Septynių valandų skaitymo maratonas baigėsi pergale!

Po beveik 7 valandų skaitymo Savivaldybės administracijos salėje kovo 8 d. nugriaudėjo „Valio!“ ir plojimai. Taip 16 val. 42 min. baigėsi Šatrijos Raganos 140-osioms metinėms skirtas skaitymo maratonas „Senas senas aukso sapnas“ – per 6 valandas 42 minutes Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“ perskaityta iki pabaigos.
Renginys buvo transliuojamas tiesiogiai svetainėje www.telsiai.lt, jo įrašą galima bet kada peržiūrėti. Tiesa, finišo tiesiojoje buvo likę tik ištvermingiausieji – Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus specialistai, suskubę į pagalbą maratono pabaigoje, bei visas Ekonomikos ir turto valdymo skyrius, kurio specialistės skaitė po kelis kartus – iki pat paskutinio žodžio. Ir, žinoma, ištvermingiausia maratono dalyvė, beveik visą dieną išsėdėjusi prie mikrofono ir nepaprastai išraiškingai skaičiusi lenkiškai, gydytoja Gražina Jonušienė.
Nuo pat ryto apie 100 dalyvių be pertraukos, be pasirengimo iš eilės skaitė rašytojos, pedagogės, visuomenės veikėjos, nepaprastai ryškios asmenybės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos (1877–1930) apysaką „Sename dvare“. Net prasidėjus renginiui, kuriuo susidomėjo ir LRT televizija, niekas nesitikėjo, kad pavyks perskaityti 150 puslapių kūrinį. To net ir nebuvo siekiama. Tačiau beveik visus, atsisėdusius skaityti prie mikrofono, pagaudavo kažkoks magiškas įkvėpimas: skaitė ir skaitė, niekaip negalėjo sustoti. Net mokytojos stebėjosi savo mokiniais: kaip čia gali būti, juk tarėsi, kad skaitys po nedaug. O skaitytojų būta pačių įvairiausių. Kaip ir pridera, maratoną pradėjo šeimininkai: Savivaldybės meras Petras Kuizinas ir Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas. Iš jų estafetę perėmė jauniausieji dalyviai: Dominykas (Vincento Borisevičiaus gimnazijos ketvirtokas, 11 metų), skaitęs kartu su mama, bei lopšelio-darželio „Berželis“ 6–7 metų auklėtinės Adrija, Rugilė, Lora ir Greta su auklėtojomis Maryte Kesminiene ir Regina Klemoviene. Visus nustebino puikiai nežinomą sudėtingą tekstą skaitęs 9 metų Jokūbas („Germanto“ progimnazija). Bene labiausiai jaudinosi su globėja Žibute Gvergždiene atvykę dvyniai Dovydas ir Deivydas (po 12 metų, „Kranto“ progimnazija) bei Otilija ir Vakaris (po 10 metų, „Germanto“ progimnazija). Visi mažiausieji skaitė kartu su mamomis, auklėtojomis, mokytojomis, primindami vieną pagrindinių Šatrijos Raganos iškeltų vertybių tiek skaitytoje apysakoje, tiek visoje kūryboje ir pedagogikos veikaluose – motinos auklėtojos ryšio su vaiku svarbą. Pavyzdį mokiniams rodė ir „Germanto“ progimnazijos lituanistė Daiva Liutkutė. Beje, 10 šios progimnazijos 11–15 metų moksleivių skaitė su tokiu pasimėgavimu, jog nė negalėjai įtarti, kad jie dar ne gimnazistai. Žinoma, labiausiai savimi pasitikėjo ir ilgiausiai skaitė bene pusšimtis „Džiugo“ gimnazistų: jų mokytojoms Aušrai Ramančauskienei ir Irenai Tarvainienei teko labai ilgai laukti savo eilės. Beveik visą dieną (tik kelioms dienoms atostogų grįžusi iš Maldyvų) paaukojo ir 20 metų emigracijoje gyvenanti bei dirbanti Ignė Kinčiūtė. Nerimavo, kad gal bus pamiršusi lietuviškai skaityti. Bet tikrai nepamiršo – skaitė puikiai. Kaip ir senjora save įvardijusi buvusi konditerė Irena Jankauskienė – jau norėjo pabėgti: gal per sena, gal per prastai skaitys. O kai atsisėdo prie knygos – lyg kas ant sparnų būtų pakylėjęs: puslapis po puslapio tarsi patys vertėsi, žodžiai taip lengvai liejosi visą pusvalandį.
Nors renginys pavadintas maratonu, juo nesiekta kiekybinės pergalės – nei trukmės, nei puslapių rekordo. Ir tik pabaigoje, kai liko vos keliolika apysakos lapų, paskutiniai dalyviai nutarė būtinai pabaigti. Nelenktyniauta ir kas raiškiau perskaitys, nors buvo smagu, kad daugelis nežinomą labai sunkų tekstą skaitė raiškiai, su intonacija. Kaip gražiai apysakoje suskambo lenkų kalba, primindama dvarų kultūrą, jos vaidmenį, kuriant mūsų valstybę, ir jau išgryninta, susiformavusi pasakotojos bendrinė lietuvių kalba. Tačiau visiems labiausiai širdį glostė drūta, bet gyva valstiečio žemaitiška šneka (su malonumu žemaitiškai skaitė ne tik lopšelio-darželio „Berželis“ direktorė Irena Daubarienė, bet ir visi kiti skaitytojai – nemokančių savo tarme skaityti neatsirado). Šie, atrodytų, tokie skirtingi kultūriniai sluoksniai, taip gražiai apysakoje susipynę, liudija sudėtingą mūsų valstybės atgimimo istoriją, tautinės valstybės formavimosi ištakas. Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, save įvardijusi tikra žemaite, buvo viena tų asmenybių, kurios savo kūryba, darbais kūrė Lietuvos valstybę ir jos pilietį. Ne veltui maratono metu salėje dažnai galėjai išgirsti: „Kokie gražūs ir prasmingi žodžiai, kaip šiuolaikiškai jie skamba.“
Tik prieš 140 pavasarių sename dvare gimė būsimoji rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Tik maždaug prieš 100 pavasarių ji rašė apysaką „Sename dvare“. Taip mažai pavasarių ir toks ilgas ilgas laiko tarpas mus skiria, kad visa tai dabar jau mums atrodo kaip senas aukso sapnas…
Kalbos tvarkytoja Birutė ŽULKUTĖ