Tryškių gyventojai ieško atsakymų į jiems kylančius klausimus

„Telšių ŽINIOS“ neseniai lankėsi Tryškių turguje: vaišinosi kaimiškomis gėrybėmis, linksmai pasisvečiavo, žmonių bėdas ir džiaugsmus išklausė.
Kol vieni džiaugėsi miestelio bendruomenės veikla, gyrė kultūros darbuotojų organizuojamus renginius ir seniūnijos darbą, kiti tuo metu priešingai – negailėjo piktesnio žodžio.
Aurelija SERVIENĖ

Tryškiuose – sporto kaimelis
Žmonėms trūksta informacijos, kas šiuo metu vyksta Tryškių miestelio gale, prie Virvytės, vietinių žvejų vadinamojoje saloje. Jau keletas mėnesių čia dirba technika, vyksta aktyvūs darbai. O vietos gyventojai kraipo galvas ir spėlioja: „Gal sklypas jau privatizuotas? O gal čia bendruomenės veikla? Neaišku!“
Tryškių seniūnas Imantas Motiejūnas tikino, jog jokių paslapčių čia nėra, viskas ruošiama vietiniams gyventojams. Minėtoje vietoje bus įrengta poilsinė-sportinė erdvė.
„Šiuose darbuose seniūnija yra tik stebėtoja, galime teikti pasiūlymus. Projektą vykdo Valstybinės žemės fondas“, – sakė seniūnas. Jis neslėpė nusistebėjimo, kad yra vietinių žmonių, vis dar nežinančių apie šį Tryškius pasiekusį projektą. Esą viskas jau buvo seniai išdiskutuota. Žmonėms tikrai nereikėtų baimintis – čia nėra privačių interesų, viskas ruošiama tryškiškiams. Tai bus erdvė, pritaikyta sportinei ir poilsinei veiklai. Pasak pašnekovo, tokios vietos, kur vietiniai galėtų sportuoti, – miestelyje nėra, na, gal tik mokyklos stadionas, o čia bus visas sportinis kaimelis.
Darbus Tryškiuose atlieka rangovas UAB „Madaris“. Jos vadovas Darijus Džervus informavo, jog dirbama yra 6000–7000 kv. m plote. Darbai čia prasidėjo vasaros pabaigoje – rugpjūčio mėnesį, ir jau eina į pabaigą. Planuojama viską užbaigti lapkričio pabaigoje.
Nemažame žemės plote bus įrengta: pliažas, treniruokliai, penkios pavėsinės, laužavietė, tinklinio aikštelė, pastatyti iškylų stalai ir kt.
Tryškiai – be šimtmečio ženklų?
Tryškių gyventojai norėtų įsijungti į „Telšių ŽINIŲ“ organizuojamą idėjų konkursą „Geriausios IDĖJOS įprasminti Lietuvos šimtmetį rinkimai“, tačiau neturintys kuo pasigirti, esą Tryškiuose ta proga nieko įsimintino lyg ir neįvyko.
Apgailestavo žmonės, kad baigiantis Atkurtos Lietuvos šimtmečio metams, Tryškiai taip ir nesugebėjo įamžinti šios svarbios datos. Širdį gyventojams užgavo, jog buvusio tryškiškio Vytauto Kačerausko pasiūlyta idėja – paminklas „Iškovota laisvė“ – pritarimo nesulaukė ir jos buvo atsisakyta. Bandė Tryškių gyventojai per praėjusias Kalėdas 100 eglučių papuošti. Žmonėms tai patiko, noriai savo kiemuose po žaliaskarę padabino, tačiau ir dabar dar nežino, įgyvendino tą idėją ar ne. Skaičiavo kas tas eglutes ar ne? „Taip turbūt ir baigsime jubiliejinius metus nieko prasmingo nenuveikę ir jokių Lietuvos šimtmečio ženklų nepalikę“, – guodėsi Tryškiuose sutiktas vyriškis.
I. Motiejūnas patvirtino, jog Tryškių miestelio centre planuotos skulptūros idėjos atsisakyta. Seniūną nustebino žmonių pastabos, esą Tryškiuose neminimas Lietuvos šimtmetis: „Tryškiai tikrai nuveikė daug gražių darbų, surengė renginių. Nebūtinai labai didelių darbų reikia. Vien tai, kad Tryškiai gyvuoja, jau yra neblogai.“
Vieną kaip Lietuvos šimtmečio įamžinimo pavyzdžių seniūnas pateikė liepos pradžioje Tryškiuose žydų žudynių vietoje pastatytą paminklą.
Kada išveš akmenį?
Vietiniai stebisi, kodėl išgaravo susidomėjimas dar 2016 m. Tryškiuose vieno žmogaus namo sklype aptiktu didžiuliu akmeniu. Kaip akmuo gulėjo privačiame sklype, taip jis ir tebeguli. „Negi nutiko taip, kad jo niekam nebereikia?“ – kalbėjo tryškiškiai.
„Telšių ŽINIŲ“ skaitytojams primename, jog akmens ilgis siekė 6,50 m, plotis – 3,60 m, o aukštis – apie 2,60 m.
Tryškių seniūnas atvirai sakė, jog artimiausiuose planuose dėl lėšų trūkumo akmens išvežimo darbų nėra numatyta. „Akmuo liks žiemoti Tryškiuose“, – sakė I. Motiejūnas.
Gatvės apšviestos
Pyko žmonės ir dėl neapšviestų Tryškių gatvių. Tačiau seniūnas visus gandus paneigė – esą centrinė Tryškių gatvė tamsiuoju paros metu yra apšviesta ir niekada nebuvo tamsi. Teko šiais metais remontuoti apšvietimą atokesnėse gatvelėse. Pašalinus gedimus, šviesa tuoj buvo įjungta. Centrinėse gatvėse šviesa dega ilgiausiai – nuo 18 iki 8 val. Kitose gatvelėse šviesa dega: ryte nuo 6 iki 8 val., vakare nuo 19 iki 21.30 val.