
Lietuvos Konstituciniam Teismui paskelbus, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pernai po svarstymo LR Seimas pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams. Naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.
Tačiau pagal Seimo statutą prasidėjus priėmimo procedūrai dėl Konstitucijos keitimo turės būti balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turės būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Nors dar laiko, atrodytų, yra daug, bet žinant neprognozuojamą politinę valią ir tai, kad per abu balsavimus už pataisas turės balsuoti 94 parlamentarai, kyla rimtų abejonių, ar iki 2023 m. įvyksiančių rinkimų bus spėta jas priimti. Juolab kad ir dėl pataisų turinio partijoms niekaip nepavyksta sutarti.
Antanas NEKRAŠIUS
Ar iki rinkimų spės priimti pataisas?
2021 m. balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų svarbiausiosios nuostatos, susijusios su savivaldybių merų rinkimais ir įgaliojimais, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas oficialiai bus paskelbtas ir įsigalios 2023 m. gegužės 3 d.
Praėjusių metų rudenį po svarstymo Seimas pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams. Už pagrindinio šalies dokumento pakeitimus balsavo 124 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai. Po šio sprendimo Seimas dar turės atlikti priėmimo procedūrą.
Pagal Seimo statutą prasidėjus priėmimo procedūrai dėl Konstitucijos keitimo turės būti balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turės būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.
Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.
„Tiesioginiai merų rinkimai turi didžiulį Lietuvos gyventojų palaikymą. „Vilmorus“ apklausa, vykdyta 2021 m. balandžio mėnesį, atskleidė, kad, daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų manymu, meras turi būti renkamas tiesiogiai. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2015 m. tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai pasiteisino ir praktikoje. Dalyvavimas rinkėjų savivaldos rinkimuose – tai yra jų aktyvumas vis didėjo. Todėl tikslinga tiesioginius merų rinkimus išlaikyti ir atitinkamai pakeisti Konstituciją“, − teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo pranešime spaudai. Pasak jos, kadangi Konstitucijos pakeitimas reikalauja atlikti sudėtingas ir pakankamai laikui imlias procedūras, yra siūloma atlikti minimalius tiesioginiams merų rinkimams įteisinti reikalingus Konstitucijos pakeitimus ir tęsti diskusijas dėl mero ir tarybos tarpusavio santykių rengiant atitinkamų įstatymų pakeitimus be didelio laiko spaudimo, tiesiog paliekant pakankamai laiko diskusijoms.
Konstitucinio Teismo sprendimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai. O tai reiškia, kad 2019 m. (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog 2023 m. tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos.
Ir čia prasideda politinės valios lenktynės su laiku. Ar pavyks mūsų seimūnams sutarti dėl pataisų turinio, kuriose būtų apibrėžtas mero vaidmuo? Ar bus paliktos dabartinės mero funkcijos, o gal išplėstos? Kokias galias turėtų turėti rajono vadovas mūsų politikų akimis?
V. Bukauskas: „Meras turėtų būti vykdomoji institucija“
LR Seimo narys, Darbo partijos Telšių skyriaus pirmininkas Valentinas Bukauskas teigė, jog iš Seimo narių sudaryta darbo grupė baigė rengti Rinkimų kodeksą, kuriame siūloma reglamentuoti tiesioginius merų rinkimus. „Šis klausimas aktualus svarstant Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo ir Rinkimų kodekso dalis apie tiesioginius merų rinkimus papildytų Konstitucijoje atliktus pakeitimus, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo V. Bukauskas. – Pati siūloma merų rinkimų tvarka nesikeistų nuo dabartinės: meras būtų renkamas ketverių metų kadencijai, vienmandatėje apygardoje, kuri sutaptų su savivaldybės teritorija, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą, dviem turais. Esminis skirtumas – atskirų nuo Savivaldybės tarybos, tiesioginių mero rinkimų teisinis reglamentavimas.“
Parlamentaras pabrėžė, kad ši darbo grupė nesprendė mero funkcijų ir santykio su Savivaldybės taryba klausimo. Esą pirmiausia turi būti priimtos Konstitucijos pataisos ir tik tada įstatymiškai sudėliota, kas yra meras, kokias funkcijas jis atlieka ir pan.
Anot V. Bukausko, tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vienareikšmiškai yra pasiteisinę. Visuotinės apklausos rodo, kad žmonės nori tiesiogiai rinkti merą, aktyviau įsitraukia į rinkimus, į pasirinktą rajono vadovą deda lūkesčius.
Į klausimą, kokias, jo nuomone, funkcijas turėtų turėti tiesiogiai išrinktas meras, kad galėtų tinkamai atstovauti savo rinkėjams, V. Bukauskas atsakė, jog jis tvirtai palaiko Darbo partijos poziciją: tiesiogiai išrinktas meras turėtų būti vykdomoji institucija – perimti Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. „Juk meras, eidamas į rinkimus, suformuoja savo komandą, iškelia programinius tikslus, kuriuose įsipareigoja, ką per ketverius kadencijos metus darys, – „Telšių ŽINIOMS“ aiškino Seimo narys. – Tačiau tam, kad visa tai įgyvendintų, jis turi turėti reikiamus instrumentus, išteklius. Ir kaip bet kuriems pokyčiams – reikalingų lėšų. Dabar žmonės deda lūkesčius į merą, bet rajono vadovo veiksmus sąlygoja Taryba. Meras, kaip vykdomoji institucija, nebegalėtų būti Tarybos pirmininku – pirmininką ir jo pavaduotoją išrinktų pati Taryba. O meras būtų atskaitingas Tarybai.“
Anot V. Bukausko, meras negali sėdėti ant dviejų kėdžių – būti ir atstovaujamoji, ir vykdomoji valdžia: pirmininkauti Tarybai ir būti atsakingas, pavyzdžiui, už mokyklų vadovų skyrimą, atleidimą, darbo kontrolę.
„Aš įsitikinęs, kad Seimas iki 2023 m. priims reikalingas Konstitucijos pataisas, – tvirtino parlamentaras. – Pavyks sutarti ir dėl mero vaidmens savivaldoje. Puikiai suprantame, kad visuomenė nori tiesioginių mero rinkimų, o dėl to kartais turime nusileisti daugumai, net jei nuomonės išsiskiria.“
T. Katkus: „Meras turėtų daryti didesnę įtaką Administracijai“
Tai, kad nuo 2015 m. tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai pasiteisino, teigė ir Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių skyriaus pirmininkas Tomas Katkus. „Rinkėjai, nepriklausomai nuo išrinktų Tarybos narių, kaip buvo anksčiau, gali tiesiogiai išsirinkti merą, kuris jiems atstovaus. Šiandien balsuojama už asmenybę, ir, pavyzdžiui, žmonės rinkdami Tarybos narius iš vienos partijos sąrašo, gali balsuoti už visai kitos partijos ar savarankiškai išsikėlusį kandidatą į merus. Tai yra sveikintina, – įsitikinęs T. Katkus. – Viliuosi, kad Seimui pavyks susitarti ir jis suspės iki 2023 m. patvirtinti Konstitucijos pataisas kartu su įstatymu, numatančiu mero veiklas.“
Anot Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių skyriaus pirmininko, šiandien vyksta įvairių diskusijų, kokias funkcijas tiesiogiai išrinktas meras turėtų turėti. Pavyzdžiui, ar meras turėtų likti Tarybos nariu, ar ne. „Mano nuomone, jis turėtų būti Tarybos narys, vadovauti Tarybai, tvirtinti jos darbotvarkę, pirmininkauti posėdžiams ir t. t., – teigė T. Katkus. – Tačiau galbūt reikėtų pagalvoti ir apie papildomas funkcijas, kurios leistų daryti didesnę įtaką Administracijai, jos resursams. Pavyzdžiui, dabar meras biudžete turi savo lėšų eilutę ir nori vykdyti pirkimus. Bet už jį tai atlieka ir yra atsakinga Administracija. Manau, kad rajono vadovas turėtų turėti didesnę įtaką kalbant apie Administracijos resursų naudojimą.“
T. Lekavičius: „Tiesioginiai mero rinkimai turi ir pliusų, ir minusų“
„Susitarti dėl Konstitucijos pataisų ir mero funkcijų Seimui, manau, pavyks, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė Laisvės partijos Telšių skyriaus pirmininkas Tomas Lekavičius. – Tiesioginiai mero rinkimai turi ir pliusų, ir minusų. Pliusas – tai, kad gyventojai turi teisę rajono vadovą rinkti patys, aktyviau įsijungia į politiką, o blogybė – tai, kad praktiškai neįmanoma yra tiesiogiai išrinkto mero atstatydinti, jeigu jis nepateisina lūkesčių. Ir toks rajono vadovas sėdi ketverius metus nieko neveikdamas.“
Kita vertus, anot T. Lekavičiaus, savų pliusų ir minusų turėjo senoji tvarka, kai merą rinkdavo Taryba: „Minusas tai, kad dėl politinių aplinkybių, motyvų bei manipuliacijų net ir labai gerai dirbantį merą buvo galima atstatydinti, o teigiamas dalykas – tokiu būdu rajonas būdavo apsaugotas nuo žioplų rajono vadovų.“
Laisvės partijos Telšių skyriaus pirmininko teigimu, dabartinės mero funkcijos yra labai keistos. Esą Seimas turėtų aiškiai reglamentuoti, ką tiesiogiai išrinktas meras gali, o ko negali. „Savivaldoje turėtų atsirasti mažasis Vyriausybės – Seimo – Prezidento modelis, kai Vyriausybė – Administracijos direktorius, Seimas – Taryba, o Prezidentas – meras“, – svarstė T. Lekavičius.
V. Rumšienė: „Jeigu meras neturi stuburo, nepadės net ir plačiausios funkcijos“
„Vienareikšmiškai už tiesioginius mero rinkimus – tai sąžiningiausias būdas išrinkti rajono vadovą, nes žmonės balsuoja, renka merą pagal savo įsitikinimus ir pan. Be to, gali įvertinti buvusiųjų klaidas. Senoji tvarka tokio pasirinkimo nesuteikdavo, kadangi Taryba galėjo išrinkti merą nebūtinai pagal žmogaus gebėjimą dirbti ar kompetenciją. Kartais užtekdavo politinio lojalumo ir paklusnumo valdantiesiems, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Vilma Rumšienė. – Nelikus tiesioginių mero rinkimų būtų panaši situacija kaip su šios kadencijos Telšių rajono savivaldybės direktoriumi: kai atėjęs vadovas, matydamas buvusių direktorių klaidas, ima kažką keisti, bet politinės jėgos galimai dėl nebaigtų darbų atleidžia jį ir išsirenka sau palankų.“
Į klausimą, kokios funkcijos turėtų būti priskirtos tiesiogiai išrinktam merui, V. Rumšienė teigė, kad šiandien rajono vadovas jų turi pakankamai. „Jeigu meras neturi stuburo, valios, o tik vykdo valdančiosios koalicijos nurodymus, kad ir kokias plačias funkcijas turėtų – jos nepadės. Pasižiūrėkime į kitus rajonus ir į mūsų, – svarstė V. Rumšienė. – Kokios funkcijos turėtų būti pavestos tiesiogiai išrinktam merui – ką jis gali, o ko negali – tai atskirų diskusijų klausimas. Tačiau, mano nuomone, kad ir kokias funkcijas meras turėtų, jeigu jis bus negebantis vadovauti, dirbti, sėdės užsidaręs savo kabinete – negelbės net jam suteikti papildomi instrumentai.“
G. Nagienė: „Meras turi pakankamai daug funkcijų. Kaip vienam žmogui – per daug“
Teigiamai tiesioginius rinkimus ir galimybę žmonėms išsirinkti savo merą vertino ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Telšių skyriaus pirmininkė Giedrė Nagienė.
Ar pavyks Seimui sutarti dėl Konstitucijos pataisų bei koks mero vaidmuo Savivaldoje bus apibrėžtas įstatymuose, anot G. Nagienės, parodys laikas. „Tačiau šiandien meras turi pakankamai daug funkcijų. Mano nuomone, netgi per daug kaip vienam žmogui, – įsitikinusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Telšių skyriaus pirmininkė. – Tiesiogiai išrinktas meras turėtų būti atstovaujamoji institucija: pirmininkauti Tarybai, tvirtinti jos darbotvarkes, atstovauti rajono interesams kitose institucijose ir pan. O dėl vykdančiosios valdžios – jis ir taip šiandien privalo viską žinoti ir viskuo rūpintis.“
A. Bacevičius: „Būtų padarytas milžiniškas žingsnis atgal“
Visuomeninio rinkimų komiteto „A. Bacevičiaus pilietinis sąrašas“ vedlys Algirdas Bacevičius tvirtino, jog, Seimui nepriėmus Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių mero rinkimų, būtų padarytas milžiniškas žingsnis atgal. „Jeigu ir vėl merą skirtų Tarybos narių dauguma – tai rajono vadovas taptų valdančiosios kompanijos marionete: beteisis, bijantis netekti posto… Meras nieko nebevaldytų, – „Telšių ŽINIOMS“ aiškino A. Bacevičius. – O dabar vis tiek reikia atsiklausti mero nuomonės ir, matyt, tai tapo ne visiems patogu. Plungėje, Druskininkuose merai parodė dantis, o Seime, matyt, nenori merų su dantimis. Bet ne pas mus Telšiuose – pas mus meras minkštas, be iniciatyvų, buvusio Administracijos direktoriaus marionetė, neturintis nuomonės ir bijantis priimti sprendimus…“
Anot A. Bacevičiaus, sunku pasakyti, ar tiesiogiai išrinktam merui reikėtų suteikti daugiau galių. Nebent vykdant Administracijos direktoriaus kontrolę. „Meras gali siūlyti Tarybai priimti kokį nors svarbų rajonui sprendimą, bet šiai nesutikus – baigiasi visa jo valdžia, kadangi Administracijos direktorių su visais Savivaldybės resursais valdo valdančioji dauguma. Šiuo atveju rajono vadovas turi per mažai svertų, kuriais galėtų daryti įtaką Administracijai“, – įsitikinęs visuomeninio rinkimų komiteto vadovas.
V. Katkus: „Meras turi būti išvien su Administracija dirbanti institucija“
Lietuvos liberalų sąjūdžio Telšių skyriaus pirmininkas Valdas Katkus „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog jis laikosi nuomonės, kad tiesiogiai išrinktas meras turi būti atstovaujamoji institucija – pirmininkauti Tarybai, atstovauti rajono interesams ir pan. Aišku, visa tai reiktų daryti konsultuojantis ir dirbant išvien su Administracija, t. y. vykdančiąja institucija.
„O Seimas turi padaryti viską, kad būtų išsaugota žmonėms galimybė merą rinkti tiesiogiai“, – sakė V. Katkus.
Daugeliui patogu, jei meras ir Seimo narys ištižėliai….darai ką nori