Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją pagalbos kreipėsi vėžiu serganti telšiškė. Moteris guodėsi, jog ji greičiau numirs ne nuo vėžio, bet nuo netinkamos vaistų skyrimo tvarkos. Esą ji niekaip negali priprašyti, kad šeimos gydytoja jai išrašytų ilgus metus vartojamų raminamųjų vaistų, be kurių negalinti užmigti.
Aurelija SERVIENĖ
Ieško pagalbos
Į redakciją paskambinusi telšiškė pasakojo, jog yra onkologinė ligonė – neturi skrandžio, jai diagnozuota cukraligė.
„Raminamųjų vaistų man reikia ne dėl depresijos – mane kankina nemiga. Man būtini vaistai, kad galėčiau užmigti. Jei aš ramiai išsimiegu, savijauta būna kur kas geresnė. Tačiau vargstu su šeimos gydytoja, kuri tikina, kad ji negalinti išrašyti mano vartojamų raminamųjų vaistų, todėl mane siunčia pas psichiatrą. O šie mane tikina, jog vaistus gali išrašyti ir šeimos gydytoja“, – pasakojo ligonė. Esą ji atsidūrusi visiškoje neviltyje ir nežinioje, kur jai kreiptis, mat šių vaistų nutraukti negalinti – būsią dar blogiau.
Vaistų skyrimo tvarka
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Marija Oleškevičienė „Telšių ŽINIOMS“ pranešė, jog šeimos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti ligas pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, nustatytą kompetenciją.
Šioje medicinos normoje nustatyta, kad šeimos gydytojas turi įtarti, diferencijuoti, diagnozuoti ir gydyti šiuos sveikatos sutrikimus, būkles ir ligas, prireikus pasitelkdamas kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus: užmigimo sutrikimus ir neorganinę nemigą, fobinius ir kitus nerimo sutrikimus, suaugusiųjų lengvus ir vidutinio sunkumo depresinius sutrikimus, psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, žalingą jų vartojimą. Medicinos normoje taip pat nurodyta, kad šeimos gydytojas turi gebėti įtarti ir pagal kito asmens sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas gydyti demenciją ir kitus organinius ir simptominius psichikos sutrikimus bei kitas ligas.
Svarbu pažymėti, kad šeimos gydytojai, išrašydami benzodiazepinus, taip pat gali vadovautis ir sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu patvirtintomis Benzodiazepinų ir benzodiazepinų dariniams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodinėmis rekomendacijomis, kurios nustato bendruosius benzodiazepinų ir benzodiazepinų dariniams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų (BZD) skyrimo ir laipsniško jų vartojimo nutraukimo principus ir pavyzdinius metodus.
Būtina atkreipti dėmesį, kad gydymas BZD turi būti skiriamas trumpiausią įmanomą laiką. Maksimali rekomenduojama gydymo BZD (skiriant BZD vartoti 4 kartus per savaitę ar dažniau) trukmė gydant nerimo sutrikimus yra 12 savaičių, o trumpalaikiam nemigos gydymui – 4 savaitės, įskaitant ir vaisto dozės mažinimo etapą.
Vadovaudamasis minėtomis metodinėmis rekomendacijomis, įvertinęs ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo naudos ir žalos santykį (kai nauda didesnė už galimą žalą), gydantis gydytojas (įskaitant šeimos gydytojus) gali tęsti ilgalaikį benzodiazepinų vartojimą esamomis dozėmis ir dažnumu šiais atvejais: esant ilgalaikiam BZD vartojimui senyvo amžiaus asmenims (65 metų amžiaus ir vyresniems); jei pacientas vartoja BZD 10 metų ar ilgiau stabilia, ne didesne nei vidutine terapine doze ir nesutinka sumažinti ar nutraukti BZD vartojimo; gydytojui psichiatrui skyrus lėtinėmis psichikos ligomis sergantiems pacientams.
Anot Psichikos sveikatos skyriaus vyr. specialistės, benzodiazepinų ir benzodiazepinų dariniams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodinės rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio.
Jautri tema
Situaciją pakomentuoti paprašėme Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pavaduotojos medicinai Violetos Šilinskienės. Šeimos gydytojos teigimu, šis klausimas labai jautrus, nes tai liečia priklausomybių temą: „Buvo labai daug išrašoma minėtų vaistų be reglamentavimo. Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi šių vaistų reglamentavimo tvarkos, yra galiojantys teisės aktai, kurie numato šios vaistų grupės (benzodiazepinų ir benzodiazepinams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų) skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodines rekomendacijas. Remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos doc. Vestos Steibienės pateiktais duomenimis (Lietuvos gydytojams skirtas žurnalas „Internistas“, 2020 m., Nr. 6), yra atlikta analizė ir nustatyta, kad Lietuvoje pacientams per dažnai ir per ilgai yra skiriami migdomieji, raminamieji, t. y. BZD grupės, preparatai.“
Gydytoja pateikė palyginimą su šalimis kaimynėmis Latvija, Estija. Mūsų šalyje BZD vartojimas viršija 3–4 kartus – vertinant pagal bendrą pardavimo skaičių ir taip apskaičiuojant kiekvienam Lietuvos gyventojui tenkantį tablečių skaičių. Taigi galima daryti prielaidą, kad ne visada šie medikamentai skiriami pagal indikacijas ir vaistinio preparato charakteristikas.
„Visada žvelgiame į pacientą, vertiname jo savijautą ir stengiamės nepakenkti. Gydytojai siekia padėti pacientui sumažinti ir nutraukti BZD vartojimą, ypač jeigu tai yra jauni žmonės, vaistai vartojami ilgą laiką, išnyko ar nebuvo šiam vartojimui tinkamų indikacijų. Visais atvejais sprendžiama individualiai“, – paaiškino V. Šilinskienė.
Nuo 2021 m. liepos 1 d. minėtiems vaistams išrašomi receptai yra e. receptai arba išimtiniais atvejais išrašomas 2 formos specialusis recepto blankas – narkotiniams ir psichotropiniams vaistiniams preparatams.
Problema
Žemaitijos psichikos sveikatos centre dirbantis gydytojas psichiatras Gintaras Naujokas pasidalijo oficialia Psichiatrų asociacijos parengta informacija pacientams:
„Nuo liepos 1 dienos LR sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu vaistinės nebepriims benzodiazepinų (diazepamas, lorazepamas, alprazolamas, bromazepamas, zolpidemas, zopiklonas ir t. t.) receptų, jei jie bus išrašomi naudojant įprastinius popierinius blankus. Vaistinės medikamentus išduos tik išrašytus pagal e. receptą arba naudojant „rausvuosius“ 2 formos receptus, skirtus narkotinėms medžiagoms.
Bet kurios specialybės gydytojas, skirdamas šios grupės vaistus, informacinėje sistemoje esveikata.lt privaloma tvarka įves jums nustatytos psichiatrinės diagnozės, pagal kurią skiriamas medikamentas, kodą. Šie asmens psichikos sveikatos duomenys bus matomi bet kuriam sveikatos priežiūros specialistui, prisijungusiam prie asmens paskyros informacinėje sistemoje esveikata.lt.
Prognozuojame, kad gali padaugėti situacijų, kai šeimos ar kitų specialybių gydytojai jus siųs konsultuotis pas psichiatrą tik žodžiais sakydami: „aš BZD išrašyti daugiau nebegaliu, tu eik pas psichiatrą“ ar pan.
Informuojame, kad šis įsakymas neapriboja šeimos gydytojų ar kitų specialybių gydytojų teisių išrašyti minėtus vaistus, tik apibrėžia tvarką, kaip jie turi būti išrašomi. Tokiu atveju tinkamas pagal įstatymo reikalavimus surašytas siuntimas būtų labai naudingas gydytojui psichiatrui, kad būtų užtikrinta konsultacijos kokybė.
Taip pat informuojame, kad, esant skubios pagalbos reikalaujančioms būsenoms, būtina kreiptis į priėmimo-skubios pagalbos skyrius. Psichologinė pagalba prieinama ne tik psichikos sveikatos centruose, bet ir visuomenės sveikatos centruose – pastaruosiuose galima ir anoniminė psichologinė pagalba.“
G. Naujokas tikino, jog problema yra tik su kai kuriais šeimos gydytojais, kurie atkakliai stengiasi sabotuoti darbą siundydami ir priešindami pacientus, nes turi skaityti metodikas ir kuopti savo dešimtmečiais pridarytą darbą siųsdami pacientus: „pas Naujoką, nes tik jis gali išrašyti“. „Vargstame su tais gydytojais, labiau nei su pacientais, jau nuo 2018 m.“, – sakė gydytojas psichiatras.
Loading ...
