
Miestuose ir miesteliuose tvarkomos viešosios erdvės: rengiami parkai, gražinamos ežero pakrantės, sodinami medžiai ir kt. Visi stengiasi išnaudoti, padaryti patrauklesnes be priežiūros likusias vietas.
Tryškiai neatsilieka nuo kitų Telšių rajono miestelių. Didžiausia rajono seniūnija ruošiasi priimti buvusio kraštiečio, dabar klaipėdiškio profesionalaus skulptoriaus Vytauto Karčiausko dovaną – projektą – miestelį papuošti ambicinga interaktyvia edukacine skulptūrine kompozicija „Iškovota laisvė“. Kūrinys būtų skirtas Lietuvos 100-mečiui.
Aurelija SERVIENĖ
Apie kraštiečio nuopelnus
V. Karčiauskas – profesionalus dailininkas, Meno galerijos „Pėda“ bendraturtis.
Jo vaikystė prabėgo prie Virvytės upės krantų, Tryškiuose. 1973 m. Vytautas baigė Telšių dailės technikumo metalo specialybę. Pradėjo dalyvauti parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1978 m. Talino valstybiniame dailės institute įgijo taikomosios dailės specialybę.
Yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Jo darbais puošiasi Klaipėdos dramos teatras. Menininkas Nidos miesto naujajai bažnyčiai yra sukūręs apeiginius interjero akcentus, surengęs ne vieną parodą pašto istorijos tema. Ne kartą apdovanotas už Lietuvos kultūros sklaidą.
2005 m. V. Karčiauskui buvo suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas, apdovanotas Klaipėdos apskrities garbės ženklo diplomu.
Net tris kartus dailininkui teko garbė ir atsakomybė pristatyti Lietuvos meną Pasaulinėse „Expo“ parodose. Jo mobili skulptūrinė kompozicija „Noriu būti“ buvo eksponuota „Expo 2010“ Šanchajuje (Kinija). „Expo 2012“ Yeosu (Pietų Korėja) eksponuota interaktyvi skulptūra „Amber O“. „Expo 2015“ Milane (Italija) interaktyvi skulptūra „Balansas“ (5,5 m aukščio) buvo sėkmingas ir pagrindinis meno akcentas, pritraukęs šimtus tūkstančių lankytojų į Lietuvos paviljoną. Dabar skulptūra reprezentuoja Lietuvą Pasauliniame Expo muziejuje Šanchajuje.
V. Karčiausko kūrinių yra ne vienoje privačioje meno kolekcijoje Italijoje, Prancūzijoje, JAV, Graikijoje, Australijoje, Japonijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kt.
Gimė ir užaugo Tryškiuose
V. Karčiauskas prisipažino, jog yra maloniai nustebintas, kad juo susidomėjo „Telšių ŽINIOS“: „Aš gimiau ir užaugau Tryškiuose. Puikiai atsimenu tą vaikystės laikotarpį, kai nuo Virvytės krantų parsineštas žuvimi kvepiantis molis mano rankose pavirsdavo pirmosiomis „skulptūromis“. Turint omenyje mano kūrybinį aktyvumą, ambicijas ir užimtumą, grįžimas mintimis ir konkrečiu projektu į vaikystės miestelį – tai būtų tikrų tikriausia ir nuoširdi dovana žemiečiams. Nors paprastai menininkai nesidairo atgal, o vysto kūrybines idėjas plačiai išprususiai visuomenei.“
Pasak kraštiečio, menininkų pašaukimas – teikti brandžiai visuomenei originalias idėjas, o verslo ir valdžios pašaukimas, gal greičiau pareiga, – vertingas idėjas praktiškai įgyvendinti arba atvirkščiai – jas sužlugdyti, tai esą irgi nelengvas darbas.
„Manau, Tryškiams pasiūliau emocionaliai išjaustą, neeilinę ir ambicingą interaktyvią edukacinę skulptūrinę kompoziciją „Iškovota laisvė“, kurios idėjinis pagrindas – senasis Tryškių herbas (tiems laikams neįtikėtinai modernus)“, – sakė menininkas.
Dailininkas profesionalas įsitikinęs, jog sukūrus miestelyje šią originalią ir kiek provokuojančią kompoziciją, Tryškiai ir ne tik norom nenorom, bet taptų turistų lankomu objektu.
„Už rėmėjų pinigus pastačius, pavyzdžiui, eilinę, kad ir gražią, „stovylą“ ar dar blogiau – formalią atminimo lentą „Lietuvai – 100“, miestelis nieko gero, tuo labiau teigiamo, negautų ir visiškai nieko nepajustų“, – svarstė kraštietis.
Dvejoja dėl vietos parinkimo
Profesionalaus dailininko dovaną gimtajam kraštui – Tryškiams – su džiugesiu pasitinka Tryškių bendruomenės pirmininkė Asta Simonavičienė, tačiau prisipažįsta dvejojanti dėl tinkamos vietos skulptūrai pastatyti. Mat Tryškiuose, be centrinės aikštės, daugiau nėra kitos viešosios erdvės. Būtų galima kur nors pasodinti 100-mečio parką, bet ir jam nėra erdvės – visa žemė privati.
„Kol kas svarstome. Kreipėmės į Savivaldybę su prašymu sudaryti komisiją, kurios nariai parinktų tinkamą vietą skulptūrai pastatyti. Aš tikrai pritariu šiai idėjai, natūroje skulptūra atrodytų visai kitaip, nei dabar matome paveikslėlyje. Kai jau bus parinkta tiksli vieta, reikėtų ją parodyti ir pačiam autoriui, gal dar kokių naujų minčių jam kiltų“, – pasakojo pašnekovė.
Bendruomenės pirmininkė tikino, jog dauguma tryškiškių jau girdėjo apie ruošiamą projektą, tačiau, kaip ir visada, atsiranda skirtingų nuomonių. Vieni sako, jog reikėtų atsisakyti metalo darbų ir pirmenybę teikti vietinio tautodailininko Prano Dužinsko medžio darbams, kiti priešingai – norėtų naujovių.
Seniūnija pritaria
Tryškių seniūnijos atstovai tvirtino, jog skulptūra tikrai papuoštų miestelį, ir šią gražią kraštiečio iniciatyvą sveikina. Jos įgyvendinimu šiuo metu patikėta rūpintis Tryškių bendruomenei.
Su projektu nėra susipažinusi
Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja Gintarė Baltrūnė „Telšių ŽINIAS“ informavo, jog su minėtu projektu jai dar neteko susipažinti. Tad į klausimą, ar ši skulptūra derėtų Tryškiuose, atsakyti negalėjo.
„Reikėtų sužinoti daugiau apie pačią idėją ir galutinį rezultatą. Vizijoje išties labai ribotas kiekis informacijos ir neįmanoma susidaryti konkrečios nuomonės. Tikslinga tokį projektą, kad ir idėjinės stadijos, pristatyti Meno ir kultūros tarybai, kurios komisiją sudaro visų meno sričių atstovai“, – kalbėjo G. Baltrūnė.
Kažkaip tas originalumas labai primena surudėjusį vamzdį Vilniuje