
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimo kainas, rugsėjo pabaigoje paskelbė šilumos kainų prognozę 2020–2021 m. šildymo sezono pradžiai: spalio mėnesį prognozuojama vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina – 3,68 ct/kWh be PVM, t. y. beveik 15 proc. mažesnė nei 2019 m. spalį.
Esminės priežastys, dėl kurių šilumos kaina mažėja, anot VERT, – tai atpigęs biokuras ir gamtinės dujos. Vidutinė biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina per metus (2019 m. rugpjūtis–2020 m. rugpjūtis) sumažėjo 15,65 proc., vidutinė gamtinių dujų kaina per tą patį laikotarpį mažėjo 15,52 proc.
Taip pat skaičiuojant vidutinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą įtakos turėjo iš nepriklausomų šilumos gamintojų Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune superkamos šilumos kainos mažėjimas per metus nuo 19 proc. iki 65 proc.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje metinė infliacija nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. sudarė 1,2 proc. Taigi šalyje buvo fiksuojamas bendras kainų lygio augimas, o šilumos kaina per metus mažėjo: prognozuojama vidutinė 2020 m. spalio mėn. centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra 3,68 ct/kWh be PVM. Palyginimui: 2019 m. spalio mėn. – 4,31 ct/kWh be PVM (mažėjimas 14,62 proc.).
Prognozuojama, kad spalio mėnesį mažiausiai už šilumos kilovatvalandę mokės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos aptarnaujami vartotojai (2,61 ct/kWh su PVM) ir Kauno gyventojai (3,01 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ aptarnaujami vartotojai (8,29 ct/kWh su PVM).
Šilumos kainų mažėjimas neaplenkė ir Telšių. Prognozuojama, kad UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ aptarnaujami vartotojai šilumos sezono pradžioje mokės 6,52 ct/kWh su PVM, t. y. 0,5 ct/kWh su PVM mažiau negu pernai (buvo 7,02 ct/kWh su PVM). Tačiau šis mažėjimas nepadėjo Žemaitijos sostinei išsiropšti iš brangiausiai už centralizuotai tiekiamą šilumą šalyje mokančių miestų. Esame aštunti pagal šilumos brangumą.
Nuo Telšių netoli atsiplėšė ir Plungė. Didelių šilumos kainų lyderių dešimtuko dešimtoje vietoje esančio kaimyninio miesto gyventojai už centralizuotai tiekiamą šilumą spalio mėnesį mokės 6,26 ct/kWh su PVM (2019 m. spalio mėn. buvo 6,91 ct/kWh su PVM).
O štai kito Telšių regionui priklausančio miesto – Mažeikių – gyventojai yra vieni iš mažiausiai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokančių vartotojų Lietuvoje. Septintoje vietoje pagal šilumos pigumą esančios UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ vartotojai šildymo sezono pradžioje mokės 4,01 ct/kWh su PVM (2019 m. spalio mėn. šilumos kaina buvo 4,91 ct/kWh su PVM).
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
Už tokią šilumos kainą turime dėkoti mūsų miesto tarybai. Tai jų sprendimas išnuomoti šilumos ūkį Litesko.
Jei ne toks sprendimas ir šilumos ūkis nebūtų perleistas Litesko, dabar Telšiuose nebūtų gyventojų, nes buvo milijoninė skola kurią Litesko padengė. Be to, savivaldybė neturėjo lėšų ir kitų resursų perimti ūkio. Kažkas norėjo gyventojus palikti iš vis be šildymo???
Justai, nusišneki konkrečiai. Gal nori pasakyti, kad Litesko iš savo pinigų padengė skolą? Kokie jie geriečiai. O negalėtų iš to gerumo po 2 ct už kilowarvalandę imti? Bėda ta, kad partijose nėra galinčio vadovauti Telšių šilumai žmogaus. O paskelbti konkursą ir priimti svetimą nesinori. O jei Vilniaus abonento įvykius atsiminti? Gal ir Telšiuose buvo abonentų? Man niekas neįrodys, kad Litesko gali gerai uždirbti iš šilumis ūkio, o jei perims miestas, tai tada bankrotas ir miestas liks be šildymo. Prie to pačio, inspekcija nustatė, kad miestas permokėjo arti 500 000 eur. Jie turėtų būti gražinti, bet iš savivaldybės anei jokios žinios. Tai kur tie pinigai nusės?