Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Vidimantas Domarkas pastarosiomis dienomis gavo dar vieną uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ ieškinį – jau penktąjį. Šįkart esmė – žalienos.
Skaitytojams priminsime, kad dar 2013 metais TRATC-as ir UAB „Veistas“ pasirašė sutartį, kuria „Veistas“ įsipareigojo už europinius pinigus (apie 10 mln. Eur) pastatyti ir paskui 10 metų eksploatuoti atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gamyklą, kuri išaugo Jėrubaičiuose, sąvartyno pašonėje.
Ne vienerius metus TRATC-as ir „Veistas“ draugavo, bet… Pastaruoju metu šios bendrovės labiau linkusios kautis.
Nesantaika ypač paaštrėjo maždaug prieš metus, kai ankstesnį TRATC-o vadovą Rimantą Adomaitį pakeitė V. Domarkas. „Šis ieškinys, kurį gavome lapkričio viduryje, – jau ketvirtas nuo tada, kai pradėjau vadovauti įmonei. Iš viso – penktas“, – kalbėjo bendrovės direktorius V. Domarkas.
Visų bylinėjimosi procesų iniciatorius – „Veistas“. Jis TRATC-ą į teismą buvo padavęs dėl įkainio indeksavimo ir šią bylą laimėjo. Kitą – dėl 400 tūkst. eurų nuostolių atlyginimo – laimėjo TRATC-as (tiesa, „Veistas“ teismo sprendimą apskundė). Dar dvi bylos – dėl skolos priteisimo ir dėl to, kad TRATC-as į sąvartyną nepriima stabilato, – nagrinėjamos.
Kokia paskutiniojo – penktojo – ieškinio esmė? Pasak V. Domarko, esmė – žalienų perdirbimas. Dabar TRATC-as gyventojams yra išdalijęs žalienų konteinerius, sezono metu jie reguliariai ištuštinami, žalienos vežamos į keturias specialias aikšteles ir kompostuojamos. Maždaug po pusmečio TRATC-as gyventojams pasiūlys jau paruoštą kompostą. „Veistui“ tai nepatinka, jis reikalauja, kad TRATC-as žalienas vežtų jiems – į mechaninio ir biologinio apdorojimo gamyklą. Ir dar kad sumokėtų pagal nustatytą įkainį, t. y. po 40 eurų už toną.
„Per sezoną surenkame apie 4 tūkstančius tonų žalienų. Tiekdami jas „Veistui“ sumokėtume apie 160 tūkst. eurų. O kur dar atvežimas“, – dėstė V. Domarkas. Pasak direktoriaus, tarp TRATC-o ir „Veisto“ sudarytoje sutartyje apie žalienas nėra nė užuominos, na, o teikdami ieškinį jie remiasi Atliekų tvarkymo taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad į buitines atliekas įtraukiamos ir žaliosios. „Atliekų tvarkymo taisyklėse buitinių atliekų yra gal 40-ies pavadinimų, o „Veistas“ iš jų visų „išsitraukia“ tik vieną – žaliąsias atliekas. Jei jų argumentas tos taisyklės, tai tada mes galime pradėti jiems vežti viską, kas ten išvardyta. Tegu tvarko“, – piktinosi V. Domarkas.
Panašu, jog sulig kiekvienu ieškiniu TRATC-as vis labiau artėja prie lemtingo sprendimo – nutraukti sutartį su „Veistu“. „Visas TRATC-o sutartis, tarp jų – ir su „Veistu“, administruoja direktorius. Tačiau nutraukti jos negavęs savivaldybių tarybų leidimo negaliu. Plungė, kaip suprantu, tam pritaria, o kokia kitų savivaldybių pozicija, kol kas nežinau“, – reziumavo TRATC-o vadovas.
Kalbant apie sutarties su „Veistu“ nutraukimą, ši mintis viešai išsakyta prieš keletą savaičių vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje. Jame TRATC-o direktorius V. Domarkas Plungės politikus informavo, jog prieš dieną regiono merai įpareigojo jį kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl UAB „Veistas“ rašto, tiksliau – dėl bendrovės pasiūlymų taikos sutarčiai įsisukusiai teisminių ginčų karuselei sustabdyti.
Vienas iš rašto punktų – kad užsakovas, t. y. TRATC-as, sutiktų, jog eksploatuojamais įrenginiais „Veistas“ netrukdomas galėtų perdirbti biodegraduojančias atliekas, gautas iš trečiųjų asmenų.
Kitas pasiūlymas – sutikti į kaupą priimti degias atliekas, jei jos nors vienu kriterijumi neatitinka KAK-o (KAK – kietasis atsinaujinantis kuras) apibrėžimo, t. y. drėgnumo ir chloro kiekis.
Ir paskutinis siūlymas – atsisakyti atliekų mokesčio indeksacijos pagal atliekų morfologiją. Kaip paaiškino V. Domarkas, toks siūlymas atsirado ne šiaip sau, mat dabar atliekant morfologiją išrūšiuotose atliekose plastiko randama 2,5 proc. ir pagal „Veisto“ patvirtintą metodiką įkainis turėtų mažėti. „Todėl ir yra tokie raštai, tokie siūlymai, kur vien tik TRATC-as nevykdo, neveža, nepriima. Jau yra keturi teisminiai ginčai, ir, matyt, tai tęsis iki begalybės. Todėl kviečiu priimti rimtą sprendimą ir nutraukti šitą sutartį. Maksimalios pasekmės, jei neįrodysime, kad „Veistas“ nesugeba dirbti pagal sutartį, – reikės sumokėti 144 000 eurų netesybų“, – politikams dėstė V. Domarkas.
„Prieš penkerius metus pradėjome nuo 26 eurų, dabar mokame 42 eurus. Kur ta riba? Kas gyventojus begins? Įsileidome velnią į bažnyčią, tai užlipo ant altoriaus. Kadangi gauna po 300 000 eurų pagrįstų ar nepagrįstų pajamų, tam reikalui galo nebus. Esame įkinkyti į jungą. 145 000 Eur netesybų – lašas jūroje. Šiemet sumokėjome 320 000 eurų: jau du kartus būtume nutraukę sutartį ir dar būtų likę. Sakau, nebežaiskime tų žaidimų. Kažkas turi pradėti ginti gyventojus, o ne pūsti į privatininko dūdelę“, – sutarties nutraukimui pritarė Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto narys Robertas Endrikas.
Kiti komiteto nariai taip pat buvo linkę nutraukti tarp TRATC-o ir „Veisto“ sudarytą sutartį. Tad priimtas protokolinis sprendimas: V. Domarkas pradeda ruošti sprendimą dėl sutarties nutraukimo.
Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas susidariusią situaciją vertina kaip neeilinę ir neįprastą. Esą todėl šiuo metu ją objektyviai vertinti yra sudėtinga. „Pirmiausia reikia iki galo išklausyti abi ginčo puses, jų poziciją pagrindžiančius argumentus ir gauti teisinį situacijos vertinimą, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras K. Gusarovas. – Šį klausimą svarstysime ir artimiausiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Labai svarbu šioje situacijoje aiškiai žinoti ir įvardyti, kokios galimos sutarties nutraukimo pasekmės, ar tai neturės įtakos atliekų tvarkymo kainai. Tad kad ir kaip susiklostytų tolesni įvykiai tarp operatoriaus – UAB „Veistas“ ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, svarbiausia, kad tai neatsilieptų Telšių rajono gyventojams – rinkliavos mokėtojams. Tikiuosi, kad bus priimtas geriausias sprendimas šioje susiklosčiusioje situacijoje.“
Loading ...
