Telšiai – demografiškai tuštėjantis rajonas su dideliu Savivaldybės administracijos aparatu

Kitą savaitę Telšių rajono savivaldybės tarybai ketinama teikti sprendimo projektą, kuriuo bus tvirtinama Telšių rajono savivaldybės administracijos struktūra ir didžiausias leistinas darbuotojų skaičius. Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Imanto Motiejūno, sprendimo projekte įrašyti tik šiandien būtiniausi struktūros pakeitimai, kuriuos reikėjo atlikti dar metų pradžioje. Rimtesnės pertvarkos Administracija sulauks netolimoje ateityje.
Savo ruožtu liepos mėnesį paviešintoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizėje buvo apnuoginta visų šalies savivaldybių administracijų statistika, kurioje Telšiai išskiriami kaip demografiškai tuštėjantis rajonas su dideliu administracijos aparatu.
Antanas NEKRAŠIUS
Tvirtins struktūrą
Sprendimas dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos struktūros ir didžiausio leistino darbuotojų skaičiaus patvirtinimo bus teikiamas jau šį pirmadienį – rugpjūčio 19-ąją – vyksiančiame neeiliniame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje.
Savivaldybės administracijos direktorius I. Motiejūnas „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog pernai priimtos LR viešojo administravimo įstatymo pataisos numato, kad Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip keturios pareigybės. Kadangi Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje dirba tik trys valstybės tarnautojai, parengtas sprendimas minėtą skyrių naikinti. Šio skyriaus vedėjo ir dviejų darbuotojų pareigybės bus perkeltos į Teisės ir administravimo skyrių. O vietoje Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigybės bus įsteigta vyriausiojo specialisto pareigybė.
Taip pat kitą savaitę teikiamame sprendime siūloma naikinti šiuo metu struktūroje vis dar įrašytą antrojo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Viena Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė naikinama sumažėjus rajone gyventojų skaičiui, dėl ko šiemet mažėjo ir Telšių rajono savivaldybės tarybos narių skaičius.
Naikinamas ir Telšių rajono savivaldybės administracijos struktūroje esantis Vaiko teisių apsaugos skyrius, nes nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos skyriai tapo pavaldūs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Už centralizuotą vaiko teisių apsaugą atsakinga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bus panaikinta šiuo metu struktūroje esanti vyriausiojo specialisto (mobilizacijai) pareigybė. Šią funkciją ketinama pavesta vykdyti kitam valstybės tarnautojui.
Laukia daugiau permainų
„Kitą savaitę Tarybai teikiamame sprendimo projekte – labai mažai pakeitimų. Jame tik būtiniausi veiksmai, kuriuos turėjome atlikti dar šių metų sausio 1 dieną, – „Telšių ŽINIOMS“ tvirtino Savivaldybės administracijos direktorius I. Motiejūnas. – Pagrindiniai pokyčiai Administracijos struktūros laukia rugsėjo mėnesį. Šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta atlikti struktūros vertinimą. Pagrindinė būsimų pakeitimų mintis – optimizuoti Savivaldybės administracijos darbą.“
Pasak I. Motiejūno, su būsimomis pertvarkos gairėmis Tarybos nariai jau supažindinti. Vyksta diskusijos tiek politiniu lygiu, tiek pačiuose Administracijos skyriuose. Pokyčiai tiesiogiai palies Teisės ir administravimo, Centralizuotą biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyrių bei visus poskyrius.
„Šiandien Teisės ir administravimo skyriuje – 28 pareigybės: nuo ūkvedžio, kalbos tvarkytojos iki teisininkų, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo Savivaldybės administracijos vadovas. – Taip neturėtų būti. Pavyzdžiui, Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas negali užtikrinti raštininko darbo. Mūsų vizija – atskirti skyriaus funkcijas ir vietoje vieno Teisės ir administravimo skyriaus įsteigti du: Teisės skyrių ir Administravimo skyrių.“ Administravimo skyriui būtų priskirti archyvarai, raštvedžiai, ūkvedžiai ir pan.“
Taip pat numatoma naikinti Teisės ir administravimo skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrį bei įsteigti Viešųjų pirkimų skyrių, kuris aptarnautų ne tik Savivaldybės administraciją, bet ir visas Savivaldybės kontroliuojamas įmones. „Šiuo metu viešuosius pirkimus vykdo visi – kiekvienas skyrius, kiekviena seniūnija, – sakė I. Motiejūnas. – Tačiau LR viešųjų pirkimų įstatymą nuolat lydi gausybė pakeitimų, redakcijų ir pan. Todėl norint tinkamai atlikti pirkimus turi sekti visas įstatymo naujoves, tame gyventi. Tai yra sunku, pavyzdžiui, seniūnijų specialistams, kurie ir taip turi didelį darbo krūvį. Todėl logiška, kad visus Savivaldybės atliekamus viešuosius pirkimus būtų pavesta vykdyti vienam konkrečiam skyriui.“
Būsimos Administracijos struktūros pertvarkos fone Savivaldybės administracijos direktorius pripažino, kad viena iš jo siekiamybių yra didesnė buhalterinės apskaitos kontrolė. Todėl ketinama siūlyti Centralizuotam biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriui perduoti vykdyti visų viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra Savivaldybė, buhalterinę apskaitą.
Anot I. Motiejūno, kol kas dar nėra galutinai apsispręsta dėl abiejų Statybos ir urbanistikos skyriaus poskyrių – Statybos poskyrio bei Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio – likimo. „Ar šių poskyrių darbo specifika yra tokia išskirtinė, kad būtų atskiruose struktūriniuose dariniuose? Galbūt nereikia visai tų poskyrių? Juos naikinti, o juose dirbančius valstybės tarnautojus paprasčiausiai priskirti skyriui kaip vyr. specialistus, – svarstė I. Motiejūnas. – Didžiausias klausimas šiandien kyla dėl Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio. Kiek jis bendro turi su Statybos ir urbanistikos skyriumi? Jo darbas labiau susijęs su Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus darbu. Kai kur netgi jų funkcijos šiek tiek dubliuojasi. Dėl minėtų poskyrių likimo kol kas nėra galutinio sutarimo.“
I. Motiejūnas teigė, kad sprendimo projektas dėl Administracijos struktūros pertvarkos Telšių rajono savivaldybės tarybos narių darbo stalą turėtų pasiekti rugsėjo mėnesį.
Atlikta administracijų struktūrų analizė
Liepos pabaigoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta analizė rodo, jog per pastaruosius aštuonerius metus Lietuva susitraukė daugiau kaip dešimtadaliu, tačiau per tą patį laikotarpį savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius sumažėjo vos pusantro procento. Esą kintant gyventojų skaičiui užimtų savivaldybių administracijos pareigybių skaičius turėtų prie jo prisitaikyti. Jei savivaldybėje gyventojų skaičius traukiasi, o darbuotojų lieka tiek pat, statistinis gyventojas išlaiko vis didesnį darbuotojų skaičių.
Nuo 2010 m. iki 2018 m. Lietuva neteko 330 tūkst. gyventojų (10,6 proc.). Palyginimui: visa Klaipėdos apskritis 2018 m. pr. turėjo 322 tūkst. gyventojų. Galima sakyti, kad per aštuonerius metus žmonių skaičiumi Lietuva neteko viso pajūrio regiono.
Nors gyventojų Lietuvoje sumažėjo 10,6 proc., per pastaruosius aštuonerius metus savivaldybių administracijas išlaikė maždaug tas pats dirbančiųjų skaičius – 2010 m. 1 ketv. jų buvo apie 1,49 mln., o 2018 m. 4 ketv. beveik tiek pat – 1,46 mln.
Telšių rajonas nuo 2010 m. susitraukė net 16,39 proc. (2010 m. gyventojų skaičius siekė 48 655, 2018 m. – 40 682), t. y. gyventojų skaičius sumažėjo beveik 8 tūkst. Tačiau Savivaldybės administracija per tą laiką padidėjo 12,49 proc.: nuo 300,25 darbuotojų skaičiaus 2010 metais iki 337,75 – 2018 metais.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktos analizės rezultatai rodo, kad per 2018 m. 46 savivaldybės mažino savo administracijas, o 12 – didino. Labiausiai nominaliai išaugo Šakių r., Švenčionių r. ir Tauragės r., o sumažėjo Ignalinos r., Vilniaus r. ir Šilutės r. sav. administracijos.
Panašaus dydžio ir tipo savivaldybės kai kur skiriasi net iki 1,9 karto. Pavyzdžiui, Visagino savivaldybės administracija yra apie 90 proc. didesnė nei kita panašaus gyventojų skaičiumi dydžio ir tipo Druskininkų savivaldybė. Telšių rajono savivaldybės administracija yra apie 70 proc. didesnė nei kitos panašų gyventojų skaičių turinčios savivaldybės. Kaip jau minėta, 2018 m. pabaigoje Telšių rajono savivaldybės administracijoje darbuotojų skaičius siekė 337,75. O panašaus dydžio Kretingos rajono savivaldybės administracijoje – 200,9.
Vienam valstybės tarnautojui tenka 120 telšiškių
Analizės duomenys rodo, kad mažiausiai savivaldybės darbuotojų 1 000 gyventojų teko šešiuose didžiuosiuose miestuose. Santykinis administracijų dydis 54 mažesnėse savivaldybėse skyrėsi iki 4,3 karto.
2018 m. vidutiniškai savivaldybėse 1 000 gyventojų tenkantis savivaldybės administracijos užimtų pareigybių skaičius siekė 7,05. Savivaldybių administracijos pareigybių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų, svyruoja nuo 1,6 Vilniuje iki 17,37 Neringoje. Telšiuose šis rodiklis siekia 8,3. Suprantama, kad mažesnėms savivaldybėms tenka santykinai daugiau darbuotojų, nes savivaldybės administracija atlieka įstatymais nustatytas bendrąsias funkcijas ir jas vykdo darbuotojai, kurių skaičius nėra proporcingai susijęs su gyventojų skaičiumi.
Pažvelgus į tą patį rodiklį iš savivaldybės gyventojo pusės, matyti, kad Telšiuose vienas darbuotojas aptarnavo 120 gyventojų, o panašaus dydžio Kretingoje – 189.
Įvertinus administracijų dydžių ir jų gyventojų skaičiaus pokyčius, nustatyta, kad per 2018 m. 27 savivaldybėse santykinis administracijos dydis augo, o 33-iose mažėjo. Tarp visų 27 savivaldybių, kurių darbuotojų skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų, augo – ir Telšių rajono savivaldybės administracija. Priežastis – savivaldybių administracijos neprisitaikė arba nespėjo prisitaikyti prie mažėjančios populiacijos. Telšiuose santykinis administracijų dydis augo, nes gyventojų mažėjimas buvo didesnis nei užimtų pareigybių.
I. Motiejūnas: „Statistika yra juodas melas“
„Statistika yra viena iš apgaulės formų, nes galima įvairiai manipuliuoti joje pateiktais skaičiais, – paprašytas pakomentuoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą analizę sakė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius I. Motiejūnas. – Mūsų Administracijoje užimtų pareigybių skaičius atspindi realų etatų poreikį ir kiekviena pareigybė aiškiai įvardyta. Dabar lyginama su kitais rajonais: pas mus tiek, pas juos šitiek. Tačiau detaliau pasižiūri – ogi ta pati struktūra, tik kitaip sudėliota. Juk norint pataikauti sumažinti struktūrą galima lengvai. Pavyzdžiui, atskirkime Centralizuotą biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyrių ir iš jo padarykime atskirą biudžetinę įstaigą. Štai ir sumažinome struktūrą 40 pareigybių. Atsivertęs statistiką tas pats institutas sakys: oi, kokie Telšiai šaunuoliai – susimažino struktūrą… Dar kartą pakartosiu – statistika yra juodas melas, viena iš apgaulės formų. Skirtumas tik tas, kaip kiekviena savivaldybė susidėlioja savo struktūrą ir parodo visuomenei.“
I. Motiejūno manymu, Savivaldybės administracijos struktūra tikrai nėra išpūsta: „Juk nėra taip, kad sugalvojo kažkas ir padidino etatų skaičių. Struktūrą tvirtina Taryba, kiekvieną etatą apčiupinėja, jo reikalingumą argumentuoja. Šiandien tvirtai galiu pasakyti, kad Savivaldybėje nėra sėdinčių veltėdžių, kurie tik ir laukia darbo pabaigos.“