Rašėme, jog Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl patalpų nuomos sutarties tarp UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir UAB „Telšių buitis“ klastojimo. Faktą, jog dokumentai buvo klastojami, pareigūnai nustatė, tačiau tyrimą baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūra nutraukė dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Įtarimai buvo pareikšti UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriui Jurgiui Staševičiui. Kaip liudytojas buvo apklausiamas ir Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs UAB „Telšių buitis“ direktorius Adomas Domarkas. Kokie bendri interesai sutarties klastojimo istorijoje suvedė minėtą valstybės tarnautoją ir politiką?
Antanas NEKRAŠIUS
Sutartis – suklastota
Ikiteisminį tyrimą pareigūnai pradėjo gavę informaciją, jog UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius J. Staševičius, pagal 2011 m. lapkričio 17 d. tarp UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir UAB „Telšių buitis“ pasirašytą patalpų nuomos sutartį neskaičiuodamas nuomininkui UAB „Telšių buitis“ delspinigių ir nereikalaudamas jų sumokėjimo, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarydamas žalą UAB „Telšių šilumos tinklai“, bei galimai suklastojo 2011 m. pasirašytą sutartį.
Tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad sutartis tarp UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir UAB „Telšių buitis“ buvo suklastota tarp 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. (konkreti data tyrimo metu nustatyta nebuvo). J. Staševičius tarnybiniu kompiuteriu parengė, atspausdino, pasirašė 1–3 lapus, prie kurių pridėjo tikrosios 2011 m. pasirašytos sutarties 4 lapą ir taip suklastojo tikrą dokumentą. Pakeistoje sutartyje neįrašė punkto, numatančio, kad „Nuomos mokestis derinamas kas trys metai“, taip pat punkto, numatančio, kad „Nuomotojui raštu prieš mėnesį pranešus (esant būtinybei) nutraukti nuomą ir atlaisvinti antro aukšto patalpas“. Taigi, sutarties sąlygos buvo pakeistos UAB „Telšių buitis“ naudai.
J. Staševičiaus parodymai
UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius J. Staševičius pareigūnams pasakojo, jog 2011 m. sudarė sutartį su UAB „Telšių buitis“ dėl Sedos g. 1A patalpų nuomos. Dėl sąlygų ir kainų derėjosi su tuometiniu UAB „Telšių buitis“ direktoriumi Adomu Domarku. Sutartyje buvo įrašytas punktas, kad nuomos kaina peržiūrima kas trejus metus. A. Domarkas nelabai norėjo sutikti su tuo punktu. Tačiau 2011 m. pasirašant sutartį, A. Domarkas atostogavo – parašą po dokumentu padėjo jo pavaduotojas Tomas Kniukšta, o punktas dėl nuomos kainų per skubėjimą sutartyje liko.
Keletą metų sutartis buvo vykdoma, jokių pakeitimų nebuvo. J. Staševičius tyrimą atliekantiems pareigūnams teigė, jog 2013 m. kartu su buhaltere pastebėjo, kad sutartyje neatitinka išnuomotų patalpų kv. m (neįrašyta viena patalpa, kuri realiai buvo išnuomota nuo pradžios). Telefonu paskambino A. Domarkui ir pasakė, jog reikia pataisyti sutartį, nes yra įsivėlusi klaida. J. Staševičius kartu su A. Domarku peržiūrėjo sutartį. Pastarasis sutikęs, kad reikia taisyti sutartį, pakeisti kai kuriuos punktus. Peržiūrint sutartį A. Domarkas pamatė, kad įrašytas punktas dėl nuomos kainos peržiūrėjimo, ir priminė J. Staševičiui, jog jie buvo žodžiu sutarę, kad šio punkto sutartyje nebus. Taip pat buvo paprašyta išimti ir punktą dėl kai kurių patalpų atlaisvinimo. Su A. Domarku sutarė, kad pataisys sutarties punktus.
J. Staševičius, grįžęs į savo darbo vietą, kompiuteryje 2011 m. parengtame sutarties šablone ištaisė sutarties punktus, kuriuos aptarė su A. Domarku. Ištrynė sutartus punktus ir įrašė trūkstamos patalpos numerį. Praėjus savaitei ar dviem po pokalbio su A. Domarku, pakeitęs aptartus sutarties punktus, atspausdino 3 egzempliorius, nuvežė juos į UAB „Telšių buitis“ patalpas ir paliko direktoriaus pavaduotojui Tomui Kniukštai pasirašyti.
T. Kniukštos parodymai
T. Kniukšta STT pareigūnams pasakojo, kad su J. Staševičiumi dėl patalpų nuomos ir patarnavimo sąskaitų pasirašymo bendrauja nuo 2011 m. nuomos sutarties pasirašymo dienos. Tačiau su juo nesprendžia jokių reikalų. Dėl patalpų nuomos su J. Staševičiumi derino tuometinis UAB „Telšių buitis“ direktorius A. Domarkas (2011 m. A. Domarkas T. Kniukštai pasakė, kad J. Staševičius atveš suderintą nuomos sutartį, kurią jis turi pasirašyti).
UAB „Telšių buitis“ direktoriaus pavaduotojas teigė, kad J. Staševičius dėl sutarties punktų pakeitimų pas jį atvyko 2014 m. Tuomet jis paklausęs, ar pakeitimai suderinti su A. Domarku. J. Staševičius atsakęs, kad taip – A. Domarkas apie viską žino. T. Kniukšta pasirašė sutartį teksto neskaitęs.
Vėliau T. Kniukšta A. Domarko pasiteiravo, kas buvo sutartyje pakeista. Šis atsakė, jog buvo keisti punktai dėl kvadratūros, nes buvo neįrašyta viena patalpa, bei kad 2011 m. sudarant sutartį buvo įrašytas punktas dėl nuomos mokesčio derinimo, kurio pirminėje sutartyje turėjo nebūti.
A. Domarko parodymai
Pats A. Domarkas tyrėjams pasakojo, jog 2011 m. dėl patalpų Sedos g. 1A nuomos susitiko su J. Staševičiumi. Apžiūrėjo patalpas ir pradėjo tartis dėl nuomos sąlygų. Sutarė. Jam atostogaujant, sutartį pasirašė T. Kniukšta, kurį prieš tai informavo, kad viskas dėl nuomos sąlygų aptarta ir suderinta su J. Staševičiumi. Apklausiamas tyrėjų A. Domarkas teigė, jog nepamena, ar kalbėjo su T. Kniukšta, kad reikia pasirašyti sutarties pakeitimą. Tačiau dar būdamas UAB „Telšių buitis“ direktoriumi žinojo, kad 2011 m. pasirašytoje sutartyje yra techninė klaida dėl nuomojamų patalpų numerių, nes neįrašytas vienos patalpos numeris, nors šia patalpa naudojosi nuo pradžių. Su J. Staševičiumi apie ją kalbėjo, kaip ir apie tai, jog reikia pakeisti sutarties punktus pasirašant priedą, ištaisant klaidą ir pakeičiant punktus dėl mažesnių delspinigių numatymo ir dėl peržiūrėjimo kas trejus metus. UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriaus prašė, kad būtų numatyta nuomos kainos indeksavimo galimybė. Palikęs direktoriaus pareigas, su J. Staševičiumi nesitarė, kad reikia keisti sutartį. Taip pat A. Domarkas neprisiminė, ar J. Staševičius su T. Kniukšta keitė pasirašytą sutartį.
A. Domarkas iki 2013 m. vasaros buvo UAB „Telšių buitis“ direktorius, vėliau įmonei pradėjo vadovauti jo sūnus Andrius Domarkas.
Nutraukė ikiteisminius tyrimus
Įtarimai dėl dokumentų klastojimo buvo pareikšti tiek UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriui J. Staševičiui, tiek UAB „Telšių buitis“ direktoriaus pavaduotojui T. Kniukštai. Įvertinę pastarojo veiksmus, prokurorai nusprendė, jog T. Kniukšta neturėjo tyčios suklastoti nuomos sutartį. Jis nebuvo iniciatorius jos pasirašymo metu (2011 m.), sutarties sąlygų nederino, ją pasirašė pavaduodamas A. Domarką, kuris atostogavo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys vienodai parodė, jog minėtos sutarties sąlygas derino A. Domarkas ir J. Staševičius. T. Kniukšta taip pat nebuvo iniciatorius keisti anksčiau pasirašytos sutarties sąlygų ir, nesigilindamas į pirminės sutarties sąlygas, akivaizdžiai nesidomėjo J. Staševičiaus pateikto dokumento turiniu, nelygino abiejų sutarties variantų, nesuprato atliekamo veiksmo esmės. Nenustatę T. Kniukštos veiksmuose tyčios suklastoti dokumentą ir suvokimo, jog jis veikia pavojingai ir tokie veiksmai gali sukelti teisines pasekmes, prokurorai konstatavo, kad T. Kniukšta nepadarė nusikalstamos veikos, todėl ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukė.
Skirtingai nuo T. Kniukštos, J. Staševičius, anot tyrėjų, savo veiksmais keisdamas anksčiau pasirašyto dokumento turinį, veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir jų norėjo. Todėl J. Staševičiaus veiksmai buvo kvalifikuojami pagal LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų). Tačiau prokurorų verdiktas J. Staševičiui nuskambėjo švelnus. Pasak tyrėjų, UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius turėjo visiškai teisėtą alternatyvą jo pasirinktam neteisėtam pasirašytos sutarties koregavimo būdui. Pasirinkus teisėtą sutarties pakeitimo būdą, būtų atsiradusios tos pačios pasekmės, kaip ir tos, kurios atsirado J. Staševičiui faktiškai suklastojus tikrą dokumentą. Ši aplinkybė, prokurorų manymu, suponuoja išvadą, kad direktoriaus padaryta Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, kurios konstatavimui žalos požymis formaliai nėra reikšmingas, gali būti pripažinta mažareikšme. Todėl buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir atleisti J. Staševičių nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus jo padarytą veiką mažareikšme, bei neprašyti teismo skirti direktoriui numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
J. Staševičiui taip pat buvo pareikšti įtarimai ir pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 d. (Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo). Tačiau ir čia ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes padaryta jo vadovaujamai įmonei žala (dėl delspinigių, numatytų pagal sutartį, neskaičiavimo UAB „Telšių buitis“) – tik 2 358 Eur. Ši suma neatitinka žemiausios Baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje numatytos didelės vertės turto ribos (250 MGL). Todėl prokurorams nenustačius J. Staševičiaus veiksmuose būtino piktnaudžiavimo požymio – dėl kaltininko veiksmų atsiradusios didelės žalos – konstatuota, jog direktorius nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 dalyje.
Abejoja, ar buvo naudinga UAB „Telšių buitis“
A. Domarkas „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra susipažinęs, tad komentuoti J. Staševičiaus ir T. Kniukštos parodymų negali. Tarybos narys sakė galintis kalbėti tik apie tai, ką tyrėjams pasakojo pats. Apie sutartyje esančias technines klaidas A. Domarkas tvirtino žinojęs ir dar būdamas UAB „Telšių buitis“ direktoriumi kalbėjo su J. Staševičiumi, jog jas reikia ištaisyti. Procese, kada buvo koreguojama nuomos sutartis, jis esą nedalyvavo, taip pat nežino, kada tai vyko. Taip pat A. Domarkas abejojo, ar visi sutartyje padaryti pakeitimai, kaip teigiama, buvo UAB „Telšių buitis“ naudai. Mat jo vadovauta įmonė į minėtas patalpas investavo apie 20 tūkst. Lt: buvo tvarkomas stogas, šildymo sistema ir pan. Esą ir subnuomoti patalpas (turi leidimą) buvo sunku – neatsirado daug norinčiųjų. Tarybos narys sakė klausęs sūnaus, kuris dabar vadovauja UAB „Telšių buitis“, kokia situacija yra šiandien. Esą trečdalis patalpų – laisvos. Bet už visas jas UAB „Telšių buitis“ moka nuompinigius.
Svarstomas valdyboje
Praėjusį trečiadienį dėl J. Staševičiaus į posėdį rinkosi UAB „Telšių šilumos tinklai“ valdyba. Jos pirmininkas Kęstutis Anglickas, kuris, beje, yra J. Staševičiaus partijos bendražygis, „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo, jog valdyba susipažino su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga bei paprašė J. Staševičiaus parašyti pasiaiškinimą. „Kol kas sunku pasakyti, kokį sprendimą priims valdyba, – telefonu kalbėjo K. Anglickas. – Visi išsiskirstėme su savo mintimis apie šią istoriją. Gausime direktoriaus pasiaiškinimą ir vertinsime. Yra įvairių argumentų: baudžiamosios atsakomybės nėra, žalos padaryta nėra. Dar tarsimės su teisininkais. Šiandien situacija tokia: bausti negalima pasigailėti – kur padėti kablelį?“
Į klausimą, ar UAB „Telšių buitis“ nesumokėti 2 358 Eur delspinigių nėra laikoma UAB „Telšių šilumos tinklai“ patirta žala, valdybos pirmininkas atsakė, kad ne. Apie tai, kad nemokami delspinigiai, valdyba žinojo. Esą tai buvo dviejų ūkio subjektų susitarimas, nes UAB „Telšių buitis“ savo laiku investavo nemažas lėšas į nuomojamų patalpų remontą.
Direktorius jaučiasi nekaltas
Susisiekėme ir su pačiu UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriumi J. Staševičiumi. Jis dar kartą pacitavo Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą, kuriame teigiama, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu nutrauktas, pripažinus padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumą. „Žalos nepadaryta, teismo neprašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonių, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius. – Ten buvo paprasčiausias sutartyje esančių techninių klaidų taisymas. Deja, suklydau pasirinkęs būdą, kaip tai padaryti. Nežinojau, kad UAB „Telšių buitis“ buvo įregistravusi 2011 m. sutartį. Maniau, jog tai paprasta sutartis.“ J. Staševičius tikino nesuprantantis, kodėl iš viso buvo iškelta baudžiamoji byla. Nes tam, kad ji būtų iškelta, padaryta žala turi siekti 15 tūkst. Eur: „O dabar jokios žalos nėra! Dabar už nieką sulauki tiek nemalonumų“, – kalbėjo direktorius.
Paklaustas, kokia nuomos sutartimi šiandien vadovaujasi UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir UAB „Telšių buitis“, J. Staševičius atsakė, jog ta, kuri buvo įregistruota 2011 m.
Šios „ŽINIOS” seka „Kalvotosios Žemaitijos” keršto ir neapykantos pėdomis.Istorija nuvalkiota ir pasenusi.Juolab kad teisėsaugos visos grandys sudėjo taškus ir nieko tokio reikšmingo nusikalstamumo nenustatė.
Nei nuvalkiota, nei sena šita istorija. Kuo daugiau viešinimo, tuo daugiau žmonių priims teisingus sprendimus ateinančiuose seimo, o po to ir savivaldybių rinkimuose. Politikams kaip viešiems asmenims yra keliami aukštesni reikalavimai ir atsakomybę jie turi prisiimti ne tik pagal BK.
Kai finansinių sunkumų prispausta Telšių gyventoja kreipėsi į Telšių valdžią, kad būtų atleista nuo kelių šimtų eurų mokesčio už nekilnojamąjį turtą, tai valdžiažmogiai jai atsakė, kad negali atleisti, nes rajono biudžetas negaus pajamų. Dabar Anglickas aiškina, kad negautos daugiau kaip 2000 eurų pajamos, nėra žala. Tokį Anglicko poelgį galima vertinti tik kaip nesąžiningą, dengiantį bendrapartiečio Staševičiaus savivaldybei, o tuo pačiu ir rajonui ir mums, padarytą žalą. Paprastai kalbant, mes visi buvome apvogti. Tai kiekvienam yra aišku, tik neaišku korumpuotai Telšių valdžiai.
Nieko nekomentuosiu. Kiekvienas teisę baigęs žmogus čia rastu 10 priežasčių pradėti ikiteisminį tyrimą. Deja tai mūsiškiams neįkandama.