
Apie Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarką
Vilkų išpuoliai Telšių rajone ir toliau nesiliauja. Ūkininkai skaičiuoja vis didesnius nuostolius. Atrodo, jog miško gyventojų padarytos žalos atlyginimo tvarka lyg ir aiški, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės nežino, kur kreiptis.
Apie Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarką „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojams pasakoja Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Žilienė.
Aurelija SERVIENĖ
Žalos atlyginimas
Kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė G. Žilienė primena Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarką.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai:
– žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus;
– kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai.
Reikia pranešti seniūnijai
G. Žilienės teigimu, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytus nuostolius nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo.
Seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytus nuostolius, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.
Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.
Užfiksuota dešimt atvejų
Nuo šių metų pradžios Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyrius jau fiksuoja šešių asmenų kreipimąsi dėl dešimties vilkų išpuolių atvejų. Kai kuriuos ūkininkus plėšrūnai šiemet aplankė net po kelis kartus.
Pasak G. Žilienės, visų šių minėtų žmonių prašymai žalai atlyginti buvo patenkinti. Suskaičiuota paramos suma rajone – 4 740 Eur. Pinigų sumas išmoka Aplinkos ministerija.
Anot G. Žilienės, lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.
Terminas – trys dienos
Žmonių prašymai dėl vilkų padarytos žalos beveik visada būna patenkinami. Per daugelį metų G. Žilienės darbe yra buvęs tik vienas atvejis, kai prašymas buvo atmestas, nes ūkininkas jį pateikė pavėluotai. Terminas yra trys dienos.
Yra išimčių, kai medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas nustatyta tvarka uždraudė medžioti.
Nesudėtinga procedūra
„Telšių ŽINIOS“ jau ne kartą rašė apie vilkų padarytą skriaudą rajono gyventojams. Besidomint šia tema teko girdėti, jog ne visi žmonės, nukentėję nuo plėšrūnų, kreipiasi į Aplinkos ministeriją padarytai žalai atlyginti. Esą procedūra nėra paprasta, nesinori pradėti varginančio ilgo proceso.
G. Žilienė tokią informaciją skuba paneigti. Jos nuomone, tiesiog būtina fiksuoti visus vilkų išpuolius, kad padarytų apskaitą Aplinkos ministerija, o ūkininkai galėtų gauti lėšų apsaugai nuo vilkų prevencinėms priemonėms įsigyti (pagal programą).
„Procedūra tikrai nėra tokia sudėtinga, visada seniūnijų specialistai arba mūsų komisija padeda sutvarkyti visus dokumentus. Jei tik kyla kokių klausimų, raginčiau žmones kreiptis į savo seniūnijos specialistą, dirbantį žemės ūkio srityje“, – įsitikinusi specialistė.
Ūkininkas gaus išmoką
Štai neseniai nuo vilkų nukentėjo Varnių seniūnijos Varnelių kaimo ūkininkas Raimondas Tulčius. Vilkai papjovė net keturias jo augintas telyčias.
R. Tulčius tikino, jog apie įvykį nedelsdamas pranešė visoms reikalingoms institucijoms, užpildė prašymą žalai atlyginti.
Labai apmaudu, tačiau tai neišvengiama gamtos dėsningumų dalis. Nebent labiau saugoti ir nakčiai gyvulius uždaryti. Vilkai puola kai moko savo jauniklius išgyvenimo abėcėlės.