Telšių rajono švietimo įstaigos įsijungė į streiką

Šešios šalies švietimo profesinės sąjungos vasario 22 d. paskelbė švietimo šakos streiką. Profesinių sąjungų duomenimis, pirmąją streiko dieną visoje Lietuvoje prie jo prisijungė daugiau nei 11 000 švietimo darbuotojų iš daugiau nei 300 švietimo įstaigų.
Mokytojai reikalauja, kad nuo rugsėjo būtų pradėta įgyvendinti algų kėlimo programa, taip pat siekia, jog būtų atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių, kurios švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustato nevienodą atlygį.
Antanas NEKRAŠIUS
Streikuoja per 600 rajono pedagogų
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos Danutės Mažeikienės teigimu, nuo pirmadienio iš 40-ies rajono švietimo įstaigų streikuoja 22. Iš 9 darželių – 5, iš 25 bendrojo ugdymo mokyklų – 17. Nestreikuoja formalųjį švietimą papildančios mokyklos (muzikos, dailės, sporto) ir darželiai bei mokyklos, kuriuose nėra profesinės sąjungos. Iš viso į streiką pakilo per 600 mūsų rajono švietimo darbuotojų.
Pasak vedėjos, daugelyje įstaigų streikuoja apie 85 proc. pedagogų. Mokyklose kiekvieną dieną koreguojamas vaikų ir mokinių užimtumas, atsižvelgiant į dirbančiųjų skaičių ir galimybes. Vykdomos įvairios veiklos: neformaliojo švietimo, pilietinio ugdymo, savivaldos reikalų ir pan. D. Mažeikienė teigė, kad dėl vykstančio streiko gavusi dviejų tėvelių nusiskundimus.
Tiesa, „Telšių ŽINIŲ“ duomenimis, rajone streikuoja ne tik mokytojai, bet ir dalis švietimo įstaigose dirbančio ūkinio personalo (valytojos, ūkvedžiai ir pan.) darbuotojų. Dilema ta, kad streikuojančių pedagogų keliami reikalavimai jų interesų praktiškai neliečia. Vargu ar profsąjungoms susitarus su Vyriausybe panaikinti pedagogų atlyginimų „žirkles“ bei pradėti įgyvendinti mokytojų darbo užmokesčio kėlimo programą, tai turės įtakos, pavyzdžiui, valytojos atlyginimui. Tačiau pastarosios atlyginimą tikrai palies vykstantis streikas: mokytojas vis tiek turės pasivyti ugdymo programą, todėl jam atlyginimas už streiko dienas bus sumokėtas, o streikavęs valytojas juk neplaus tų pačių grindų už streikuotas dienas. „Mano turimomis žiniomis, didžioji dalis šių žmonių (ūkinio personalo darbuotojų, – red.) dirba. Streikuojančiųjų dalis neženkli. Dėl apmokėjimo jiems, kaip ir pedagogams, bus tariamasi pasibaigus streikui“, – komentavo situaciją D. Mažeikienė.
Seimo narys ir meras palaiko streikuojančių mokytojų reikalavimus
Viena iš švietimo įstaigų, kurios darbuotojai į streiką pakilo visu 100 proc., – Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija. Jos mokytojus pirmadienį aplankė Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas bei Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė.
„Nors ir nemalonioje aplinkoje, tačiau malonu Jus matyti, – su streikuojančiais gimnazijos mokytojais sveikinosi V. Bukauskas. – Ne vieną mėnesį vyko susitikimai, derybos tarp švietimo profsąjungų ir Vyriausybės. Gaila, bet susitarti nepavyko. Noriu pabrėžti, kad tiek aš, tiek Darbo partijos frakcija Seime palaiko Jūsų reikalavimus. Mano pavedimu neseniai Seime užregistruotas nutarimo projektas, kuriame Darbo partijos frakcija Seime siūlo Vyriausybei dar šiemet pedagogų atlyginimams didinti papildomai skirti 17,2 mln. Eur. Šį mūsų siūlymą Seimas svarstys kovo mėnesį.“
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė – taip pat darbietė. Gimnazijos mokytojai V. Bukausko pasiteiravo, kokia jo bendražygės pozicija dėl mokytojų keliamų reikalavimų. „Galiu pasakyti tiek, kad ministrė jaučia didžiulę atsakomybę. Kiek man yra žinoma, buvo peržiūrėti visi Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai ir jau rasti 3 mln. Eur, kuriuos būtų galima panaudoti švietimo darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, – kalbėjo Seimo narys. – Tačiau iš viso reikia 17,2 mln. Eur. Todėl Vyriausybė privalo peržiūrėti visus savo asignavimus, kitaip tariant, visos ministerijos turi suakumuliuoti tuos reikalingus 17,2 mln. Eur.“
„Aš suprantu, kad streikuodami džiaugsmu netrykštate, – susirinkusiems mokytojams sakė Savivaldybės meras P. Kuizinas. – Lygiai taip pat suprantu, jog streikas, nors ir kraštutinė, tačiau viena iš priemonių pastovėti už save. Infliacija šalyje auga, mokinio krepšelis mažėja. Jeigu būtų kitaip – gal būčiau ir kitos nuomonės. Juolab kad mūsų Savivaldybė dar yra tapusi pilotinė, kurioje pradėta taikyti klasės krepšelio metodika. Aš Jūsų reikalavimus palaikau. Esu už tai, kad švietimas mūsų valstybėje turėtų savo laiptelį.“ Savivaldybės meras mokytojams žadėjo suteikti visokeriopą pagalbą, jei kartais kiltų kažkokių problemų ar nesutarimų su streikuojančių įstaigų vadovais. Tačiau tuoj pat atkreipė pedagogų dėmesį, jog artėja egzaminai, o ugdymo procesas sustojęs, ir tai visų pirma skaudžiausiai atsilieps vaikams. Todėl mokytojai privalės pasivyti ugdymo programas.
Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos direktorius Robertas Ežerskis svečius patikino, jog ugdymo procesas dėl vykstančių streikų jo vadovaujamoje įstaigoje nenukentės. Anot direktoriaus, pirmadienio rytą visi mokytojai savo darbo vietose buvo nuo 8 val. ryto. Streiko komitetas nusprendė, kad pedagogai streikuos savo darbo vietose pagal esamą pamokų tvarkaraštį. Pirmąją streiko dieną į ugdymo įstaigą atėjo tik vienas gimnazistas, kuriam buvo pasiūlyti užsiėmimai (mokomųjų filmų peržiūra), bet jis jų atsisakė. Susisiekė su savo tėvais ir išvyko namo. R. Ežerskis tvirtino, kad jis dėl vykstančio streiko nesulaukė nei vieno nusiskundimo ar pasipiktinimo iš mokinių tėvų. „Telšių ŽINIŲ“ paklaustas, ar kaip įstaigos vadovas palaiko streikuojančius mokytojus, direktorius atsakė: „Aš, kaip švietimo darbuotojas, palaikau. Mano žmona – taip pat pedagogė. Iš mokytojo duonos mes gyvename.“
Pirmadienį Seimo narys V. Bukauskas kartu su meru P. Kuizinu ir LŠĮPS Telšių rajono susivienijimo pirmininke Z. Jesiniene lankėsi „Džiugo“ gimnazijoje, lopšeliuose-darželiuose „Mastis“ ir „Žemaitukas“. Susitikimai su streikuojančiais mokytojais vyko ir kitomis dienomis.
Vyksta intensyvios derybos su Vyriausybe
LŠĮPS Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Z. Jesinienė informavo, jog pirmadienį Vyriausybės iniciatyva vyko derybos dėl galimybės sustabdyti ir atidėti streiką. Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus įgaliotas vicekancleris Rimantas Vaitkus dar kartą pakartojo nuostatą, kad pedagogų atlyginimams didinti valstybės biudžete lėšos nenumatytos ir realių galimybių tenkinti streiko reikalavimus nėra. Neformaliai didžioji dalis streiką paskelbusių profesinių sąjungų sutiktų sustabdyti bei atidėti streiką, jei nuo šių metų rugsėjo 1 d. būtų panaikintos pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų „žirklės“ ir būtų pradėta įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlyta penkerių metų pedagogų darbo užmokesčio kėlimo programa. Tačiau pirmadienį bendro susitarimo pasiekti nepavyko.
Dar kartą prie derybų stalo profsąjungų ir Vyriausybės atstovai sėdo trečiadienį. Bet ir tądien jos nebuvo vaisingos. Streikai tęsis, o derybas planuojama atnaujinti kitą pirmadienį.
Ministerija teigia, jog streikuoja tik 233 švietimo įstaigos
Pirmadienį LR švietimo ir mokslo ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog vasario 22 d. pedagogai streiką pradėjo 43 savivaldybėse, 233 švietimo įstaigose: 201 bendrojo ugdymo mokykloje, 30 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 2 neformaliojo ugdymo įstaigose. Iš viso streikas pirmadienį apėmė 9,81 proc. švietimo įstaigų. Streiką paskelbusiose mokyklose streikavo ne visi pedagogai.
Trys mokyklos buvo įteikusios pranešimą apie streiką, tačiau prie jo neprisijungė.
Iš viso 60 savivaldybių veikia daugiau kaip 2300 švietimo įstaigų. Iš jų: 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, daugiau kaip 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 360 neformaliojo ugdymo įstaigų.