Regioninės Telšių ligoninės širdies nepakankamumu sergančiųjų kabinete – įvairiapusė pagalba

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Dėl šių sutrikimų kasmet miršta nemažai žmonių, tad neabejojama, jog būtina vykdyti prevencines programas, šviesti sergančiuosius ir padėti jiems valdyti tam tikras ligas.
Širdies nepakankamumas – viena iš širdies funkcijų sutrikimo ligų, kai nusilpusi širdis nebepajėgia atlikti savo funkcijos ir aprūpinti kiekvieno organo reikalingu kraujo kiekiu. Medikai teigia, kad ši liga nepagydoma, tačiau širdies nepakankamumo diagnozė – tikrai ne mirties nuosprendis – galima išmokti valdyti šią ligą.
Regioninėje Telšių ligoninėje trečius metus veikiančio širdies nepakankamumu sergančiųjų kabineto darbuotojai būtent ir stengiasi padėti ligoniams susigyventi su širdies nepakankamumu, moko, kaip jį valdyti ir tinkamai rūpintis savimi.
Monika GIRDVAINĖ
Širdies nepakankamumas: ką būtina žinoti
Širdies nepakankamumas – tai tokia būklė, kai širdis nebepajėgia atlikti savo funkcijos ir aprūpinti kiekvieno organo reikalingu kraujo ir deguonies kiekiu. Sergant širdies nepakankamumu kraujas širdimi ir kraujagyslėmis juda lėčiau, širdyje padidėja spaudimas. Dėl šios priežasties sutrinka organų ir audinių aprūpinimas deguonimi bei kitomis reikalingomis medžiagomis. Bandydamos prisitaikyti prie tokių pokyčių širdies kameros pradeda plėstis arba sustorėja širdies sienelės.
„Trumpą laiką tokie pokyčiai padeda išlaikyti normalų kraujo tekėjimą organizme, tačiau ilgainiui širdies raumuo silpsta. Inkstams pradėjus sulaikyti vandenį ir druskas atsiranda edemos, kitaip sakant, tinimai“, – pastebi gydytojai kardiologai.
Širdies nepakankamumas dažniausiai išsivysto nekontroliuojant šių ligų: koronarinės širdies ligos, miokardo infarktas, cukrinis diabetas, hipertonija, širdies vožtuvų ligos, širdies ritmo sutrikimai. Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas taip pat yra rizikos faktoriai, nes šios medžiagos plečia širdį, didina širdies raumenį, dėl ko silpnėja širdies susitraukimai.
Pastebima, kad sergant lengva širdies nepakankamumo forma šių simptomų gali ir nebūti ar jie gali būti labai nežymūs. Susilpnėjusi širdies funkcija lemia skysčių kaupimąsi plaučiuose, dėl to vienas iš pagrindinių ligos simptomų yra dusulys, ypač gulint. Gali atsirasti ir kosulys. Pasireiškus tokiems simptomams, širdies nepakankamumo ligos žmonės dažnai laiku nepajunta, nes dusulį dažnai priskiria plaučių ar kitų viršutinių kvėpavimo takų ligoms.
„Kaupiantis skysčiams organizme pradeda tinti kojos, didėja pilvas, auga svoris. Atsiranda dažnas šlapinimasis, ypač naktį. Taip pat gali dingti apetitas, atsirasti pykinimas.
Dėl sutrikusio kraujo tekėjimo į raumenis atsiranda raumenų silpnumas. Esant sumažėjusiam kraujo tekėjimui smegenyse gali svaigti galva. Taip pat gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų.
Širdies nepakankamumo simptomai paprastai prasideda iš lėto. Pradžioje simptomai atsiranda tik esant fiziniam krūviui, tačiau ilgainiui jie išlieka net ir ilsintis. Kai nevaldoma liga užsitęsia, dažnai pacientams reikia specialaus gydymo ligoninėje“, – apie ligą kalbėjo širdies nepakankamumu sergančiųjų kabinete dirbantys specialistai.
Veikia trečius metus
2016-ųjų rudenį Regioninėje Telšių ligoninėje įrengtas specialus širdies nepakankamumu sergančiųjų kabinetas. Vakarų Lietuvoje telšiškiai medikai vieni pirmųjų įsirengė tokį kabinetą. Jame dirba dvi komandos, sudarytos iš gydytojos kardiologės ir bendrosios praktikos slaugytojos. Visiems specialistams reikėjo išeiti specialius mokymus, išklausyti kursus.
Telšiškius pacientus širdies nepakankamumo klausimais konsultuoja ir teikia gydymą gydytojos kardiologės Genė Pocienė bei Alma Dervinienė ir bendrosios praktikos slaugytojos, turinčios širdies nepakankamumo specializaciją, Filomena Gaidamavičienė ir Alma Bladžienė.
„Širdies nepakankamumu sergančiųjų kabineto funkcija – padėti ligoniui susigyventi su ta liga, mokėti ją valdyti, atpažinti simptomus, kai reikalinga skubi pagalba. Mes stengiamės bendrauti su visais pacientais, kurie nori ir yra nusiteikę gydytis. Pats žmogus turi norėti gydytis, o mes bet kada padėsime – rasime ir vietą, ir laiką, kada galime priimti ligonį. Tik apmaudu, kad šios mūsų funkcijos dubliuojasi su poliklinikine veikla kardiologijos kabinete ir negalime kiekvienam skirti tiek laiko, kiek norėtųsi. Nesinori nuskriausti nė vieno paciento, tad tenka viską derinti“, – pasakojo A. Dervinienė.
Būtinas gydytojo siuntimas
Per beveik trejus širdies nepakankamumu sergančiųjų kabineto darbo metus paslaugos suteiktos 35 pacientams. A. Bladžienė informavo, kad į šį kabinetą pacientai gali patekti po stacionarinio gydymo dėl širdies nepakankamumo. Išleisti iš ligoninės, nepraėjus metams po suteikto gydymo, šių paslaugų norintys pacientai turi kreiptis į šeimos gydytoją prašydami siuntimo pas gydytoją kardiologą. Bendra tvarka užsiregistravus pas kardiologą, jo siuntimu pacientas patenka į širdies nepakankamumu sergančiųjų kabinetą gydytojo kardiologo ir slaugytojos konsultacijai.
„Pacientai pas mus lankosi apie metus, o per tą laiką suteikiamos 4 konsultacijos, kurių metu sergantieji prižiūrimi, jiems teikiama rūpima informacija, mokymai. Taip pat nuolat atliekami įvairūs tyrimai: matuojamas kraujo spaudimas, širdies dažnis, svoris, ūgis, vedamos formulės ir atliekamos kitos procedūros. Vieno apsilankymo metu žmogus praleidžia pas mus apie tris valandas – valandą su kardiologu ir kelias valandas su slaugytoja“, – kalbėjo A. Bladžienė.
Per metus – mažiausiai 4 konsultacijos
Pacientams, apsilankiusiems širdies nepakankamumu sergančiųjų kabinete, suteikiamos 4 konsultacijos. Jų metu gydytojas sudaro diagnostinių tyrimų planą, įvertina klinikinę paciento būklę, koreguoja medikamentinį gydymą, esant būtinybei siunčia konsultuotis pas kitus gydytojus.
Slaugytojos surenka trumpą ligos istoriją, įvertina paciento skundus, matuoja kraujo spaudimą, fiksuoja svorį, pilvo apimtį, vertina laboratorinius tyrimus, atsako į pacientui rūpimus klausimus.
Kiekvieno susitikimo metu įvertinama paciento būklė, atliekami tyrimai, aptariama vis kita aktuali informacija, reikalinga valdant širdies nepakankamumą.
A. Bladžienė ir F. Gaidamavičienė pasakojo, kad per pirmąjį apsilankymą pacientui trumpai pristatoma bendra informacija apie ligą. Pacientas supažindinamas, kas yra širdies nepakankamumas, kokie šios ligos simptomai, kaip elgtis sergant šia liga. Aptariama ir tai, kaip ši liga veikia kitus organus.
Antrojo apsilankymo metu kalbama apie pacientų mitybos ypatumus. Svarbiausia, anot pašnekovių, sergant šia liga – mityboje reguliuoti druskų kiekį. Yra tam tikros normos, kiek sergantieji per parą gali suvartoti druskos.
„Būtina skaičiuoti suvartojamos druskos kiekį, nes jos pagrindinė sudėtinė dalis natris linkęs kaupti skysčius“, – paaiškino A. Bladžienė.
Antrojo apsilankymo metu taip pat kalbama apie pacientų fizinį aktyvumą. Pastebima, kad nors sergantiesiems dažnai sunku daug judėti, fizinį aktyvumą vis tiek reikia palaikyti.
Per trečiąjį apsilankymą su pacientais kalbama apie vartojamų vaistų grupes ir tuos medikamentus, kuriuos jiems būtina vartoti. Pranešama, kad širdies nepakankamumas dažniausiai gydomas šlapimą varančiais vaistais, kitaip vadinamais diuretikais. Su pacientais taip pat kalbama apie tolesnes gaires, jei širdies nepakankamumas yra progresuojantis.
Per paskutinįjį apsilankymą apžvelgiama išmokta informacija, aptariami pasiekti rezultatai.
„Sakome, kad skiriami keturi apsilankymai, bet pacientai ar juos prižiūrintys asmenys pagal poreikį ateina pas mus ir kas kelias savaites ar net kas savaitę. Daktarai pagal atliktus tyrimus vertina būklę ir koreguoja gydymą. Vieną savaitę galbūt reikia daugiau skysčius iš organizmo varančių vaistų, kitą – mažiau“, – pridūrė F. Gaidamavičienė.
Ligos nustatymo galimybės
F. Gaidamavičienė pabrėžė, kad labai svarbu yra stebėti širdies nepakankamumu sergančiojo būklę, laiku nustatyti patologijas. Atliekami tyrimai ir ligos nustatymo galimybės Regioninėje Telšių ligoninėje, anot jos, gana plačios.
Širdies būklę galima įvertinti kardiologijos kabinete esančiu echoskopu. Kitas svarbus tyrimas širdies nepakankamumui diagnozuoti – „NT-proBNP“.
„Juo galime įvertinti sergančiojo širdies nepakankamumo lygį. Šis tyrimas atliekamas mūsų ligoninėje. Jis padeda nustatyti, ar, pavyzdžiui, dusulys iš tiesų kamuoja žmogų dėl širdies nepakankamumo bėdų, ar dėl kitų dalykų. Gydant širdies nepakankamumą šis tyrimas labai svarbus stebint ir sekant žmogaus būklę. Tyrimą atliekame pirmojo ir paskutiniojo apsilankymo pas mus metu. Taip galime įvertinti gydymo metu pasiektą pokytį“, – sakė F. Gaidamavičienė.
Bendrosios praktikos slaugytojos pasidžiaugė, kad širdies nepakankamumu sergančiųjų kabinete besilankantiems pacientams nėra ribojamas kraujo tyrimų skaičius, tad juos atlikti sergantieji siunčiami visada, kai tik reikia.
„Tokius ligonius galime siųsti visiems tyrimams, kokie tik atliekami mūsų ligoninėje. Nuolat stebima bendra kraujo būklė, gliukozės kiekis, atliekami kiti tyrimai, pavyzdžiui, padedantys nustatyti, ar inkstai, kepenys atlieka savo funkcijas“, – kalbėjo pašnekovės.
Svarbu vykdyti nurodymus
A. Bladžienė pastebėjo, kad daugiausia širdies nepakankamumu serga vyrai – stiprioji lytis sudaro apie 80 procentų kabinete besilankančių pacientų. Kabinete pagalba teikiama širdies nepakankamumu sergantiems asmenims jau pažengusiose stadijose, dažniausiai trečioje. Pacientų amžius svyruoja apie 60–80 metų.
Pabrėžiama, kad labai svarbu kuo anksčiau pastebėti šios ligos simptomus, įvertinti rizikos faktorius ir laiku kreiptis pagalbos į medikus.
„Širdies nepakankamumas – neišgydoma liga. Su ja tiesiog reikia susigyventi, ją gali valdyti tinkamai elgdamasis, rūpindamasis savimi, gerdamas vaistus. Kaip ir daugelio kitų ligų, taip ir širdies nepakankamumo gydymas labai priklauso nuo paties žmogaus: ar jis klauso ir vykdo mūsų bei gydytojų nurodymus, ar į viską žiūri atsainiai. Mūsų pagrindinis tikslas – stengtis, kad pacientas nepatektų į ligoninę, tad bandome keisti žmonių mąstymą ir požiūrį į savo ligą“, – akcentavo bendrosios praktikos slaugytojos.