Svarbi informacija apie Telšių šilumos ūkio likimą

Daugiau kaip dešimtmetį Telšių miesto gyventojai keikia nuolat augančią šilumos kainą, o rajono valdžia trūkčioja pečiais, esą esame Savivaldybės ir UAB „Litesko“ pasirašytos sutarties, kuri tęsiasi iki 2015 m. birželio, įkaitai. Kol 2015-ieji atrodė vis dar toli, tol tokios kalbos teikė vilties, kad šie metai bus išsigelbėjimo metai. Birželis nenumaldomai artėja, o situacija nieko gero gyventojams nežada. Vakar prisiekė naujoji Telšių rajono savivaldybės taryba – ji turės priimti šilumos ūkiui svarbų sprendimą. Kalbamės su praėjusios kadencijos Tarybos nariu Alfredu BALSIU, kuris gilinosi į Savivaldybės ir UAB „Litesko“ nuomos sutartį ir turi viziją, kuria linkme reikėtų pasukti Telšių šilumos ūkio vairą.
– Telšių rajono savivaldybė buvo pasamdžiusi advokatų kontorą „Legal SGKA“ Telšių miesto šilumos ūkio tolesnės veiklos scenarijams ir teisinėms nuomos sutarties nutraukimo pasekmėms įvardyti. Kokia Jūsų nuomonė apie jos padarytą analizę?
– Jos atstovas L. Songaila, paskutiniajame Tarybos posėdyje pristatydamas situacijos analizę, išskyrė tris variantus, galimus pasibaigus sutarties galiojimui: sutarties pratęsimas su UAB „Litesko“, skelbiamas naujas konkursas šilumos ūkio nuomai arba jo valdymas sugrįžta Savivaldybės įmonei „Telšių šilumos tinklai“. Pats teisininkas neslepia, jog palaiko pirmąjį variantą, t. y. sutarties pratęsimą su dabartine Telšių miesto šilumos operatore – UAB „Litesko“. Naujo šilumos tinklų nuomos konkurso skelbimas esą yra komplikuotas dėl laiko trūkumo ir naujo operatoriaus licencijavimo problematikos, o Savivaldybė perimti šilumos ūkį neturinti galimybės dėl esamų skolų dabartiniam šilumos tiekėjui ir apyvartinių lėšų trūkumo veiklai vystyti. Tai mažų mažiausiai kelia įtarimų dėl minėtos kontoros atliktos studijos nešališkumo.
Jeigu dėl laiko trūkumo ir teisinių kliūčių galimybės laiku organizuoti skaidrų šilumos tinklų nuomos konkursą nėra, tai kodėl atmetama galimybė perimti Telšių miesto šilumos ūkį į Savivaldybės rankas? UAB „Telšių šilumos tinklai“, nepratęsus sutarties, privalėtų sumokėti UAB „Litesko“ 1 735 106 Eur (maždaug 6 mln. Lt) už investicijas į šilumos ūkį, už jo modernizavimą. Taip pat dar sumokėti 580 000 Eur (2 mln. Lt) šilumos vartotojų įsiskolinimą, kur didžiausią dalį sudaro pačiai Savivaldybei priklausančių patalpų šildymo neapmokėta suma. Visa tai L. Songailos pristatoma tokiu kampu, tarsi UAB „Litesko“ iš savo lėšų dengtų nurodytas sumas, kai iš tiesų visos investicijos ir kaštai jau ir taip įskaičiuoti į šilumos kainos tarifą vartotojams. Nepratęsus sutarties, visi 1 735 106 Eur (maždaug 6 mln. Lt) „sugrįžtų“ „Telšių šilumos tinklams“ ir mažiau nukentėtų patys telšiškiai, dabar taip brangiai mokantys už šilumos energiją. Girdėti kalbos, kad šiai skolai grąžinti kiltų problemų su kreditavimo įstaigomis. Tačiau tos kalbos niekuo nepagrįstos, nes šiandieninė situacija rinkoje su sumažėjusiomis palūkanomis ir tai, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ – Savivaldybės įmonė, yra labai palanki skolintis.
Kitas teiginys, anot advokato L. Songailos, – „Savivaldybei perėmus šilumos ūkį ar konkurso būdu atėjus naujam operatoriui, šilumos kaina vartotojams nemažės“ – neturi jokio pagrindo. Lietuvoje šilumos kainas vartotojams nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija, remdamasi šilumos gamintojų pateikta informacija apie šilumos energijos gamybos sąnaudas.
Belieka pasirinkti, kam norime mokėti tuos milijonus: UAB „Litesko“ ar „Telšių šilumos tinklams“, kurie galėtų perimti šilumos ūkį į savo rankas ir taip pasirūpinti mažesne, neišpūsta šilumos kaina galutiniam vartotojui – gyventojams.
– Nėra sudėtinga Telšių šilumos tiekimo kainas palyginti su kitų savivaldybių šilumos kaina. Gal galite pateikti pavyzdžių, kiek šiluma kainuoja kitose savivaldybėse?
– Tokie pavyzdžiai geriausiai ir atskleidžia, kad reikėtų būtinai imtis iniciatyvos ir nedelsti. Aplinkinių rajonų šilumos kainos, kurios yra žymiai mažesnės, – ten dirba savivaldybių įmonės. Pvz.: kovo mėn. šilumos kainos vartotojams aplinkinėse savivaldybėse, kai šilumos ūkius valdo savivaldybių įmonės: „Mažeikių šilumos tinklai“ – 5,20 Eur ct už kWh (17,96 ct už kWh), „Šilalės šilumos tinklai“ – 5,53 Eur ct už kWh (19,09 ct už kWh), „Šilutės šilumos tinklai“ – 5,61 Eur ct už kWh (19,37 ct už kWh), „Šiaulių energija“ – 5,68 Eur ct už kWh (19,61 ct už kWh), „Tauragės šilumos tinklai“ – 5,71 Eur ct už kWh (19,72 ct už kWh), „Radviliškio šiluma“ – 5,84 Eur ct už kWh (20,16 ct už kWh), „Plungės šilumos tinklai“ – 6,50 Eur ct už kWh (22,44 ct už kWh). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktoje šilumos tiekimo bendrovių šilumos kainų lentelėje matome, kad tose savivaldybėse, kuriose šilumos ūkis išnuomotas „Dalkia“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, šilumos kainos ženkliai didesnės. Štai, pvz.: „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ – 7,17 Eur ct už kWh (24,76 ct už kWh), „Vilniaus energija“ – 7,24 Eur ct už kWh (25 ct už kWh), „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje – 7,36 Eur ct už kWh (25,41 ct už kWh), „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ – 8,20 Eur ct už kWh (28,31 ct už kWh)„Litesko“ filialas „Alytaus energija“ – 8,44 Eur ct už kWh (29,14 ct už kWh), „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ – 8,49 Eur ct už kWh (29,31 ct už kWh), „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“ – 8,69 Eur ct už kWh (30,01 ct už kWh), „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ Sargėnuose – 8,86 Eur ct už kWh (30,59 ct už kWh), „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ – 9,16 Eur ct už kWh (31,63 ct už kWh), „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ – 9,24 Eur ct už kWh (31,90 ct už kWh). Akivaizdu, kad vidutinė šilumos energijos kaina savivaldybėse, kuriose „tvarkosi“ „Dalkia“ įmonių grupė su „Litesko“ priešakyje, ženkliai didesnė už šilumos kainų vidurkį Lietuvoje.
– Ar yra būdų Telšiuose gauti pigesnę šilumą?
– Kad Telšiams šilumą galima gaminti pigiau, rodo nepriklausomo Telšių šilumos gamintojo UAB „Žemaitijos energija“ pavyzdys. Pasirodo, kad dar tik tris mėnesius šilumos energiją gaminanti ir Telšių miesto šilumos energijos tiekėjui parduodanti įmonė už pagamintą energiją gauna ženkliai mažesnę kainą (šilumai gaminti naudojamas biokuras). Pvz.: sausio mėn. – 3,15 Eur ct už kWh (10,88 ct už kWh), vasario mėn. – 3,105 Eur ct už kWh (10,72 ct už kWh), kovo mėn. – 3,411 Eur ct už kWh (11,78 ct už kWh), kai galutinė kaina šilumos energijos vartotojui Telšiuose – 7,84 Eur ct už kWh (27,07 ct už kWh). Tai išeina, kad UAB „Litesko“ gauna bent 3,97 Eur ct už kWh (13,71 ct už kWh) vien dėl to, jog atlieka tiekimą ir tinklų priežiūrą. Taigi, galiu daryti prielaidą, kad į Telšių miesto šilumos ūkį atėjus pajėgiems nepriklausomiems šilumos energijos gamintojams, tokiems kaip UAB „Žemaitijos energija“ (šilumą gamina nuo 2015 m. sausio mėn.), UAB „Biozona“ (šilumos energijos dar negamina), Telšių miesto vartotojams šilumos energija turi pigti. Tad bet kokios prielaidos, jog šilumos kaina kils perėmus šilumos ūkį kuruoti Savivaldybės įmonei, yra laužtos iš piršto. Tam paprasčiausiai nėra jokio pagrindo.
– Nuomos sutartis baigiasi. Savivaldybė turi tris variantus, kurį siūlote pasirinkti?
– Pasak advokato L. Songailos, pasibaigus sutarties galiojimui, vienu iš galimų scenarijaus variantų Savivaldybė gali organizuoti konkursą ir išrinkti naują nuomininką, tačiau dėl esamos licencijavimo įstatyminės bazės naujam dalyviui iškils licencijos tokiai veiklai vykdyti gavimo problema. Vadinasi, šiuo atveju organizuojat konkursą, jame galėtų dalyvauti ir be konkurencijos laimėti tik UAB „Litesko“. Dar vienas variantas – Savivaldybė turi galimybę pratęsti nuomos sutartį su UAB „Litesko“, ką ir rekomenduoja daryti advokatas L. Songaila. Tačiau šiuo atveju Telšių miesto šilumos ūkis vėl daugeliui metų į priekį būtų parduotas įmonių grupės „Dalkia“ valdomai UAB „Litesko“, tuo pačiu atsisakant galimybės savivaldai daryti įtaką miesto šilumos energijos ūkiui ir užtikrinti vartotojams žemiausias šilumos kainas. Trečias variantas – Savivaldybė turi visas galimybes imtis veiksmingų žingsnių ir perimti šilumos ūkį į savo rankas.
Įvertinus visas advokato L. Songailos išdėstytas mintis apie tolesnę miesto šilumos ūkio raidą, susidaro įspūdis, kad Telšiams rekomenduojama susitaikyti su esama situacija ir pratęsti sutartį. Tačiau ar rinkėjai tam balsavo rinkimuose, rinko vietos valdžią, kad ji atsisakytų galimybės dorai tvarkytis savame kieme? Manau, ji turėtų pateisinti rinkėjų lūkesčius ir pasirinkti savarankiškai tvarkyti šilumos ūkį.