Praėjusią savaitę žurnalas „Reitingai“ pristatė šalies mokyklų reitingus, kurie atskleidė liūdną realybę: Lietuvos dešimtokų matematikos žinių vidurkis, įskaitant ir geriausių šalies gimnazijų rezultatus, siekia vos 4,74 balo. O pagrindinių mokyklų mokinių matematikos žinių vidurkis nesiekia net 4 balų. Šis vertinimas atliktas remiantis dešimtokų laikomo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.
Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas ėmė vardyti konkrečias šalies mokyklas, kurių dešimtokų matematikos žinios privertė ne juokais sunerimti. Kaip vieną iš blogiausius rezultatus šioje srityje pasiekusią ugdymo įstaigą G. Sarafinas paminėjo Telšių „Džiugo“ gimnaziją: „Čia pernai mokėsi 125 dešimtokai, ir jų visų matematikos žinių vidurkis yra 2,8 balo iš dešimties. 125 vaikų. Ką jie veikia mokykloje? Kad gautum du balus, net į mokyklą nereikia eiti. Kai kuriose mokyklose jau ir dvejetas dešimtbalėje sistemoje yra iššūkis“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Antanas NEKRAŠIUS
M. Sabaliauskas: „Mes norime, kad mokiniai matytų realų vaizdą“
„Žinoma, rezultatai nėra tokie, kokiais reikėtų džiaugtis, bet yra keletas „bet“, – žurnalo „Reitingai“ publikuotus mokyklų reitingus komentavo Telšių „Džiugo“ gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas. – Į mūsų gimnazijos devintą klasę ateina nemaža dalis mokinių, kurių motyvacija mokytis yra gana žema. Tą parodo jų metiniai pažymiai ir standartizuotų testų rezultatai, atsinešti iš kitų mokyklų. Mes mokinių neatrenkame, sudarome galimybes mokytis gimnazijoje visiems ateinantiems. Praėjusiais metais baigusių dešimtą klasę mokinių bendras metinis matematikos pažymių vidurkis siekė 5,2 balo.“
Anot M. Sabaliausko, kalbant apie pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, reikia paminėti, kad čia pažymys yra visai kitokio „svorio“: „Tai nėra pažymys žurnalui ir neturi jokios įtakos metiniam įvertinimui. Šiame patikrinime, jei mokinys gauna vienetą, laikoma, kad jis yra pasitikrinęs savo žinias. Tai yra pažymys, pačiam mokiniui padedantis įsivertinti savo žinias. Manau, dėl šių priežasčių Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir nevykdo tokių ar panašių reitingavimų“, – aiškino vadovas.
Gimnazijos direktorius pabrėžė, kad matematikos mokytojos PUPP darbus vertina principingai. Ir tai daroma ne dėl reitingų ar varžybų tarp mokyklų, o dėl pačių moksleivių įsivertinimo. „Mes norime, kad mokiniai matytų realų vaizdą, – sakė M. Sabaliauskas. – Mūsų gimnazijos matematikos mokytojų kompetencija yra tikrai aukšta – tai įrodo gana geri dvyliktokų valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai. Nemažai metų keli mūsų abiturientai iš valstybinio matematikos brandos egzamino gaudavo 100 balų. Aš tikrai neabejoju savo pedagogių kompetencijomis ir galimybėmis.“
Tačiau vadovas abejojo, ar adekvatus buvo pats matematikos pasiekimų patikrinimo užduočių sudėtingumas – juk visoje Lietuvoje bendras dešimtokų matematikos PUPP rezultatų vidurkis tesiekė tik 4,7 balo.
M. Sabaliauskas teigė, kad, be įprastinių pamokų, „Džiugo“ gimnazija suteikia mokiniams galimybę lankyti įvairių dalykų, tarp jų ir matematikos, konsultacijas: „Mokiniams nuolat suteikiama individuali pagalba. Birželio mėnesį matematikos mokytojos aptarė PUPP matematikos rezultatus ir pasiūlė padidinti konsultacijų skaičių mokiniams, kas šiais mokslo metais ir buvo padaryta. Taip pat buvo nutarta pamokose taikyti įvairesnius mokymo metodus ir labiau atsižvelgti į individualius mokinių gebėjimus ir užduočių diferencijavimą.“
2018 m. PUPP buvo ir olimpiadinių, ir net matematikos valstybinio brandos egzamino užduočių
„Lengviausia ir paprasčiausia reitinguoti pagal mokymosi rezultatus, tačiau ugdymosi rezultatai yra daug platesnė sąvoka, – „Telšių ŽINIOMS“ žurnalo „Reitingai“ publikuotus duomenis komentavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė. – Ugdymosi rezultatai – tai palaipsniui įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę asmens brandą rodančios kompetencijos, apimančios žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas.“
Į klausimą, ar Švietimo ir sporto skyrius žinojo „Džiugo“ gimnazijos dešimtokų rezultatus ir kokias rekomendacijas įstaigai pateikė, D. Tūmienė atsakė, jog pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai yra vieši. Jie skelbiami ir Nacionalinio egzaminų centro, ir Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėse. Tad rezultatai ne tik buvo žinomi, bet ir analizuojami, ieškoma priežasčių ir būdų jiems pagerinti. „Mokyklos, rengdamos ugdymo planą, remiasi mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesu, nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatais, – kalbėjo vedėjos pavaduotoja. – Švietimo ir sporto skyriui, derinant „Džiugo“ gimnazijos 2018–2019 mokslo metų ugdymo planą, buvo numatyti sprendimai, galintys mokiniams, tęsiantiems ugdymą III gimnazijos klasėje, padėti siekti geresnių rezultatų: tikslingas mokinių matematikos bendrojo ir išplėstinio kurso pasirinkimas, išorinis diferencijavimas matematikos išplėstinio kurso grupėse, privalomo minimalaus pamokų skaičiaus didinimas ir 5 konsultacinių valandų skyrimas. Taip pat, atsižvelgiant į nacionalinio pasiekimų patikrinimo rezultatus, I gimnazijos klasių mokiniams į matematiką integruotas 37 valandų išlyginamasis dalyko modulis ir skirtos konsultacijų valandos. Aptarus teiktos pagalbos veiksmingumą, planuojama ateinančiais mokslo metais, panaudojant pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mažinti mokinių skaičių grupėse.“
D. Tūmienės tvirtinimu, „Džiugo“ gimnazijos rezultatai buvo analizuojami visais lygmenimis. Juos analizavo ir Švietimo ir sporto skyriaus specialistai, ir pačios gimnazijos administracija, ir gimnazijos Tiksliųjų mokslų metodinė grupė. Esą rezultatus lėmė daug faktorių: ugdymo aplinka, mokinių mokymosi motyvacija ir gebėjimai, mokytojų kvalifikacija, tėvų bendradarbiavimas su mokykla. „Vienas iš faktorių – tai mokinių požiūris į pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo svarbą, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja. – Patikrinime dalyvauti privaloma, bet rezultatas nėra labai svarbus. Nepriklausomai nuo to, kokį įvertinimą gaus mokinys, turėdamas visus teigiamus metinius įvertinimus, jis gali toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Pastebima tendencija, kad dalis mokinių neišnaudoja užduotims atlikti skirto laiko. Yra įvairių nuomonių dėl 2018 m. PUPP matematikos užduočių atitikties programoms: rasta ir olimpiadinių užduočių, ir užduočių, kurios prieš keletą metų buvo pateikiamos matematikos valstybiniame brandos egzamine. Tų metų matematikos rezultatai gerokai prastesni visoje šalyje.“
Žurnale „Džiugo“ gimnazijos dešimtokų matematikos žinios įvardijamos kaip vienos prasčiausių Lietuvoje. Bet kokie matematikos pasiekimai kitose rajono ugdymo įstaigose bei ar „šlubuoja“ ir kitos dėstomos disciplinos? „Lyginant nuo 2015 m. rajono PUPP matematikos vidutinis balas, kaip ir šalyje, kasmet didėjo nuo 4,9 iki 5,44, o 2018 m., kaip ir visoje Lietuvoje, jis buvo mažesnis – 3,93, – sakė D. Tūmienė. – Aukščiausias vidutinis balas buvo Žemaitės gimnazijoje – 6,32 (2017 m. – 8,4). Abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus, dalis yra didesnė palyginti su šalies rezultatais. Ypač geri geografijos valstybinio brandos egzamino rezultatai, didesni už šalies vidurkį – fizikos, istorijos, chemijos, lietuvių kalbos, matematikos egzaminų rezultatai.“
Lietuvių ir anglų kalbos, matematikos korepetitoriai https://korepetitoriai.intellectus.lt/
Loading ...
