
Praėjusį penktadienį Telšiuose lankėsi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Apžiūrėjusi Naujamiesčio mokyklą, ministrė vidurdienį Žemaitės gimnazijoje susitiko su rajono švietimo įstaigų vadovais. Susitikime taip pat dalyvavo Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, Savivaldybės administracijos vadovai, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė.
Antanas Nekrašius
Susitikimo su rajono švietimo įstaigų vadovais metu ministrė J. Petrauskienė sakė, kad situacija švietimo sistemoje yra įtempta: daug kritikuojama, kvestionuojama ugdymo kokybė ir pan. Anot viešnios, nereikia pamiršti, jog kiekviena mokykla – tai atskiras pasaulis, kuris labai priklauso nuo to, kiek stipri yra įstaigos bendruomenė. O ministerija, Vyriausybė tik nušviečia pagrindines to pasaulio gaires.
Daug klausimų ministrė sulaukė dėl ugdymo įstaigų vadovų kadencijų. Kaip žinia, šiemet Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nustatyti penkerių metų kadencijas mokyklų vadovams ir apriboti, kad tas pats asmuo negalėtų būti skiriamas vadovauti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. J. Petrauskienė teigė, kad šiuo klausimu kol kas dar nėra iki galo sutarta. Esą iš esmės pritarta, jog kadencijos mokyklų vadovams yra reikalingos. Tačiau vis dar diskutuojama, ar reikia riboti kadencijų skaičių.
Kalbėdama apie vadovus, ministrė sakė, kad visų pirma reikia sutarti, kas yra mokyklos vadovas: administratorius ar pedagogų bendruomenės lyderis. Ir pridūrė, jog ministerijoje svarstoma galimybė direktoriams vėl leisti dirbti pedagoginį darbą.
Taip pat siūloma įdiegti praktiką, kad mokyklos vadovas kasmet pateiktų savo veiklos ataskaitą, o vadovo vertinimas vyktų kartu su švietimo įstaigos vertinimu.
Svarstoma keisti ir vadovų darbo apmokėjimo tvarką. Esą, nėra gerai, kada vidutinis direktorių atlyginimas vos 40 Eur skiriasi nuo vidutinio mokytojų atlyginimo. Vadovų alga, atsižvelgiant į jų prisiimtą atsakomybę, turėtų būti didesnė.
Penkiose šalies savivaldybėse, taip pat ir Telšių, nuo 2016 m. bandoma Švietimo ir mokslo ministerijos parengta nauja eksperimentinė mokymo lėšų apskai-
čiavimo ir paskirstymo, kitaip dar vadinama klasės krepšelio, metodika.
J. Petrauskienės teigimu, šiandien analizuojami pilotinių savivaldybių, kuriose buvo taikyta naujoji metodika, rezultatai. Esą yra ir pliusų, ir minusų. Klasės krepšelis labiausiai tinka mažoms mokykloms, bet netinka didelėms. Esą tobulą formulę rasti labai sunku. Todėl įvertinus visus rezultatus, bus sprendžiama, ar dar reikia tobulinti naująjį finansavimo modelį. Ministrė tvirtino, kad naujoji metodika šalyje įsigaliotų ne anksčiau kaip 2018 metais.
Viešnia trumpai užsiminė ir apie planus ilginti mokslo metus. Anot ministrės, nuo 2008 metų mokymosi trukmė šalyje nuolat trumpėjo, nors programos liko tos pačios. Esą susitikimų su moksleiviais metu ji paklaususi, kokių pastabų šie turi. Mokiniai tikino, kad vieną dieną jiems išdėstoma tema, o jau kitą už ją turi atsiskaityti. Ministrė teigė, kad šiandien 39 savaičių trukmės programas mokyklose bandoma išdėstyti per 34 savaites. Dėl to kenčia ne tik ugdymo kokybė, bet ir mokinių savijauta.
J. Petrauskienė sakė, jog 2017–2018 mokslo metais mokslo dienų skaičius didinamas 10 dienų. Pradinukams mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų trukmės atostogų. Kaip išdėstyti papildomas 10 dienų 5–11 klasėse, teisė nuspręsti suteikiama pačioms mokykloms, jų steigėjoms savivaldybėms ir mokyklų savininkams. Dėl 5 papildomų ugdymo proceso dienų įgyvendinimo laiko sprendimą priims savivaldybės, dėl kitų 5-ių spręs pačios mokyklos.
Ministrė iškėlė klausimą, ar skiriamas didelis finansavimas pedagogų kvalifikacijai kelti yra tinkamas, ar mokytojai juo yra patenkinti. Esą šiandien Lietuvoje veikia apie 60 kvalifikacijos kėlimo centrų ir pedagogų kvalifikacijai kelti kasmet išleidžiama apie 20 mln. Eur.
Viešnia taip pat užsiminė apie rengiamą etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Pagal jį atlyginimai pedagogams būtų skaičiuojami ne tik už pamokų krūvį, bet už visas darbo valandas. Esą toks apmokėjimas už darbą mokytojams suteiktų daugiau stabilumo ir saugumo, o ir atlygis už darbą būtų socialiai teisingesnis bei nesvyruotų priklausomai nuo pamokų skaičiaus. J. Petrauskienės teigimu, šiandien naujasis modelis yra ties finišo tiesiąja ir mokytojus jis turėtų pasiekti apie 2018 m. Čia pat ministrė pridūrė, kad modelis pats savaime turimų lėšų nedidina. Šiuo metu jų užtenka 29 tūkst. etatų, o šalyje yra daugiau negu 35 tūkst. mokytojų.
Susitikime su rajono įstaigų vadovais domėtasi apie naujus bendrojo ugdymo planus. Ministrė informavo, kad netrukus jie jau bus patvirtinti. Planuose daugiausia dėmesio skiriama mokymosi kokybei, mokinių pasiekimus sutelkiant į kūrybišką ugdymo veiklą, palankiai emocinei aplinkai mokyklose kurti.
Su švietimo bendruomene ministrė kalbėjosi apie ketinimą ankstinti mokyklinį amžių nuo šešerių metų. „Norima pajauninti amžių tam, kad žmonės anksčiau galėtų išeiti į darbo rinką. Atsakomybę dėl vaiko išleidimo į mokyklą anksčiau prisiimtų tėvai, tačiau valstybė tokią galimybę siūlys“, – teigė J. Petrauskienė.
Mėginama padaryti, kad vaikai ne mokytis, o arti anksti pradėtų, o pensijos vis tiek nesulauks?