
Praėjusią savaitę po ilgai trukusių diskusijų Telšių rajono savivaldybės taryba vis dėlto leido vykdyti Respublikos gatvės rekonstrukcijos techninio projekto koregavimą ir rangos darbų sutarties keitimą. Atlikus minėtas užduotis, dalis į Telšių senamiesčio zoną patenkančios gatvės bus grindžiama ne asfalto danga, o granitiniu akmeniu, pėsčiųjų ir dviračių takai klojami klinkerio plytelėmis.
Antanas NEKRAŠIUS
Siūlomi pakeitimai
Rašėme, jog Tarybai buvo pasiūlyti du projekto pakeitimo variantai. Pirmasis variantas apima visą III etapą ir I etapo dalį iki Respublikos gatvės 8-ojo namo imtinai. Šioje gatvės atkarpoje važiuojamąją kelio dangą iš asfaltbetonio siūloma keisti į 10 cm storio granitinio akmens trinkelių dangą. Gatvės ir vejos betoninius bortus – į šviesiai pilkos spalvos granitinio akmens bortus. Dviračių takų važiuojamąją dangą iš asfaltbetonio – į 7,2 cm storio klinkerio plytelių. Pėsčiųjų takų betoninių trinkelių dangą keisti į 5,2 cm storio klinkerio plytelių.
Antras pakeitimo variantas apima I etapo dalį nuo Respublikos gatvės 8-ojo namo iki Respublikos ir Žemaitės gatvių sankryžos. Šioje atkarpoje gatvės ir vejos betoninius bortus siūloma keisti į šviesiai pilkos spalvos granitinio akmens bortus. Dviračių takų važiuojamąją dangą iš asfaltbetonio – į spalvotą asfaltbetonį, pėsčiųjų takus – iš betoninių trinkelių dangos į 5,2 cm storio klinkerio plytelių.
Pirmasis pakeitimo variantas preliminariai kainuotų apie 777 tūkst. Eur. Antrasis – apie 238 tūkst. Eur. Bendra preliminari pirminė sąmata siekia apie 1,015 mln. Eur.
„Auksiniai borteliai“?
Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje sprendimo projektą pristatęs Rimantas Adomaitis kolegoms sakė, jog Verslo, ekonomikos ir finansų komitetas pasiūlytam Respublikos gatvės rekonstrukcijos techninio projekto koregavimui ir rangos darbų sutarties keitimui pritarė. Tačiau pats, kaip komiteto pirmininkas, esą nėra iki galo įsitikinęs, jog tokie pakeitimai išties yra reikalingi. „Yra daug klaustukų. Visų pirma – preliminariai 1 mln. Eur pabrangsta projektas. O didžiausias abejones kelia, kaip vyks tų granitinių bortelių, trinkelių pirkimas. Derybų metu su tuo pačiu rangovu gali atsitikti nenumatytų dalykų. Ar nebus įsigyti „auksiniai borteliai“?“ – klausė R. Adomaitis.
Sprendime siūlomiems pakeitimams nepritarė Tarybos narys Algirdas Bacevičius: „Jau ir taip didžiulis triukšmas yra kilęs dėl Respublikos gatvės rekonstrukcijos. Gyventojai nepatenkinti: gatvė išknista, iškasta, rangovas nespėja atlikti darbų laiku, pinigai nepanaudoti… Dabar jūs norite dar keleriems metams pailginti rekonstrukcijos trukmę?! <…> Pradžioje, kai tik pradėjo projektuoti Respublikos gatvę, buvo minčių visą ją iškloti „brukiu“. Tai būtų pabranginę projektą 1 mln. Eur. Nesutiko. Dabar už 1 mln. Eur norite tik kelias juostas, kelis bortelius padaryti? Reikės atlikti projekto korekcijas. Kas jas atliks? Gal Algirdas Žebrauskas, kad taip suinteresuotas tame yra? Dėsime granitinius bortelius… Ką, mes čia koks kurortinis miestas esame? Nenervinkite gyventojų su tokiais pasiūlymais – padarykime tai, kas yra numatyta.“
A. Lukavičius: paprasta matematika
„Nesupratau kai kurių klausimų, – į Tarybos narių pastebėjimus sureagavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Almantas Lukavičius. – Jeigu kalbėsime apie laiką, tai siūlomi sprendiniai projekto įgyvendinimo terminams įtakos nedaro. Dėl rangovo darbo… taip, yra problemų. Bet jis kiekvieną dieną yra raginamas dirbti, taikomos sankcijos. Darbai juda – jie nėra sustoję. Ir nesustos, jeigu rangovas nebankrutuos.“
Kalbėdamas apie lėšas rekonstrukcijai ir papildomą 1 mln. Eur, A. Lukavičius Tarybos nariams priminė, jog finansavimas Respublikos gatvei skirtas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos ir iš jos gautų pinigų kitur nepanaudosi. „Taip, mums reikės dar gauti tą papildomą milijoną eurų. Tačiau turėdami tik dalinį finansavimą esame pradėję daug tokių objektų, pavyzdžiui, Sporto salės, esančios Kęstučio gatvėje, remontą su 100 tūkst. Eur, baseino kapitalinį remontą – su 100 tūkst. Eur, o iš Valstybės investicijų programos finansuojamas „Ateities“ mokyklos kapitalinis remontas pradėtas neturint viso finansavimo. Kitaip tariant, jeigu nepradėsi projekto – ir negausi tų pinigų. Čia paprasta matematika, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. – O dėl „auksinių bortelių“… kas čia per klausimas? Yra LR viešųjų pirkimų įstatymas, taip pat sutartis, kurioje numatyta, kaip turi būti perkami papildomi darbai. Tad iš kur tas auksas atsirado? Kada mums dirbant buvo pažeistas minėtas įstatymas? Buvo paskleisti gandai apie auksinę stotelę Telšiuose. Bet kur yra atitinkamų institucijų išvados, kad ten buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas? Nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, nei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nenustatė jokių pažeidimų. Buvo paprasčiausias populistinis pasvaičiojimas apie kažkokį auksą. Ir su Respublikos gatve tas pats – mes galime sudėti betoną pagrindinėje Telšių gatvėje, bet ar to mums reikia?“
K. Trečiokas: „Jeigu paliktume pirminį projektą – žmonės nesuprastų, kur dingo milijonai“
„A. Bacevičiui norėčiau priminti žemaitišką posakį: „Ka ėni, žiūriek, i nuėni“, – į diskusiją įsitraukė Tarybos narys Algirdas Žebrauskas. – Turi būti siekiamybė. Telšiai – Žemaitijos sostinė, turinti vieną iš septynių nacionalinio lygmens senamiesčių, kurio tvarkymas turi vadovautis specialiuoju planu. Jame yra aiškiai numatyta, kad senamiesčio gatvėms privalo būti taikomos atitinkamos medžiagos, kurios turi atitikti senamiesčio aplinką.“
Atsakydamas į A. Bacevičiaus klausimą, A. Žebrauskas tikino, kad jis neprojektavo ir neketina neprojektuoti Respublikos gatvės. Bet dar projektavimo pradžioje, kai dar nebuvo išrinktas Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu, jis kėlė klausimą dėl projekto sprendinių. Esą jau tada buvo aiškiai matyti, kad projektas buvo kuriamas nesivadovaujant nei dokumentais, nei įstatymais.
„Kaip žmogus, atidavęs daug energijos ir laiko Telšių senamiesčio ir ne tik tvarkymui, galiu drąsiai pasakyti, jog kas kitas, jeigu ne mes, turime rūpintis senamiesčiu? – kalbėjo Tarybos narys. – Dzūkai – labai geri žmonės, bet jie tikrai neateis su idėjomis ir pasiūlymais, kaip reikia tvarkyti Telšius. Jeigu mes patys to nedarysime, tai niekas už mus to nepadarys.“
Profesoriui pritarė Tarybos narys Kęstutis Trečiokas. Esą A. Žebrauskas pasakė praktiškai viską, tačiau jis norintis papildyti emocine gaidele: „Turi žiauriai nemylėti savo miesto, žiauriai nekęsti čia vaikščiojančių žmonių, žiauriai nekęsti savo protėvių, kad sakytum, jog šitos gatvės nereikia tvarkyti. Pakeitimai leidžia nuraminti sąžinę, kad investavus tuos pinigus matysis, kas padaryta. Jeigu paliktume pirminį projektą – žmonės nesuprastų, kur dingo milijonai.“
Galiausiai paskelbus balsavimą už Respublikos gatvės rekonstrukcijos techninio projekto koregavimą ir rangos darbų sutarties keitimą balsavo 16 Tarybos narių, susilaikė – 7. Balsuojančių prieš nebuvo.
isdesit akmenimis, keiksime vaziuodami, keiksis ir gyventojai gyvenantys netoli ten, isivaizduojat kok triuksmas vaziuojant automobiliu per ta grindini?
Kaip greitai vos įkeltas šis straipsnelis iš puslapio priekio nukeliavo į apačią…
Matėm tą sąmatą exsel padarytą stotelės statybai. Tai kas turi inžinerinį išsilavinimą, tas supranta, kad taip nebūna. Įkelkit projektą, padarysim su Sistelos programa ir pamatysit ar kainuos 95 000 eur. Telšiuose yra kelios įmonės kelių tiesimo, direktorius tas pats asmuo, tai koks gali būti konkursas? Ten greičiau kartelinis susitarimas. Taip, konkursas įvyko , bet ar nepermokėjom? Dabar labai populiaru pasakoti, kad viskas pagal įstatymą.
Už ką taip žiauriai baudžia telšiškius išrinktieji minkstaprociai,gal kam pinigų pritrūko ar mažai kyšių neduoda,tai ir nutarė pagrybaut3ym
Kadangi tas straipsnis staigiai nugrūstas žemyn, galime pasamprorauti apie mūsų spaudos lygį.
Taip ir norisi gatveja sutikus užmesti i ausi valdininkams
dengiamos tik iš skurdo. Būtinai pagrindinė gatvė turi būti išgrįsta akmens trinkelėmis. Ir taip jau Telšiai primena apleistą gyvenvietę. Negana to, kad paskutinis gamybinis objektas Telšiuose buvo pastatytas 1984 metais (!!!) – sūrinė – dar neturime ir architekto. Po Žebrausko atleidimo Telšiai nugrimzdę į gilią architektūrinę komą. Blogiausia tai, kad Telšiuose net nenusimato jokių permainų į gerąją pusę.
patinkėtume populiarumo siekti pozityviais darbais, o ne prieštaraujant geroms iniciatyvoms.