Paskelbtas nuosprendis byloje dėl galimos korupcijos Telšių rajono savivaldybėje

Praėjusią savaitę Telšių apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl galimos korupcijos Telšių rajono savivaldybėje. Teismas išteisino kyšininkavimu ir papirkimu kaltintą buvusį Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių Saulių Urboną, kyšininkavimu kaltintus jo pavaduotoją Kęstutį Anglicką, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos pareigas ėjusią Laimą Simanauskienę bei iš Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigų pernai pasitraukusį Gintautą Lukauską.
Taip pat nepadariusiais veikos, turinčios nusikaltimo požymių, pripažinti buvęs Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, uždarosios akcinės bendrovės „Lestema“ vadovas Juozas Butkevičius bei dar trys privačių bendrovių vadovai – R. G., T. J. ir G. R.
Nuosprendį galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per 20 darbo dienų.
Antanas NEKRAŠIUS
Priešistorė
Skaitytojams priminsime, jog 2019 m. pabaigoje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose pradėta nagrinėti baudžiamoji byla dėl galimos korupcijos Telšių rajono savivaldybėje. Prieš teismą stojo kyšininkavimu ir papirkimu apkaltintas buvęs Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas. Taip pat kyšininkavimu kaltintas ir buvęs Administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Anglickas, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja L. Simanauskienė, Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Lukauskas bei buvęs Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, UAB „Lestema“ vadovas J. Butkevičius. Dar trims privačių bendrovių vadovams – R. G., T. J. ir G. R. – pareikšti kaltinimai dėl Savivaldybės tarnautojų papirkimo.
Bylą nagrinėjo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys.
Buvęs Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Anglickas kaltintas, kad 2018 m. sausio 26 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos kieme iš verslininko R. G. paėmė ne mažesnės nei 1 178 Eur vertės kyšį – mobilųjį telefoną „Apple iPhone X“ – už palankumą Savivaldybės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Vėliau minėtam verslininkui priklausanti įmonė laimėjo apie 6 900 Eur vertės Savivaldybės skelbtą konkursą.
Tas pats verslininkas – R. G. – paminėtas ir Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjo G. Lukausko kyšininkavimo epizode. Teismo kaltintojo – prokuroro Andrej Mirnyj teigimu, 2018 m. birželio mėnesį vienoje Telšių miesto degalinėje R. G. davė G. Lukauskui 81,32 Eur vertės kyšį – įpylė dyzelino – už pastarojo palankumą atliekant verslininko įmonės vykdomų statybos darbų techninę priežiūrą. G. Lukauskui pareikšti kaltinimai kyšininkavimu, verslininkui R. G. – Savivaldybės tarnautojų papirkimu.
Buvusi Telšių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja L. Simanauskienė kaltinta 2017 m. gruodžio mėnesį paėmusi 400 Eur vertės kyšį iš verslininko T. J. už palankumą jo įmonei laimėti Savivaldybės organizuojamus konkursus. 2018 m. sausio 16 d. L. Simanauskienė savo darbo kabinete paėmė 45 Eur vertės kyšį – „Fiskars“ keptuvę – iš kito verslininko – G. R. – už palankumą vykdant Savivaldybės viešuosius pirkimus. 2018 m. vasario 2 d. minėto verslininko įmonė laimėjo 8 099 Eur vertės pirkimą.
L. Simanauskienei pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo, verslininkams T. J. ir G. R. – dėl papirkimo.
Buvęs Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas baudžiamojoje byloje apkaltintas ir dėl kyšininkavimo, ir dėl papirkimo. Kyšininkavimo epizodas siejamas su jau anksčiau minėtu verslininku G. R. Verslininkas S. Urbonui davė 10,50 Eur vertės kyšį – „Fiskars“ firmos peilį. O vėliau, kaip minėta, G. R. laimėjo 8 099 Eur vertės Savivaldybės pirkimą.
Kaltinimas papirkimu S. Urboną sieja su buvusiu Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu J. Butkevičiumi ir pernai pareikštu mero nepasitikėjimu. Buvęs Administracijos direktorius kaltintas susitaręs su J. Butkevičiumi dėl palaikymo balsuojant prieš jo atleidimą. Prokuroro teigimu, užfiksuotas S. Urbono ir J. Butkevičiaus pokalbis telefonu, kuriame pastarasis išreiškė palaikymą Administracijos direktoriui. Paskui J. Butkevičius su S. Urbonu susitiko Administracijos direktoriaus kabinete, kuriame buvo sutarta dėl kyšio davimo ir paėmimo.
Vėliau – 2018 m. gruodžio mėnesį – esą S. Urbonas davė nurodymus Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vedėjui Adomui Žvirzdinui, kad „Lestema“ (kurios savininkas J. Butkevičius) laimėtų konkursus. Savo ruožtu A. Žvirzdinas nurodė poskyrio vyr. specialistei Agnei Petrulytei parengti pirkimų dokumentus taip, kad būtų galima kreiptis tik į „Lestemą“.
Per tą laiką „Lestema“ laimėjo keturis Savivaldybės organizuotus pirkimus: Telšių miesto viešųjų erdvių tvarkymo (6 984 Eur vertės), Rainių darželio tvoros įrengimo (11 168 Eur), Telšių lopšelio-darželio „Nykštukas“ tvoros įrengimo (11 969 Eur) ir Telšių miesto laikrodžio ir fontano remonto (7 381 Eur).
Savo ruožtu J. Butkevičius 2018 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais vykusiuose Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose neva balsavo S. Urbono naudai – prieš jo atleidimą.
S. Urbonui pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo ir papirkimo, J. Butkevičiui – dėl papirkimo.
Už gautą telefoną palankumo nežadėjo
Buvusio Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo K. Anglicko ir verslininko R. G. nusikalstama veika buvo įrodinėjama kriminalinės žvalgybos būdu užfiksuota vaizdo medžiaga.
2017 m. gruodžio 15 d. pas K. Anglicką į kabinetą atėjo R. G. Kalbėjo apie asmeninius reikalus. Nuo 7.48 val. pradėjo kalbėti apie R. G. vykdomus projektus ir probleminius aspektus vykdant rangos darbus pagal projektus. 7.51 val. R. G., kai jau susiruošė išeiti, priėjo prie K. Anglicko ir pasakė: „Pažiūrėk, ar girdi, aš turiu dešimt.“ Į tai K. Anglickas atsakė: „Aha, supratau.“ Po to (7.51 val.) abu išėjo iš kabineto.
Teismo nuomone, šis vaizdo įrašuose užfiksuotas kaltinamųjų pokalbis visiškai nesuponuoja išvados dėl sutarto palankumo dalyvaujant R. G. bendrovei viešuosiuose pirkimuose. Netgi nuo 7 val. 48 min., kai pokalbis pasisuko apie R. G. vadovaujamos įmonės vykdomų projektų niuansus, K. Anglickas jokių pažadų, pagalbos ar kitokio palankumo nežadėjo.
Kiti įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, susiję su telefono užsakymu iš operatoriaus, jo perdavimu ir radimu pas K. Anglicką, taip pat neįrodo, kad materialinės vertybės buvo perduotos už palankumą.
Minėti įrodymai patvirtina tik tai, kad telefonas buvo perduotas K. Anglickui, tačiau šio perdavimo fakto neneigia kaltinamieji.
Teismas pabrėžė, jog įrodymai dėl telefono perdavimo nėra pakankami kaltinamųjų baudžiamajai atsakomybei kilti neįrodžius nusikalstamos veikos dalyko – kyšio. O kitų įrodymų, kuriuose atsispindėtų papirkėjo ir paperkamojo palankumas ir už tai duodamas telefonas, byloje nėra.
Kaltinamojo K. Anglicko ir R. G. kaltės neįrodo netgi faktas, kad R. G. keletą kartų keitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad, nupirkdamas telefoną „iPhone X“, norėjo padaryti draugui naujametinę dovaną. Po sulaikymo apklaustas nurodė, kad norėjo įsiteikti K. Anglickui. Vėliau R. G. laikėsi analogiškos pozicijos kaip ir buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, jog telefoną nupirko ir perdavė už skolą, nes K. Anglickui priklausęs senasis sudužo.
Interesų konfliktas, o ne baudžiamoji atsakomybė
Iš esmės analogiškos išvados procesinio rezultato prasme darytinos ir dėl R. G. veiksmų, kurių metu verslininkas G. Lukauskui nemokamai įpylė degalų. Teismo nuosprendyje teigiama, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš G. Lukauską buvo taikomi laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d.
Kaltinimas grindžiamas 2018 m. birželio 25 d. užfiksuotu telefono pokalbiu apie atsigėrimą ir vėliau tos pačios dienos vaizdo medžiaga, kuri buvo užfiksuota praėjus septyniems mėnesiams po kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo kaltinamojo atžvilgiu. Teismo manymu, tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos subjektas, neturėdamas jokių duomenų apie kaltinamojo G. Lukausko daromą ar rengiamą padaryti nusikalstamą veiką, kreipėsi į teismą dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo pratęsimo.
Dėl to įvertinęs G. Lukausko kaltinimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį teismas padarė išvadą, kad buvusio Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Dėl to užfiksuotas degalų pylimas į G. Lukausko automobilį ir pokalbių garso įrašai, kurių metu buvo tariamasi dėl susitikimo degalams įpilti, tai vadinant „atsigėrimu“, negali būti pripažinti įrodymais, gautais teisėtu ir pagrįstu būdu.
Teismo nuomone, net jeigu šie duomenys ir būtų pripažinti įrodymais, jie nepatvirtina, kad degalų pylimas į G. Lukausko automobilį buvo atliekamas už valstybės tarnautojo palankumą kontroliuojant R. G. priklausančios bendrovės vykdomus darbus.
Teismas akcentavo, kad tokias intensyvias priemones taikius gana ilgą laiką turėjo būti surinkta pakankamai ir akivaizdžių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo kaltę, tačiau tai padaryta nebuvo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pats G. Lukausko degalų įsipylimo faktas turint finansinį motyvą (gauti degalų be PVM ir dar su nuolaida) suponuoja interesų konfliktą pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų ir pareigų, numatytų Valstybės tarnybos įstatyme, pažeidimą, o ne baudžiamąją atsakomybę.
Nenustatė kyšininkavimo ir papirkimo sudėties požymio
Buvusi Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja L. Simanauskienė kaltinta paėmusi iš verslininko T. J. 400 Eur kyšį grynaisiais pinigais už palankumą pastarojo bendrovei dalyvaujant Savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose bei pagal 2015 m. gruodžio 15 d. projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariąją sutartį teikiant konsultavimo paslaugas viešųjų pirkimų organizavimo klausimais.
Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, akcentavo, kad byloje iš viso nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tiriamuoju laikotarpiu minėtam verslininkui T. J. priklausanti bendrovė būtų dalyvavusi Savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad T. J. būtų turėjęs tikslą siekti palankumo, nes jo valdoma įmonė neturėjo visiškai jokio intereso.
Teismas konstatavo, kad vien perduotų materialinių vertybių neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti. Turi būti įrodyta, kad šios vertybės buvo perduotos už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.
Taip pat teismas konstatavo, kad iš kaltinimų turinio nėra aišku, kokio palankumo siekė ir už kokį palankumą T. J. perdavė L. Simanauskienei 400 Eur vykdant 2015 m. gruodžio 15 d. projektavimo, konsultavimo ir paslaugų pirkimo preliminarią sutartį, kuri buvo sudaryta tarp Savivaldybės ir trijų kitų privačių bendrovių, tarp kurių, kaip minėta, T. J. bendrovės nebuvo. Todėl neaišku, kokio palaikymo galėjo siekti T. J. ir ką turėjo padaryti L. Simanauskienė.
Teismas pažymėjo, jog byloje liko nepaneigta ir kaltinamųjų išsakyta pozicija, kad 400 Eur L. Simanauskienei verslininkas perdavė už papildomus darbus, kuriuos ji atliko T. J. priklausančios įmonės naudai rengiant projektą UAB „Plungės vandenys“ dėl paviršinių nuotekų sistemos tvarkymo Plungės mieste.
Teismas plačiau pasisakė ir trečio aspekto atžvilgiu, esą kad kyšis galėjo būti perduotas už nenustatytų įmonių protegavimą. Tačiau tos įmonės taip ir liko nenustatytos. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kuriais būtų grindžiama, kad T. J. tarėsi su tokiomis įmonėmis dėl jų protegavimo ir dėl to L. Simanauskienei perdavė 400 Eur.
Visų šitų aplinkybių kontekstas leido teismui padaryti išvadą, jog iš byloje esančių įrodymų negalima vienareikšmiškai teigti, kad T. J. perduoti L. Simanauskienei 400 Eur buvo kyšis už prokurorų kaltinime nurodytą palankumą. Todėl kaltinamieji nesant vieno iš esminio kyšininkavimo ir papirkimo sudėties požymio – kyšio – negali būti pripažinti kaltais pagal jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Peilis, keptuvė ir kalendorius
Kalbant apie kitą verslininką – G. R., kuris L. Simanauskienei davė „Fiskars“ keptuvę, o S. Urbonui – peilį ir kalendorių, teismas konstatavo, kad įrodymai, kuriais prokuroras grindė kaltinimą, neatspindi G. R. kaltės papirkti valstybės tarnautojus.
Kaip konstatavo teismas, byloje nebuvo jokių įrodymų, kad S. Urbonas ir L. Simanauskienė už konsultacijas ir proceso eigą ar sutarties sudarymą būtų reikalavę, sutarę priimti materialines ar kitokias vertybes savo naudai, kas iš esmės leistų jiems perduotus daiktus prilyginti kyšiui. Nepaisant to, baudžiamajai atsakomybei užtenka ir kyšio priėmimo, tačiau paties kyšio kaip dalyko identifikavimas padeda atskleisti jį per platesnį kontekstą, t. y. per pageidaujamą veikimą ar neveikimą, tarimąsi dėl jo.
Šiuo atveju teismas konstatavo, kad vaizdo įrašas, kuriuo buvo grindžiamas kaltinimas, tų aplinkybių nepatvirtina.
Įrodymai dėl J. Butkevičiaus ir S. Urbono kaltės gauti neteisėtais būdais
Kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš vieną iš kaltinamųjų S. Urboną buvo taikomi laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. Tai daryta turint duomenų apie jo galimai dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje. Šie veiksmai buvo tęsiami pasibaigus trijų mėnesių terminui net keturis kartus.
Toks pratęsimų skaičius ir trukmė suponavo pareigą bylą nagrinėjančiam teismui įvertinti kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrįstumą ir proporcingumą.
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole pirmą kartą kaltinamasis S. Urbonas užfiksuotas 2017 m. spalio 2 d. savo darbo kabinete, kurio metu kalbėjo darbinio pobūdžio klausimais. Teismo nuomone, tai reiškia, kad prokuroras kreipėsi į teismą pratęsti kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimą per pirmus tris mėnesius nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. visiškai neužfiksavęs jokių duomenų apie kaltinamojo daromą nusikalstamą veiką.
Teismo nuomone, 2017 m. spalio 22 d. pasibaigus pratęstam kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimo terminui, kreiptis dėl dar vieno pratęsimo, neturint duomenų apie asmens, šiuo atveju, S. Urbono, rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką, nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Nors nagrinėjamu atveju taikant kriminalinės žvalgybos priemones ir buvo išaiškinta galimai padaryta nusikalstama veika, tačiau ji užfiksuota praėjus beveik metams laiko po asmens sekimo nepradedant ikiteisminio tyrimo. Šios aplinkybės teismui suponavo išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, bet ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Kitaip tariant, patikrinti S. Urbono elgesio atitiktį įstatymų keliamiems reikalavimams, o toks pagrindas taikyti žmogaus teises varžančių priemonių nėra įtvirtintas nei Kriminalinės žvalgybos įstatyme, nei Baudžiamojo proceso kodekse. Dėl to tokiu būdu gautais įrodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. Butkevičiaus ir S. Urbono kaltė buvo grindžiama įrodymais, kurie negali būti pripažinti kaip gauti teisėtais būdais, buvusį Telšių rajono savivaldybės tarybos narį ir Savivaldybės administracijos direktorių dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų išteisino.