Pasikalbėjimai. Naujoji rajono politikų karta: Evelina Zelbaitė ir Martinas Leščiauskas

„Telšių ŽINIŲ“ redakcija rengia publikacijų ciklą – pasikalbėjimus su Telšių rajono savivaldybės tarybos nariais. Šiandien kalbiname du pačius jauniausius mūsų rajono politikus – 26-erių metų Eveliną Zelbaitę ir 28-erių Martiną Leščiauską.
Abiem Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams uždavėme tuos pačius klausimus. Paprašėme trumpai papasakoti apie save, klausėme, nuo kada pradėjo domėtis politika ir kas paskatino įsilieti į aktyvią politinę veiklą. Kokias rajone problemas matė prieš tapdami Tarybos nariais ir ar pavyksta jas šiandien spręsti? Kokius tikslus sau, kaip politikui, išsikėlė? Kaip vertina darbą Telšių rajono savivaldybės taryboje? Ar pavyksta rasti bendrą kalbą su „senais politikos vilkais“? Prašėme papasakoti apie savo darbą Tarybos komitetuose, komisijoje. Kokių sprendimų šiandien reikalauja jų kuruojamos sritys? Ar dažnai susitinka su rinkėjais ir kokių nusiskundimų ar pasiūlymų iš jų sulaukia?

26 metų Telšių rajono savivaldybės tarybos narė Evelina ZELBAITĖ. Išrinkta pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą. Eina Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto bei Antikorupcijos komisijos narės pareigas.

– Gimiau ir augau Telšiuose. Studijų metai nuvedė į Klaipėdos miestą, tačiau visada žinojau, kad grįšiu į Telšius. Tikslingai buvo pasirinktos ir studijos. Įgijau viešojo administravimo bakalauro laipsnį, o žinodama, kad noriu dirbti Telšių regiono labui, nusprendžiau baigti ir regionų valdysenos magistrantūros studijas. Studijų metu keletą kartų dalyvavau studentų konferencijose, pristatydama savo pasirinktas temas apie darnų regionų vystymąsi.
Man 26-eri, su sužadėtiniu auginu dukrytę. Iki motinystės atostogų dirbau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus vyriausiąja specialiste. Dabar esu vaiko priežiūros atostogose. Laisvalaikį mėgstu leisti aktyviai, patinka bendrauti su įvairios patirties turinčiais žmonėmis.
Politika pradėjau domėtis gana seniai, tai siejosi su studijomis. Man visada buvo artimos socialdemokratinės idėjos ir vertybės, kurios akcentavo eilinio žmogus gerovės svarbą. Todėl 2015 m. įstojau į Lietuvos socialdemokratų partiją, nuo tada prasidėjo mano kelias politikos link. Suvokimą apie politiką bei žinias plėsti padėjo prisijungimas prie Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) Telšių skyriaus, kur dalyvaudama įvairiuose renginiuose, seminaruose, socialinėse akcijose įgijau nemažą patirtį.
Dažnai iš aplinkinių girdėdavau prieštaringų nuomonių, tačiau buvau užsispyrusi ir visada pakviesdavau aplinkinius prisijungti prie manęs ir dalyvauti organizacijų veikloje. Mane domino savanorystė, idėjų generavimas ir įgyvendinimas, atstovavimas partijos skyriui ir minėtai jaunimo organizacijai. 2017 m. tapau LSDJS Telšių skyriaus pirmininke, po to Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos nare ir Telšių skyriaus tarybos nare. Pokyčiai asmeniniame gyvenime sukėlė didelių dvejonių, ar tęsti pradėtą politinę veiklą, tačiau šeimos narių skatinimas nepasiduoti ir palaikymas būti visada žingsniu priekyje yra viena iš didžiųjų paskatų, kuri rodo, kad einu teisingu keliu, o politika – viena iš jų. Taip pat motyvacijos suteikė ir aplinkoje esančių jaunų mamų pavyzdžiai, kurios sėkmingai augina atžalas ir toliau siekia karjeros bei asmeninio tobulėjimo.
Prieš tapdama Savivaldybės tarybos nare, turėjau darbo patirties Regiono plėtros taryboje, todėl viena iš viešojo sektoriaus problemų laikyčiau biurokratizmą. Tačiau ši suvaržyta politika vykdoma valstybės lygiu. Kaip Telšių miesto gyventoja turiu pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti kai kurias viešąsias erdves ir padidinti saugų eismą mieste ir rajone. Siūlymus dėl šių problemų teiksiu atitinkamoms komisijoms. Veikdama minėtoje nevyriausybinėje organizacijoje, pastebėjau, kad rajone yra sunku sudominti jaunus žmones, įtraukti į įvairias veiklas. Mano kaip Tarybos narės siekiamybė yra kaip galima daugiau įgalinti Jaunimo tarybos veiklą, įveiklinti kuo daugiau jaunimo organizacijų, galbūt net ateityje sukuriant apskritąjį jaunimo stalą.
Darbą Taryboje vertinu teigiamai ir kaip didžiulę patirtį jaunai politikei. Patyrę politikai visada noriai atsako į visus iškilusius klausimus, pakomentuoja juos, papasakoja klausimo priešistorę. Galiu pastebėti, kad nėra taip viskas blogai, kaip bandoma „nupiešti“ viešojoje erdvėje, darbas Taryboje vyksta sklandžiai, komunikavimas taip pat.
Darbas Sveikatos ir socialinių reikalų komitete bei Antikorupcijos komisijoje reikalauja atsakingo pasiruošimo ir analizės. Komitete priimami svarbūs sprendimai sveikatos įstaigų atžvilgiu, taip pat institucinės pertvarkos socialinės srities klausimai. Kadangi komiteto veikla jungia dvi visuomenei svarbias sritis, mano nuomone, būtinas aiškumas, bendradarbiavimas ir susikalbėjimas tarp visų suinteresuotų pusių. Kalbant apie komisijos veiklą, tai didžioji dalis svarstomų klausimų yra susiję su ganėtinai senomis problemomis, kurios analizuotos praeitoje Tarybos kadencijoje. Tačiau tikiuosi, kad ateityje visus kylančius klausimus išspręsime priimdami tinkamus ir teisingus sprendimus.
Dažniausiai su rinkėjais bendrauju per asmeninę socialinių tinklų paskyrą, taip pat dalyvaudama renginiuose, susitikimuose su įstaigų atstovais. Šiuo metu nesu sulaukusi nusiskundimų ar pasiūlymų, tačiau maloniai laukiu Telšių rajono gyventojų pasiūlymų, nusiskundimų ar patarimų.

28 metų Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Martinas LEŠČIAUSKAS. Išrinktas pagal visuomeninio rinkimų komiteto „A. Bacevičiaus pilietinis sąrašas“ sąrašą. Eina Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto nario pareigas.

– Man 28 metai, nevedęs. 2012-aisiais baigiau Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, kurioje įgijau inžinieriaus-miškininko kvalifikaciją. Esu smulkusis ūkininkas, turiu keliasdešimt hektarų dirbamos žemės, kuri nėra naši, tačiau įdėjus daug darbo kukliai pragyventi galima. Laisvalaikiu mielai sportuoju – boksas, sunkioji atletika, krepšinis, tačiau pastaruoju metu sportui laiko lieka vis mažiau, nes turiu visuomeninių pareigų Savivaldybėje – tai užima marias laiko.
Mūsų visuomenė yra stipriai politizuota, nes tokia susiklostė mūsų valstybės istorija: begaliniai karai, vėliau šimtmečius tęsėsi okupacija, represijos, net tautos genocidas. Tai ugdė dalies visuomenės domėjimąsi praeitimi, patriotizmą, pasipriešinimą okupantams. Todėl namuose buvau auklėjamas patriotizmo dvasia. Ypač tėvas skatino domėtis viskuo, taip pat ir politika, todėl nuo mažumės domėjimasis politika man nėra svetimas.
Teko ir man paragauti emigranto duonos. Gyvenant užsienyje susidarė įspūdis, kad išsivysčiusiose Europos valstybėse žmonės gyvena lengviau: kiekvienas užsiima savo reikalais, dirba, uždirba, turi šeimą, draugus, mėgstamą užsiėmimą ir absoliučiai nepolitikuoja. Politiką ten formuoja liaudies išrinktieji ir jais yra pasitikima. Pas mus viskas kitaip – tauta išrinktųjų nekenčia, visos bėdos sukabinamos jiems. Aktyvus domėjimasis visuomeniniu gyvenimu, žiūrint publicistines televizijos laidas, skaitant spaudą – pradedi suprasti, kad čia kažkas negerai: daug melo, valdžios godulio, nėra teisingumo. Tikiu, kad viską galima pakeisti į gerąją pusę: vakariečiai juk gyvena gražiai ir mes tikrai nesame beviltiški. Tikrai ne…
Pradžioje įstojau į Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, maniau, kad partijoje galėsiu save realizuoti, kad ten sutiksiu autoritetingų, patyrusių žmonių, su kuriais nuversime kalnus, juolab kad viešojoje erdvėje jie deklaravo, kad yra skaidrūs, sąžiningi, vykdys permainas. Tačiau nusivyliau partijos kolegų pasyvumu, jie nevykdė jokios visuomeninės ir politinės veiklos. Mano nauji draugai neturėjo net jokios vizijos ar ateities planų. Man, kaip jaunam, energingam žmogui, reikia aktyvios veiklos, kur galėčiau jaustis reikalingas, kur galėčiau tobulėti.
Palikau „valstiečius“. Susipažinau su visuomenininkų grupe, ten sutikau žmonių, kurie yra tikri savo krašto patriotai, nebijantys iššūkių, nebijantys kovos. Ten vyksta darbas už paprastą žmogų. Įsiliejau į komandą, kurioje iškart prigijau. Tapau Savivaldybės tarybos nariu, ir atsivėrė naujos galimybės – komisijų, komitetų, Tarybos posėdžiai, kuriuose gauni informacijos ir pats dalyvauji priimant sprendimus. Vienas iš mano tikslų – ginti smulkųjį ir vidutinį verslą bei eilinį žmogų, kuriam šiais laikais labai sunku išgyventi.
Esant Telšių rajono savivaldybės tarybos opozicijoje, vienintelis kelias – atidžiai stebėti valdančiosios koalicijos narių veiklą, vykdyti Savivaldybės administracijos darbo kontrolę ir pasinaudojant komisijų ir komitetų įstatymų suteiktomis galiomis daryti įtaką sprendimų vykdymui ir juos kontroliuoti, viešinti visus valdančiųjų „tamsius“ darbelius. O tokių „darbelių“ Savivaldybėje daug – yra žmonių, kurie į politiką eina tam, kad pagerintų savo reikalus, o į visuomenę jiems nusispjauti. Politikos senbuviai gerai žino, kur „gerai kimba“ – jie yra biznieriai, daugelis atėję iš verslo. Jie vykdo verslą ir politikoje. Deja, tokių niekas neprivers neatlygintinai tarnauti visuomenei, greičiau atvirkščiai – tai jie privers visuomenę tarnauti jiems.
Verslo, ekonomikos ir finansų komitetas, kurio narys esu, sprendžia kasdienius, buitinius Savivaldybės klausimus. Susidarius sudėtingai finansinei situacijai Savivaldybėje, reikėtų susikoncentruoti į lėšų taupymą, sukurti Savivaldybės lėšų taupymo programą ir ją vykdyti. Priešingu atveju atsidursime ties bankroto riba. Tačiau mano kolegos yra kitos nuomonės – toliau yra švaistomos biudžeto lėšos, išlaidaujama ir bizniaujama.
Arčiausiai manęs esantys mano rinkėjai yra mano artimieji, draugai, giminaičiai, kaimynai, klasės draugai ir pan. Su jais nuolat bendraujame, diskutuojame. Neretai iš pirmų lūpų tenka išgirsti ir žmonių nusiskundimų, pageidavimų: sužinoję, kad esu Tarybos narys, daugelis išreiškia savo nepasitenkinimą Savivaldybės darbuotojų kultūra, požiūriu į paprastą žmogų. Gyventojai pastebi valdžios vyrų neūkiškumą, piktinasi neteisingais sprendimais. Pagal galimybes informuoju rajono vadovus apie gyventojų pasiūlymus, rašau raštus, posėdžiuose viešinu aktualias problemas ir siūlau sprendimus.