Kiekviena tauta, miestas, miestelis, gyvenvietė, netgi kiekvienas kaimas turi savo istoriją. Ji gyva tol, kol ją mena žmogus.
Žydai Telšiuose – atskira tema, iki šiol taip ir nesulaukusi deramo dėmesio. Neturėtume pamiršti krašto praeities, taigi ir žydų, kurie buvo mūsų senelių ir prosenelių kaimynai, tradicijų, papročių, kultūros, likimo. Tai yra svarbi pilietinės visuomenės kūrimosi užduotis.
Pirmieji žydai mieste apsigyveno XVII a. pabaigoje. 1847 m. Telšiuose iš 6 000 gyventojų 2 248 buvo žydai, 1939 m. – 2 800, t. y. 27 proc. visų gyventojų. Žydai dalyvavo ne tik Telšių politiniame gyvenime, bet ir miesto kultūrinėje, ekonominėje veikloje. Telšių ješibotas XIX a. buvo pripažintas vienu didžiausių pasaulyje, jame tobulinosi jau praktikuojantys rabinai iš Anglijos, JAV, Urugvajaus, Pietų Afrikos, Vengrijos ir kitų šalių. Vienu metu ješibote studijuodavo iki 500 rabinų. Prie Telšių ješiboto buvo religinė mergaičių gimnazija Javne ir mokytojų seminarija. Miesto gatvėse, gatvelėse ir skersgatviuose šurmuliavo žydų krautuvėlės ir amatai, o Turgaus aikštėje veikė kepyklos, restoranai ir užeigos.
Telšių žydų nueitas gyvenimo kelias yra įamžintas dokumentuose, kurių nemaža dalis saugoma Lietuvos archyvuose.
Atrinkęs svarbesnius Telšių žydų praeitį liudijančius dokumentus, Telšių apskrities archyvas kartu su projekto partneriais – Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Kauno apskrities archyvu bei Žemaičių muziejumi „Alka“ – įgyvendino projektą „Telšių žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“ ir parengė XIX–XX a. dokumentų parodą. Taip pat išleista kompaktinė plokštelė su parodos medžiaga bei leidinys.
Minint Žydų genocido dieną, rugsėjo 23 d., 14 val., Žemaičių muziejuje „Alka“ bus teatralizuotai pristatyta rašytinių ir fotodokumentų paroda „Telšių žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“.
Viliamės, kad šis projektas sužadins didesnį Telšių bendruomenės susidomėjimą šia mums visiems svarbia tema.
Maloniai kviečiame dalyvauti. Paroda muziejuje veiks iki spalio 5 d.
Telšių apskrities archyvo direktorė Alma JANKAUSKIENĖ