Politinės svarstyklės: laikas ir pinigai nusvėrė grožį

Telšių rajono savivaldybės taryba pritarė dar vienai Respublikos gatvės rekonstrukcijos techninio projekto korekcijai. Vietoje numatytų darbų – grįsti granitiniu akmeniu gatvės važiuojamosios dalies atkarpą (nuo Respublikos g. 8 namo iki Luokės g.) – nuspręsta kloti paprastą asfaltbetonio dangą. Esą toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuo kitų metų ketinama keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų paskirstymo tvarką: atsisakyti rezervo lėšų skyrimo atskiriems objektams. Todėl kyla grėsmė, kad Telšiai praras Respublikos gatvei rekonstruoti skiriamas rezervo lėšas ir turės visas išlaidas padengti „aukodami“ kitiems rajono keliams ir gatvėms tvarkyti skirtus pinigus.
Opozicija atkerta, kad tokiais sprendimais valdantieji „nužudys“ Telšių senamiestį, o deklaruojamas bemaž 500 tūkst. Eur sutaupymas (atsisakius grįsti granitiniu akmeniu važiuojamąją dalį) yra tik menamas.
Antanas NEKRAŠIUS
Asfalto danga vietoje akmeninio grindinio
Praėjusią savaitę sušauktame neeiliniame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus kreipėsi į politikus prašydamas leisti keisti pernai koreguotą Respublikos gatvės rekonstrukcijos projektą: atkarpoje nuo Respublikos g. 8 namo iki sankryžos su Luokės gatve vietoje numatyto akmenų grindinio įrengti asfalto dangos važiuojamąją dalį.
Kiti projekto sprendiniai nesikeis: gatvės ir vejų bortai išliks granitiniai, pėsčiųjų takų danga – iš klinkerio plytelių.
„2018 m. Respublikos gatvės rekonstravimo darbai buvo nupirkti už 3,255 mln. Eur, – Tarybos nariams priminė T. Katkus. – Tuo metu buvo numatytos visos gatvės betoninės trinkelės ir asfalto danga. Taip, kaip dabar yra nuo autobusų stoties iki Žemaitės g. 2020 m. Taryba priėmė sprendimą nuo Žemaitės g. iki Respublikos g. 8 namo įrengti klinkerio trinkelėmis grįstą šaligatvį su akmeniniais bortais. O važiuojamąją dalį kloti asfalto danga. Nuo Respublikos g. 8 namo iki Mažosios bažnytėlės – įrengti klinkerio trinkeles, akmens bortus, o važiuojamąją dalį grįsti akmeniniu grindiniu.“
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus, šiandien statybos projektas yra pakoreguotas. Pagal jį darbų vertė nuo 3,255 mln. Eur išaugo iki 4,786 mln. Eur, t. y. apie 1,5 mln. Eur.
„Tuo metu, kai Taryba priėmė sprendimą pakeisti projekto sprendinius (2020 m., – red.), buvo sakoma, kad valstybė tokių objektų nepalieka ir finansavimą užtikrins, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius. – Tačiau iš Susisiekimo ministerijos sulaukėme informacijos, kad valstybės rezervo lėšų, iš kurių ir finansuojama Respublikos gatvės rekonstrukcija, nebeliks. Vietoje to savivaldybėms procentiškai bus skiriama daugiau KPPP lėšų. Telšių atveju – apie 600 tūkst. Eur.“
Rekonstrukcija truks dar ketverius metus?
T. Katkaus teigimu, kasmet Telšių rajono savivaldybei skiriama apie 2 mln. Eur KPPP lėšų. Jos yra paskirstomos rajono žvyrkeliams greideriuoti, paaukštėjusiems kelkraščiams tvarkyti, duobėms užtaisyti, eismo saugumo priemonėms įrengti, keliams prižiūrėti žiemos sezono metu bei gatvėms ir keliams remontuoti. „Taip pat iš šių lėšų finansuojame Savivaldybės trejų metų kelių programą. Visoms minėtoms priemonėms šiais metais mes esame numatę 700 tūkst. Eur, o trimetei programai – 1,183 mln. Eur. Jau dabar žinome, kad, atlikus visus darbus iki Respublikos g. 8 namo, rekonstrukcijai užbaigti dar reikės 2,683 mln. Eur. Ir tai – pagal dabartinį projektą, nepakeistomis kainomis, – dėstė Administracijos vadovas. – Jeigu pritartumėte šiandien teikiamam sprendimo projektui bei atsisakę granitiniu akmeniu grįsti važiuojamąją dalį (nuo Respublikos g. 8 namo iki Mažosios bažnytėlės) – sutaupytume apie 500 tūkst. Eur. Ir užbaigti visus rekonstravimo darbus mums dar reikėtų 2,2 mln. Eur. <…> O žinant tai, kad papildomas KPPP finansavimas kasmet sieks apie 600 tūkst. Eur, tai pagal dabartines galimybes Respublikos gatvės rekonstrukcija truktų dar ketverius metus.“
Anot direktoriaus, nors technologiškai likusius darbus būtų galima užbaigti per vienerius metus, tačiau netekusi finansavimo iš rezervo lėšų Savivaldybė susidurs su apmokėjimo už darbus problema. Tad net ir sumažinus darbų apimtis bei sutaupius 500 tūkst. Eur – siekiant paspartinti rekonstrukciją teks peržiūrėti kitų gatvių finansavimą.
Savivaldybė konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl galimybės toliau vykdyti darbus pagal 2020 m. projektinius sprendinius. Pasak T. Katkaus, jeigu bus palikta akmens danga vietoje asfalto, tarnyba nemato kito kelio, kaip tik skelbti naują darbų pirkimą. „Kadangi rangovas, kaip žinome, nesutinka dėti grindinio dėl ypač mažo įkainio, tikėtina, kad jeigu rinksimės akmeninį grindinį, darbai bus ženkliai brangesni nei 500 tūkst. Eur, – teigė T. Katkus. – O rengdami naujus pirkimus mes nežinome, kiek gali darbai brangti ir per kiek metų mes už juos apmokėsime. <…> Tad siūlome apsispręsti, ar norime labai gražiai ir neaišku, kada, ar turime gražiai ir kol kas už aiškią kainą. Ant svarstyklių vienoje pusėje dedame grožį, kitoje – laiką ir pinigus.“
K. Trečiokas: „Mes gi žemaičiai – turime būti užsispyrę“
Išklausęs Administracijos vadovo pasisakymą Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Žebrauskas pastebėjo, jog lygiai taip pat yra neaišku, kada ir kaip Savivaldybė užbaigs darbus pasirinkusi asfalto dangą. Esą didelio kainos skirtumo tarp asfalto ir betono nėra. „Keičiant į asfaltą reikės keisti ir gatvės pagrindus. Bandoma sudėlioti, kad asfaltas yra ženkliai pigiau – nieko jis nėra pigiau. 2018 m. buvo paruoštas tragiškas, žudantis visą Telšių centrą projektas. Ačiū Dievui, kad Taryba 2020 m. priėmė sprendimą pakeisti projektą. Rezultatą galima pamatyti atsistojus Respublikos ir Žemaitės gatvių sankryžoje: žvelgiant link autobusų stoties – 2018 m. projekto sprendiniai, žiūrint link Durbės mūšio paminklo – 2020 m. korekcijos. Esame vienas vienintelis Lietuvoje likęs senamiestis su asfaltuotomis gatvėmis!“ – piktinosi A. Žebrauskas.
Tarybos narys Kęstutis Trečiokas Savivaldybės administracijos direktoriui replikavo, esą nėra visiškai tikslu sakyti, kad vienoje svarstyklių pusėje pinigai ir laikas, o kitoje – grožis. „Akmuo dedamas ne vien dėl grožio. Jis ir patvarus, ir ilgaamžis. Laikui bėgant akmuo Savivaldybei sugrįš pinigais: asfaltą mes turėsime nuolat tvarkyti, keisti, o akmeninį grindinį perrinkai ir jis vėl kaip naujas, – kalbėjo K. Trečiokas. – O dėl to, kad pasikeitė finansavimo sąlygos… Kai tvarkėme senamiestį ir Masčio ežero pakrantę – kiek kartų keitėsi finansavimo sąlygos, projektų aprašai ir kiti dalykai. Jeigu kiekvieną kartą dėl to būtume kėlę rankas, būtume nieko nepadarę. Manau, kad nereikia dvejoti: projektas parengtas – pagal jį ir vykdykime darbus. Mes gi žemaičiai – turime būti užsispyrę.“
L. Šedvilas: „Skriausti visą rajoną dėl vienos gatvės – man gaila“
Tačiau su kolegų žodžiais nesutiko Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Linas Šedvilas. Esą visi sutinka, kad Respublikos gatvė būtų graži, tačiau ir kiti rajono gyventojai nori gražiai gyventi. „Aš irgi, pavyzdžiui, norėčiau, kad Varniuose prie katedros gatvė būtų grįsta akmenimis. Tačiau mes trūkstame pinigų. Todėl neužmirškime, kad Telšiai yra rajonas. Neatimkime pinigų iš kitų rajono kelių ir gatvių. Kaip žmonės pažiūrės, jeigu visus pinigus pasiims Telšiai? Skriausti visą rajoną dėl vienos gatvės – man gaila“, – apgailestavo politikas.
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Tarvainis ragino neiti lengviausiu keliu ir Žemaitijos sostinę puošti ne žodžiais, o darbais: „Susivienykime, įdėkime bendras pastangas ir ieškokime papildomų lėšų Respublikos gatvės rekonstrukcijai baigti.“
Anot kito Tarybos nario – Tomo Lekavičiaus, Savivaldybė privalo investuoti į Telšių senamiestį, kadangi jis – vienas iš stipresnių turizmo traukos rajone objektų. O turint asfaltuotą senamiestį sunku bus pritraukti turistus. „Norime turistų, norime vaizdo – turime investuoti“, – pabrėžė T. Lekavičius.
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Macas palaikė L. Šedvilo išsakytą mintį, jog Telšių rajone ne vien tik Respublikos gatvė reikalauja dėmesio. „Daug vaikštau pėsčiomis, sutinku daug žmonių, – kalbėjo R. Macas. – Situacija tokia, kad šeštadieniais nebegaliu nueiti į turgų. Turbūt tie, kurie kalba apie visuomenės interesus, su ta pačia visuomene mažai bendrauja: žmonės kiekviename žingsnyje klausia, kada baigsime tvarkyti Respublikos gatvę. Visiems jau atsibodo. Visi pavargo. Turistai atvažiuos ne gatvės pažiūrėti, o Telšiais pasigrožėti. Jiems svarbiausia patogiai privažiuoti, skaniai pavalgyti ir išsivežti gerą nuotaiką. Fantazuojame daug, bet aiškiai yra pasakyta: nėra pinigų. O gražių norų mes galime turėti daug. Būtų labai gerai, kad mūsų norai sutaptų su galimybėmis.“
Į šiuos R. Maco žodžius Tarybos narys A. Žebrauskas atsakė, kad žmonių akys nežiūri tik į šaligatvį. Nori nenori jos mato visumą. „Senamiestis yra ne tik pastatas, gatvė, apželdinimas ir t. t., bet viso to visuma“, – teigė politikas.
Sukėlė abejonių Administracijos teikiama informacija
„Buvo pateikta informacija, kad su rangovu šalių susitarimu ketinama nutraukti sutartį. Esą rangovas turi tikslą užbaigti darbus iki Respublikos g. 8 namo ir nutraukti sutartį, – į diskusijas įsitraukė Tarybos narys Almantas Lukavičius. – Bet kuriuo atveju, ar kalbėsime apie asfalto dangą, ar apie akmens, turės būti vykdomi nauji pirkimai. Gal situacija pasikeitė? Ar tas pats rangovas toliau įgyvendins projektą?“
Kitas dalykas, kuris A. Lukavičiui sukėlė abejonių dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktos informacijos, – tai finansavimo klausimas: „Kalbate, kad nuo 2022 m. nebeliks valstybės rezervo lėšų. Tačiau Savivaldybei adresuotame Susisiekimo ministerijos rašte teigiama, kad bus teikiamas įstatymo projektas LR Seimui tvirtinti. Tad dar niekas nėra nuspręsta! Tame pačiame rašte toliau rašoma, kad jeigu ir būtų priimtas įstatymo projektas, Telšių rajonas su savo Respublikos gatvės projektu ir toliau galės pretenduoti į rezervą, kuris išliks. Tik bus kitaip skirstomos jo lėšos.“
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus T. Katkaus teigimu, su rangovu pokalbiai vyksta: „Mes matome, kaip darbai vyksta, kad jie nėra tinkamai atliekami. Viešųjų pirkimų tarnyba nemato kito kelio, kaip tik nutraukti sutartį, jeigu paliktume akmens dangą. Jeigu būtų dedamas asfaltas, kaip Tarybos narys A. Žebrauskas minėjo, – keičiasi konstrukciniai sluoksniai… Rangovui esame pasakę dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu – į tai jis žiūri palankiai.“
O dėl finansavimo, anot T. Katkaus, tikėtina, kad įstatymo projektui Seimas pritars. Tokiu atveju iš rezervo, kurį sudarė 33 proc. nuo visų numatytų vietinės reikšmės kelių programos lėšų, liks tik 9 proc. „Tuos 9 proc. siūloma paskirstyti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams – keliams, kurie susiję su TEN-T tinklu (kelių tinklas tarp Europos Sąjungos valstybių, – red.), keliams, vedantiems į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos (pramoniniai parkai, laisvos ekonominės zonos ir pan.), ir kitiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams. Jei reikalavimai nesikeis – su Respublikos gatve mes nepataikome nė į vieną iš šių kriterijų“, – teigė direktorius.
Galiausiai po bemaž valandą trukusių diskusijų paskelbus balsavimą už leidimą pakeisti Respublikos gatvės rekonstrukcijos techninio projekto sprendinius balsavo 15 Savivaldybės tarybos narių, 8 buvo prieš, 2 susilaikė.

A. Žebrausko komentaras po Tarybos posėdžio

Po balsavimo ir išsekus Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkei žodžio paprašė Savivaldybės tarybos narys A. Žebrauskas. Tačiau vos tik prasidėjus Tarybos nario pasisakymui posėdžio transliacija nutrūko.
Pasipiktinęs tokiu keistu poelgiu, A. Žebrauskas kreipėsi į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją ir telefonu išdėstė visas mintis dėl Respublikos gatvės rekonstrukcijos, kurias tarsi norėta cenzūruoti.
„Jau kelintą kartą, pasibaigus posėdžiui, kai pasisako Tarybos nariai, yra nutraukiama transliacija. Tai daugiau nei keista. Tačiau grįžkime prie Respublikos gatvės rekonstrukcijos klausimo.
Kaip žinome, Respublikos gatvės projektas buvo parengtas 2018 m. Jo sprendiniai buvo tokie, kokių jokiu būdu negalime taikyti tvarkydami senamiestį. Idėja paprasta – uždaryti centrą dvejiems metams ir iš betoninių trinkelių keisti į betonines trinkeles, iš asfalto – į asfaltą. Jeigu mes jau darome rekonstrukciją, jeigu keičiame visus inžinerinius tinklus, pagrindus – tai tas viršutinis gatvės sluoksnis sudaro pačią mažiausią kainos dalį. Bet jis daro pačią didžiausią įtaką akims.
2018 m. rekonstrukcijos projektą laimino Darbo partijai ir Lietuvos socialdemokratų partijai priklausantys Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai. 2020 m. per didžiausias kančias pavyko įtikinti, kad jeigu jau darome rekonstrukciją – tai ji turėtų duoti naudą miestui. Kad tie 2018 m. sprendiniai yra antisenamiestiški, žudantys erdvę sprendiniai.
Ir buvo rastas kompromisas: nuo Žemaitės g. iki Respublikos g. 8 namo kloti gerus šaligatvius ir asfalto dangą. O nuo Respublikos g. 8 namo – akmeninį grindinį.
Žmonės, kurie kalbėdami apie akmeninį grindinį sako, jog tai pinigų švaistymas, užsiima absoliučia demagogija. Tai yra geros ir ilgaamžės medžiagos – klinkeris ir akmuo tarnaus 100 metų! Jų neįmanoma palyginti su betonu. O darbo sąnaudos, ar tai klojant asfaltą, ar gatvę grindžiant akmeniniu grindiniu, praktiškai bus tos pačios.
Šiandien vėl grįžtama prie šou elementų. Ir kas tam paradui vadovauja? Vėl Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratai… Tie patys, kurie 2018 m. tvirtino antisenamiestišką projektą.
Pirmiausia bus išleisti pinigai, nes reikės projektą keisti. Antra – nors kalbama apie pinigų sutaupymą, tai žmonių apgaudinėjimas. Šiemet Respublikos gatvei rekonstruoti turėjo būti panaudota 1,9 mln. Eur. Panaudojo 1,3 mln. Eur, o 600 tūkst. Eur grąžino atgal valstybei. Ta pati komanda šiandien siūlo sutaupyti iš kito etapo darbų nuimant 500 tūkst. Eur. Nesutelpa į jokią logiką?!
Be to, tie patys sprendimo autoriai niekaip neveikia rangovų, dėl kurių ir atsirado tos didžiosios problemos: nepanaudoti rekonstrukcijai skiriami pinigai, darbai vyksta vangiai ir pan.
Priimtas neapgalvotas, neatsakingas ir visiškai politinis demaršas. Opozicijos argumentų iš viso nesiklausė. Diskusija buvo skirta „užliūliuoti“ visuomenę, neva jie labai taupo… Bet taip taupydami prarandame senamiestį, pasmerkiame jį merdėti.
Tarybos posėdžio metu buvo iškelta mintis, kad žmonės turguje neleidžia praeiti. Na, jeigu turgaus leksiką padarysime pagrindine sprendžiant senamiesčio likimą ir neįsiklausysime į šiuos klausimus išmanančių žmonių nuomonę, kurie atvykę į Telšius matydami pokyčius džiaugiasi ir ragina pakentėti…
Miestai, savivaldybės, kurios veikia, tvarkosi, visada randa tam lėšų. Kas nori padaryti, visada randa, kaip tai padaryti. O tie, kurie nenori – ieško priežasčių.
Gaila, kad pas mus tik politinių partijų ambicijos, interesai sprendžia miesto klausimus. Ieškojimas priežasčių, kaip nedaryti ir kaip padaryti taip, kaip nori būtent tos dvi politinės jėgos. Ne kaip miestui geriau, ne kaip senamiesčiui geriau, bet kaip geriau jiems“, – kalbėjo A. Žebrauskas.