Rugsėjo 20 dieną, minėdami Europos paveldo dienas, kurių tema šiemet buvo „Paveldėkime savo ateitį“, Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto turizmo ir laisvalaikio vadybos III kurso studentai su dėstytoja Janina Buceviče pakvietė telšiškius į nemokamą teminę ekskursiją po miestą „Telšių žmonės – kovoję už laisvę“.
Ekskursija prasidėjo nuo Žemaitijos turizmo informacijos centro. Jos metu buvo prisiminti tragiško likimo poetas Vytautas Mačernis ir legendinis kapitonas Jonas Pleškys, kuris, pasirinkęs laisvę vietoj gyvenimo sovietų pavergtoje tėvynėje, 1961 m. naktį nukreipė savo vadovaujamą baržą Švedijos krantų link. Pakeliui į Insulos kalvą buvo prisiminti kiti garsūs žemaičiai: teisininkas Stanislovas Narutavičius, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, bei jo brolis inžinierius prof. Gabrielius Narutavičius, kuris 1922 m. tapo Lenkijos prezidentu.
Katedros aikštėje, prie buvusios pranciškonų bernardinų gimnazijos pastato ekskursijos dalyviai buvo supažindinti su buvusiu gimnazijos kuratoriumi Sedos dvaro savininku, istoriku, poetu Vladimiru Gadonu, 1831 m. sukilimo, siekusio atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę, dalyviu, Laikinosios Telšių apskrities vyriausybės vadovu. Sukilime aktyviai dalyvavo ir gimnazistai bei Telšių gyventojai. Dėl šios priežasties 1832 m. rusų valdžia gimnaziją uždarė, o pats V. Gadonas, sukilimui pralaimėjus, buvo priverstas pasitraukti į Prūsiją, o iš ten į Prancūziją, kur ir mirė.
Katedros šventoriuje palaidoti 1863 m. sukilimo prieš rusų carų valdžią dalyviai kunigai Izidorius Noreika ir Antanas Gargasas – akivaizdus pavyzdys, kad žemaičiai už savo laisvę aktyviai kovojo ir 1863 m. sukilime.
Antano Paduviečio katedros vyskupų kriptoje buvo pagerbtas šviesus iškilių Telšių vyskupų Justino Staugaičio, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, kankinio Vincento Borisevičiaus, GULAG‘o kalinio Pranciškaus Ramanausko atminimas, prisiminti jų nuveikti darbai bei auka dėl Dievo ir Tėvynės.
O katedroje, rodos, dar tebeskamba įkvepiantys, laisve persunkti vyskupo (tuomet – kunigo) Jono Kaunecko, niūrios sovietinės okupacijos (1977–1982) metais buvusio katedros vikaro, slėpusio, dauginusio bei slapta platinusio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, ugningi žodžiai.
Prie buvusio Telšių policijos pastato Respublikos gatvėje buvo akcentuota, kad čia sovietinės okupacijos metais (1947–1990) buvo tardomi, kalinami žmonės, siekę laisvos Tėvynės.
Nepriklausomybės aikštėje prisiminti žemaičių partizanai, bebaimis Žemaičių legiono vadas Jonas Simaška-Liepa ir visi kovotojai už laisvę ir nepriklausomybę.
Prie Žemaitijos kolegijos konstruktyvizmo stiliaus pastato Kalno gatvėje pasidžiaugta, kad šį statinį projektavo tarpukariu Telšiuose gyvenęs žymus architektas Vsevolodas Kopilovas, projektavęs ir vienintelę Lietuvoje kubizmo stiliaus Šv. Mikalojaus cerkvę Telšiuose. Architektas 1944 m. Raudonajai armijai artėjant prie Lietuvos, kovėsi Lietuvos Laisvės armijos gretose.
Telšių senosiose miesto kapinėse pagerbtas šviesus Rainių kankinių, kurių sovietai bijojo net po jų mirties, atminimas. 1988 m. vasario 16 d. tuometiniai Telšių katedros zakristijonai Gediminas Numgaudis (dabar – kunigas pranciškonas) ir Egidijus Gricius vien už tai, kad ant Rainių kankinių kapo norėjo padėti vainiką, buvo sovietinės milicijos sulaikyti ir nubausti 15 parų arešto. Prisiminti ir vaistininkai, filantropai Goeldneriai, archeologas, muziejininkas Vytas Valatka, muzikas Konstantinas Dobrovolskis, 1919 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose žuvę žemaičių savanoriai, poetė Teklė Kryževičiūtė, KGB ne kartą tardyta už religinio turinio eilėraščius.
Janina BUCEVIČĖ