Pokalbis su Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lina Leinartiene

Prognozuojama, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. rajono švietimo įstaigas lankys 5 918 vaikų: 1–12 klasėse mokysis 4 386 mokiniai, priešmokyklinio ugdymo grupėse ugdysis 363 vaikai, ikimokyklinio ugdymo grupėse – 1 169. Lyginant su praėjusiais mokslo metais, šiemet į rajono švietimo įstaigas ateis 33 vaikais mažiau.
Tradiciškai prieš naujus mokslo metus kalbiname Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Liną Leinartienę.
– Kaip dėl pandemijos bus organizuojamas ikimokyklinis, pradinis, bendrasis ugdymo procesas nuo rugsėjo 1 dienos? Kokios saugumo priemonės mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose bus taikomos?
– Nuo rugsėjo 1 dienos ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ir neformalusis ugdymas bus vykdomas kontaktiniu būdu laikantis visų LR sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų reikalavimų: srautų valdymo, patalpų vėdinimo, dezinfekavimo, kaukių dėvėjimo ir kt. Taip pat bus sudarytos galimybės moksleiviams ugdymo įstaigose atlikti testą COVID-19 ligai nustatyti. Mokinių sveikatos patikrinimas dėl COVID-19 bus savanoriškas, ir tai nebus kliūtis jiems mokytis mokykloje kontaktiniu būdu.
– Lietuvos rodikliai siekiant suvaldyti pandemiją vėl pradėjo kristi. Šaliai nugrimzdus į dar vieną griežtą karantiną, ar mokyklos ir mokytojai yra pasiruošę sugrįžti prie nuotolinio ugdymo?
– Pandemijos metu rajono mokykloms pradėjus diegti nuotolinį mokymą teko spręsti nemažai svarbių klausimų. Mokykloms rūpėjo techninės IKT galimybės, problemiškai mokyklą lankančių mokinių įtraukimas į švietimo veiklas, švietimo pagalbos teikimas, emocinė mokytojų įtampa dėl pakitusios darbo aplinkos ir mokytojų skaitmeninis raštingumas.
Šios problemos buvo sprendžiamos įvairių institucijų lygmenimis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Savivaldybės, mokyklų. Pagerėjo mokyklų aprūpinimas kompiuteriais ir kitais skaitmeniniais mokymosi įrankiais, išaugo IKT naudojimas mokymo(-si) procese, pagerėjo mokinių ir mokytojų skaitmeninis raštingumas, vaikai įgijo savarankiškumo, stiprėjo visų lygmenų institucijų bendradarbiavimas.
– Ar tėvų, kurie neturi galimybių paso, vaikai galės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, mokyklas? Koks ugdymo procesas jiems bus taikomas?
– Visi vaikai, nepriklausomai nuo to, ar jų tėvai / įtėviai / globėjai turi galimybių pasą, ar ne, galės lankyti ugdymo įstaigas. Ugdymo procesas bus organizuojamas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje. Nuo rugsėjo 1 dienos visi vaikai mokysis kontaktiniu būdu. Nuotolinis mokymas galės vykti tik tais atvejais, jei epidemiologinė situacija stipriai suprastėtų ar dėl COVID-19 ligos protrūkių klasėje mokiniams tektų izoliuotis.
Ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, abiturientų ugdymas akcentuojamas kaip kontaktinis netgi esant labai sudėtingai situacijai. Hibridinis mokymas, naudojant tam reikalingą įrangą, galės būti naudojamas tik išskirtiniais atvejais.
– Ar prieš prasidedant naujiems mokslo metams buvo atliekamas mokyklų remontas? Kiek suremontuota mokyklų, kiek panaudota lėšų?
– Strateginiame veiklos plane priemonei „Švietimo įstaigų remonto darbai“ šiais metais skirta 251 500 Eur. Iš jų dabar jau panaudota 124 312,74 Eur. Atlikti ar baigiami atlikti darbai aštuoniose rajono ugdymo įstaigose.
Dalyje švietimo įstaigų atliekami signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo darbai.
– Kokios naujovės, iššūkiai, problemos šiemet laukia švietimo sistemoje?
– Naujaisiais mokslo metais didesnis dėmesys bus skiriamas matematikai, fiziniam bei meniniam ugdymui.
Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 1–4 klasių mokiniams bus skiriamos 5 pamokos meniniam ugdymui (buvo 4 pamokos). Mokykla gali spręsti dėl trečios ugdymo srities (šokio ir teatro programų) pasirinkimo.
Mokyti matematikos bus skiriama privaloma papildoma pamoka 9 klasėje (buvo 3 pamokos per savaitę, nuo rugsėjo – 4 pamokos). Pridėjus papildomą pamoką devintokams, bus galima skirti daugiau laiko svarbiausioms temoms.
Didėja pamokų skaičius fiziniam ugdymui 8 klasėje (buvo 2 pamokos per savaitę, nuo rugsėjo – 3 pamokos).
Siekiant mažinti mokinių mokymosi krūvius, atsirado nauja nuostata – mokiniams, kurie mokyklai atstovauja sporto varžybose, olimpiadose savaitgaliais, bus galima suteikti laisvą dieną.
Mokyklos, kurių nuostatuose įteisintas nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdas, galės priimti sprendimą 5–8 klasių mokiniams iki 10 proc., 9–10 klasių, I–IV gimnazijos klasių mokiniams iki 30 proc. ugdymo laiko skirti mokymui nuotoliniu būdu ne karantino laikotarpiu.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių mokiniams atsiranda galimybė atlikti ilgalaikį projektinį darbą. Baigiant pagrindinio ugdymo programą rekomenduojama atlikti ilgalaikį projektinį darbą, kurio trukmė gali būti ir vieneri mokslo metai.
Telšių regioninis profesinio mokymo centras mokyklas yra pakvietęs dalį integruoto technologijų kurso pamokų 9 (I gimnazijos) klasių mokiniams vesti jų centre.
Dalis gamtos mokslų pamokų galės vykti šiais mokslo metais duris atversiančiame Telšių švietimo centro Telšių regiono gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų atviros prieigos centre.
Siekiant bendrojo ugdymo kokybės ir mokinių pasiekimų gerinimo 5 mokyklos įgyvendina projektą „Kokybės krepšelis“. Nuo 2021–2022 m. m. prie projekto prisijungia dar 2 mokyklos: Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija ir Telšių „Džiugo“ gimnazija.
LR Vyriausybė patikslino mokymo lėšų metodiką, pagal kurią nuo naujų mokslų metų bus skaičiuojami didesni švietimo pagalbos specialistų atlyginimai, finansuojamos papildomos ugdymo valandos, tobulinamas mokyklų bibliotekų finansavimas.
Nuo naujų mokslų metų nustatomas atskiras skaičiavimo koeficientas mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti. Iki šiol lėšos šiam tikslui buvo įtrauktos į švietimo pagalbos dalį. Nuo rugsėjo žymiai didėja švietimo pagalbos specialistų atlyginimai. Švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, išskyrus dirbančius švietimo pagalbos įstaigose) pareiginė alga vidutiniškai didės 25 proc. Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų, švietimo pagalbos įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų – vidutiniškai 22 proc. Dėl to patikslinta mokymo lėšų skaičiavimo metodika, nustatyti kiti rodikliai.
Vyriausybė patvirtino ir socialinę riziką patiriančių vaikų privalomam ikimokykliniam ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui skiriamų lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarką. Telšių rajono savivaldybėje, šiuo metu turimais duomenimis, yra 24 vaikai, kurie auga socialinės rizikos šeimose. Jiems pagal Švietimo įstatymą turėtų būti užtikrintas privalomas ikimokyklinis ugdymas ir taip sukurtos sąlygos lygiam mokymosi startui mokykloje, išlyginami skirtumai, kuriuos vaikai patiria dėl skirtingos šeimos socialinės, ekonominės, kultūrinės ir kt. situacijos. Dažnai tokių šeimų tėvai nėra linkę patys rodyti iniciatyvos ir atvesti vaikų į darželį, ypač jei reikia vežioti. Todėl iš valstybės biudžeto savivaldybėms bus skirtos lėšos šių vaikų ugdymui, maitinimui ir vežiojimui organizuoti.