Paskutiniame praėjusių metų Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje diskutuota apie Telšių šilumos ūkio perspektyvas. Kaip ir dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų naujos redakcijos tvirtinimo, Tarybos narys Algirdas Bacevičius kreipėsi į merą dėl šilumos ūkio vystymo perspektyvų. 2025 m. baigia galioti sutartis su uždarąja akcine bendrove „Litesko“ ir visą šilumos ūkį Savivaldybė turės perimti į savo rankas. Tačiau, anot A. Bacevičiaus, tam nesiruošiama – nei lėšų sukaupta, nei strategija parengta.
Antanas NEKRAŠIUS
2000 m. buvo sudaryta sutartis dėl Telšių miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Telšių šilumos tinklai“ 15 metų išnuomojo Telšių šilumos ūkio turtą bendrovei „Litesko“.
2015 m. baigiantis sutarčiai buvo nuspręsta paskelbti šilumos ūkio turto nuomos konkursą. Tačiau konkursas neįvyko, kadangi Savivaldybė nesulaukė potencialių nuomininkų pasiūlymų. Pati Telšių rajono savivaldybė negalėjo perimti šilumos ūkio, jo vystyti ir teikti karšto vandens ir šilumos tiekimo paslaugų gyventojams, nes neturėjo nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių minėtai veiklai vykdyti. Todėl buvo nuspręsta pratęsti sutartį su „Litesko“ iki 2025 m. birželio 1 d. bei ruoštis jai pasibaigus perimti Telšių šilumos ūkį.
„Šilumos ūkio perėmimo momentu turi būti sukauptas rezervas: apie 700 tūkst. Eur apyvartinių lėšų veiklai pradėti, – Telšių rajono savivaldybės merui ir Tarybai adresuotame paklausime teigė Tarybos narys A. Bacevičius, – todėl buvo nutarta kasmet planuojant Savivaldybės biudžetą skirti mažiausiai po 100 tūkst. Eur šilumos ūkio perėmimo fondui. Praėjo treji metai, tačiau šiuo klausimu niekas nebuvo daroma, šilumos ūkio klausimas net nebuvo įtrauktas į strateginį Telšių rajono savivaldybės plėtros planą.“
Anot A. Bacevičiaus, šiandien situacija Telšių šilumos ūkyje kitokia, nei buvo 2000 m.: veikia dvi nepriklausomos šilumos energijos gamybos įmonės. „Šilumos energija perkama šilumos aukcionuose. Pradėjus veikti dar vienai kvartalinei Žemaitės gatvės katilinei, šilumos gamybos pajėgumai išaugo. Naujos, privačios katilinės yra modernesnės, tad ir ekonomiškesnės lyginant su „Litesko“, – kalbėjo Tarybos narys.
– 2025 m. pasibaigus nuomos sutarčiai gali paaiškėti, kad iš „Litesko“ perimta Luokės kvartalinė katilinė yra nekonkurencinga, senas katilas neekonomiškas, todėl Savivaldybei priklausantys „Telšių šilumos tinklai“ tiektų tik privačiose katilinėse pagamintą šilumos energiją ir karštą vandenį bei vykdytų inžinerinių sistemų priežiūrą.“
Esą privatūs šilumos energijos tiekėjai aukcionuose galės siūlyti maksimalias jiems Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas kainas. Todėl delsimas ruoštis perimti šilumos ūkį, A. Bacevičiaus manymu, reiškia, kad Savivaldybė stumiama į komplikuotą padėtį, kuri susidarys iki sutarties galiojimo pabaigos: „Turėsime perimti šiuolaikinių standartų neatitinkančią katilinę, Savivaldybė neturės sukaupusi finansinių resursų būsimoms investicijoms į šilumos ūkį, kils privačių bendrovių susitarimų pavojus, kuris galiausiai gali lemti šilumos energijos ir karšto vandens kainos Telšiuose augimą.“
Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas svarstė, kad toks A. Bacevičiaus paklausimas atsirado pastarajam sužinojus, jog Savivaldybės administracijoje vyko pasitarimas, kurio metu UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius buvo įpareigotas parengti šilumos ūkio perėmimo strategiją. „Strategija ir su ja susijusi informacija dėl šilumos ūkio perėmimo yra ruošiama. Ji bus pristatyta ir svarstoma vasario mėnesį vyksiančio Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos posėdžio metu“, – nurodė rajono vadovas ir paprašė Tarybos posėdyje dalyvaujančio J. Staševičiaus trumpai pristatyti tarpinę šio klausimo informaciją.
„Situacija nėra tokia baisi, kaip Algirdas (A. Bacevičius, – red.) savo paklausime nupiešė. 2015 m. ji buvo daug sudėtingesnė, – dėstė UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius J. Staševičius. – Prieš septynerius metus turėjome didelių skolų, ir puikiai pamenate, kuo tuomet skelbtas šilumos ūkio turto nuomos konkursas baigėsi.“
Pasak J. Staševičiaus, išeiti iš keblios padėties pavyko pasirašius šilumos ūkio nuomos sutarties su UAB „Litesko“ pratęsimą iki 2025 m. „Pasirašėme papildomus susitarimus dėl investicijų, ir tai šiek tiek palengvino mūsų planus ateityje perimti šilumos ūkį. Kad ir kokios būtų padarytos investicijos 2025 m. – galiu patikinti, jog Savivaldybė jokių skolų neturės. Sudėtingiau bus rasti darbuotojų. Bet tai yra ateityje, o visą šilumos ūkio perėmimo planą pateiksiu vasario mėnesį numatytame sušaukti Kolegijos posėdyje“, – tvirtino UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius.
J. Staševičiaus teigimu, sprendimas su UAB „Litesko“ pratęsti sutartį vartotojams išėjo į naudą. Šiandien šilumos kaina Telšiuose yra 7,04 ct/kWh. O tai – žemiau Lietuvos šilumos kainos vidurkio. „Savivaldybėse, kurios perėmė šilumos ūkį – Palanga, Vilnius, Kretinga, – šilumos kaina ženkliai išaugo. Tačiau tai nėra taisyklė. Šiauliai ir Kaunas šiandien moka mažiau. Bet situacija, kai kaina Žemaitijos sostinėje buvo viena iš didžiausių visoje Lietuvoje, išsisprendė: telšiškiai už šilumą moka kur kas mažesnę kainą nei daugelis kitų savivaldybių gyventojų“, – kalbėjo „Telšių šilumos tinklų“ vadovas.
Į Telšių rajono savivaldybės tarybos nario Almanto Lukavičiaus klausimą, ar visas investicijas, numatytas papildomuose susitarimuose, UAB „Litesko“ įgyvendino, J. Staševičius atsakė, jog 2021 m. buvo nupirktas 2 MWh galingumo dujinis katilas, kuris 2022 m. balandžio mėnesį bus sumontuotas Luokės kvartalinėje katilinėje. „Katilui planuota išleisti 200 tūkst. Eur, tačiau pavyko jį įsigyti pigiau – už 180 tūkst. Eur, – sakė „Telšių šilumos tinklų“ direktorius. – Pagal investicijų planą iki 2025 m. dar liko investicijų už 15 tūkst. Eur, plius dėl katilo pirkimo sutaupyti 20 tūkst. Eur. Iš viso – 35 tūkst. Eur. Šios lėšos bus naudojamos einamiesiems remontams, probleminėms šilumos trasoms pakeisti bei kitiems darbams atlikti.“
Keistoka situacija. Miestas išnuomojo įmonę privačiam verslui, bet 2002m. gavo skolą, už kurią jau 2022 metais dar vis moka. Vietoj to, kad gauti pinigus už nuomą ir sukaupti reikiamų pinigų mes esame dar ir skoloje. Tai gal gali kas nors telšiečiams išaiškinti, ką tokio reikšmingo atliko Litesko, kad dar turime apie 200 000 Eur skolos? Ir čia ne vienintelė skola, dar esame skoloje už pradinį užstatą apie 43 000Eur. Telšių šiluma turėdama nuosavo kapitalo beveik už 2 milijonus Eur sugeba per metus sugeneruoti pelno už 3000 Eur. Juokai vieni, jei nebūtų graudu.
2019 metai VERT nustatė, kad telšiečiai permokėjo už šildymą apie 400 000 Eur. Turėjo būti parengta tvarka, kaip gražins pinigus. Ar parengė? Ar informavo? Ar gražino? Ar nebus čia tas reikalas, kad miestas mūsų pinigus ir panaudos išsipirkimui už skolas?
Kai įmonės direktorius sako, kad sunku bus rasti darbuotojų. Juk dabar Litesko dirba beveik visi telšiečiai. Negi jie eis į maksimą dirbti kai Litesko baigsis nuoma? Žmonės su kompetencijomis, išmokinti privačiame versle. Nebent direktorius turėjo omenyje, kad kaip įprasta valdiškose įmonėse įsidarbinti partinius, gimines, pažystamus. Tada tai taip, kompetencijų gali ir pritrūkti.
Aplamai bus įdomu pažiūrėti kaip įmonė transformuosis iš privataus į valdišką. Kaip skirsis veiklos reultatai, kiek žmonių daugiau dirbs joje, kaip kaina šilumos keisis.