,4 proc. gyventojų – Lietuvos Respublikos piliečiai (2011 m. – 99,3 proc.). Vertinant pagal tautybę, 84,6 proc. gyventojų – lietuviai (2011 m. – 84,2 proc.). Lenkai išlieka didžiausia tautinė mažuma – jų šalyje yra 6,5 proc., rusų – 5 proc., baltarusių – 1 proc.
Iš Telšių rajono savivaldybėje registruotų 40 210 gyventojų 40 114 yra deklaravę Lietuvos Respublikos, 28 – Rusijos Federacijos, po 5 – Baltarusijos Respublikos ir Ukrainos, 13 – kitų valstybių pilietybes. Registruoti 37 asmenys, turintys daugiau nei vieną pilietybę, aštuoni be pilietybės. Kitų šalių piliečių, gyvenančių Telšių rajone, skaičius per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė nedaug.
Vertinant pagal tautybę, 97,6 proc. Telšių rajono savivaldybės gyventojų – lietuviai. Rajone registruoti 437 rusai, 44 ukrainiečiai, 32 baltarusiai, 26 lenkai bei 45 kitų tautybių gyventojai.
Etninėms grupėms save priskyrė 681 Lietuvos gyventojas: iš jų žemaičiams – 579, žiemgaliams – 56, kuršiams – 19, prūsams – 10, aukštaičiams – 8, dzūkams – 5, suvalkiečiams – 4.
81,3 proc. Telšių rajono savivaldybės gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei. Šią religiją išpažįsta 32 697 mūsų savivaldybės gyventojai. 217 asmenų save priskyrė stačiatikių (ortodoksų), 63 – sentikių, 60 – evangelikų liuteronų, o 170 – kitoms religijoms. 1 532 gyventojai savęs nepriskyrė nė vienai religijai, o 5 435 nenurodė, koks jų tikėjimas.
Surašinėtojai gyventojų nelankė
Visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atliekamas kas dešimt metų. Surašymo atskaitos taškas – 2021 m. sausio 1 d.
„Vadinasi, surašymas užfiksavo išsamų vaizdą apie šalies gyventojus ir namų ūkius pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje, karantino metu. 2021 metais pirmą kartą surašymas atliktas administracinių šaltinių pagrindu. Surašinėtojai jau nebelankė gyventojų. Visi duomenys buvo paimti iš trylikos registrų, penkių informacinių sistemų, taip pat įtraukta ir nakvynės namų informacija“, – informavo Statistikos departamentas.
Kadangi informacijos apie gyventojų išpažįstamą tikėjimą, tautybę ir gimtąją kalbą nėra valstybės registruose, papildomai buvo atliktas gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinis tyrimas. Iš viso apklausta 171 tūkst. gyventojų. Tyrimo duomenys buvo sujungti su surašymo rezultatais.
2021 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas kainavo apie 1,36 mln. eurų – beveik 6 kartus mažiau nei 2011 m. surašymas.
Loading ...
