Kalbėdamas apie Telšių centrinės turgavietės (didysis turgus) teritorijos būklę Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Žebrauskas pastebėjo: „Ko gero, baisesnės turgaus teritorijos Lietuvoje neteko matyti. Pirmaujame, bet ne iš to galo.“ Tą pačią mintį profesorius pakartojo ir balandžio mėnesį vykusio Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu.
„Iš mirties taško“ šiandien judiname Telšių centrinę turgavietę: ar toks turėtų būti Žemaitijos sostinės turgus?
Antanas NEKRAŠIUS
Centrinės turgavietės savininkai yra 2 fiziniai asmenys. Abu jie su Nacionaline žemės tarnyba yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis. Vienam sklypui nuomos sutartis galioja iki 2036 m., kitam – iki 2031 m.
Miesto tvarkymo komisija siūlė centrinės turgavietės klausimą spręsti iš esmės: peržiūrėti nuomos sutartis bei įsipareigojimus. Esą minėtoje teritorijoje jokių investicijų neatlikta, būklė tiek vidaus teritorijoje, tiek prieigose skurdi. Komisijos nuomone, reikalingi nuoseklūs žingsniai, veiksmai, atitinkamų tarnybų dėmesys, kad minėtos problemos būtų sprendžiamos.
„Telšių ŽINIŲ“ socialinėje paskyroje skaitytojų klausėme, ar pritaria komisijos pozicijai bei kokie nuomininkams reikalavimai, jų nuomone, turėtų būti keliami?
Rūta Jankauskienė pasigedo normalaus darbo laiko, šiuolaikiškų patalpų ir sąlygų turgui veikti žiemą.
Virginija Servaitė Lukauskienė teigė, kad Telšiuose nieko naujo, išskyrus „auksinę stotelę“ ir ežero pakrantę nėra. „Nei kokios įmonės naujos statosi, plečiasi, darbų pasirinkimas minimalus. Pramogų ne kažką. Gatvės, šaligatviai – liūdno vaizdo. Merdi visas miestas…“, – komentavo skaitytoja.
O štai Rima Vaitonienė svarstė, kad turgavietės būklė šiandien tokia dėl to, kad ją valdo privatūs asmenys: „Nededa investicijų, naudojasi tik tomis pajamomis, nes žino, kad laikina. Reikia turėti proto, kad tokie objektai neatsidurtų privačių asmenų patikėjimo teisę valdyti. Matome pasekmes“, – rašė moteris.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Adomaitis „Telšių ŽINIOMS“ sakė, kad Miesto tvarkymo komisijos pasiūlytas rekomendacijas Telšių rajono savivaldybės administracija šiuo metu įgyvendina. „Pagal pateiktas rekomendacijas Savivaldybės administracija kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl higienos reikalavimų atitikimo turgavietėje, esančioje Tryškių g., Telšiai, įvertinimo. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gautos išvados, kad turgavietė atitinka visas reikiamas higienos normas, – kalbėjo R. Adomaitis. – Administracija kreipėsi į Telšių miesto seniūniją dėl patrauklesnės turgavietės aplinkos užtikrinimo. Telšių miesto seniūnijai nurodyta tinkamai prižiūrėti aplink turgavietę seniūnijai priklausančią aplinką. Miesto tvarkymo komisijos nariai yra pateikę siūlymą dar kartą svarstyti centrinės turgavietės klausimą“.
Susisiekėme su vienu iš turgavietės savininkų – Laima Strazdauskiene. Pasidomėjus, kokios investicijos teritorijoje buvo atliktos nuo sklypo nuomos pradžios, ar ateityje ketinama į jį investuoti, sulaukėme atsakymo, jog 2008 m. buvo įrengti nauji mėsos, žuvies ir pieno paviljonai. Tuometinių investicijų suma siekė apie 50 tūkst. litų. Teritorija visada buvo prižiūrėta, tvarkoma ir atitinka visas higienos normas.
Turgavietėje L. Strazdauskienė dirba kartu su savo vyru. Verslininkė sakė, jog turgus vyksta tik kartą per savaitę, todėl sunku sukaupti lėšų didesnėms investicijoms. Juo labiau, kad ir mokesčiai už žemę šoktelėjo vos ne dešimteriopai. Esą pajamų iš šio verslo nėra tiek daug, jog būtų galima planuoti didesnes investicijas. Pavyzdžiui, vien teritorijoje pakloti naują asfalto dangą kainuotų apie 200 tūkst. Eur.
„Labai sunku suvokti Tarybos nario A. Žebrausko pasisakymą, neva baisesnės turgaus teritorijos Lietuvoje nėra. Gal jis nebuvo kitų miestų turguose? Anaiptol – mūsų turgavietė viena iš tvarkingiausių, aišku, nesilyginame su didžiųjų miestų turgavietėmis“, – kalbėjo verslininkė. – Bet pas mus kainos mažos, praktiškai nuo 2015 m., kada litus vertėme į eurus, jos nekito. Todėl sulaukiame daug prekybininkų iš Mažeikių, Šiaulių bei kitų miestų.“
Moteris teigė, jog puolimo dėl centrinės turgavietės teritorijos iš valdžios galimai sulaukė po to, kai sukilo mažojo turgelio prekybininkai. Greitai jie neteks galimybės prekiauti senojoje prekyvietėje ir turės kraustytis į šalia įrengtą naują turgavietę. Tačiau į ją bus įleidžiami ne visi – joje prekiauti negalės drabužius, avalynę pardavinėjantys asmenys. Esą valdžia pastariesiems pažadėjo surasti kitą vietą, bet to nepadarė, tad dabar susirūpino centrine turgaviete ir ėmė joje „statyti“ paviljonus. „Bet jie nesupranta, kad prekybininkai pas mus neis. Mes jiems siūlėme – prašom ateikite prekiaukite kasdien, įleisime. Bet jie nori prekybą vykdyti miesto centre“, – aiškino L. Strazdauskienė.
Ponia turbūt nebuvo šiuolaikinėje turgavietėje, jei jai čia normalus ir gražus, patogus turgus 😀