„Pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti Telšių rajono savivaldybės Centralizuoto vidaus audito tarnybai už atliktą patikrą. Man patinka, kai yra kontroliuojama ir tikrinama“, – taip aš sakiau audito vadovei Birutei Masaitienei. Nes tik tikrinimo metu gali pamatyti klaidas ir trūkumus, gauti išsamius patarimus, kaip juos ištaisyti. Bet kontrolė turėtų būti objektyvi, įsigilinant į veiklos specifiką. Analizuojami ir pateikiami faktai yra apibrėžti terminuose LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymuose, kad vertinama, jei nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai. Po trejų metų kontrolės priemonės negali būti taikomos. Juolab kad dauguma pareikštų pastabų, kai atsakingas už vadovų veiklą tapo meras, taisomos arba jau ištaisytos.
Šiuo savo atsakymu noriu paaiškinti dėl paskelbtų blogybių (citata: „… net 66 pozicijas, kurios byloja apie įstaigoje rastas blogybes“), kurių dalis buvo aptarta laikraštyje „Telšių ŽINIOS“, straipsnyje „Atliktas auditas: A. Gudauskas sudarė sutartį su A. Gudausku“. Kad galėčiau aptarti visas pateiktas išvadas ir pateikti komentarus, nebus tiek vietos šiame laikraštyje, nes kai kurios išvados yra perteklinės ir nebūtinai taikytinos asmens sveikatos priežiūros įstaigai, skirtingai nei viešajame sektoriuje, savivaldybėje ar biudžetinėje įstaigoje. Ne visuomet visos įstatymo nuostatos turi būti perkeliamos į įstaigos vidaus teisės aktus, įstatus ir t. t. Užtenka lakoniško aprašo. O įstatymas ir taip turi būti vykdomas. Ne visos SAM įsakymu pateiktos rekomendacijos turi būti vykdomos – jos kasmet keičiasi kelis kartus, o kai kurių rekomendacijų vykdymo terminų pabaiga siekia net 2019 metus. Tai liečia darbo apmokėjimo sistemos įstaigoje sukūrimą pagal šakinės sutarties nuostatas. Kad įstaiga galėtų vykdyti asmens sveikatos priežiūros veiklą, turi turėti licenciją. Licencijai gauti, patikslinti ar pratęsti yra reikalingi visi vidaus teisės aktai, procedūrų aprašai ir daugybė kitų dokumentų. Akreditacijos tarnyba prie SAM nuolat tikrina tuos dokumentus. Pagrindiniai vidaus teisės aktai yra ruošiami, keičiami (jų yra keli šimtai), bet pasitaiko ir kai kurių neesminių trūkumų. Šiuo metu Darbo apmokėjimo, priedų, pašalpų mokėjimo tvarka yra suderinta su Stebėtojų taryba ir patvirtinta įsakymu. Dar daugiau – Stebėtojų taryboje buvo pristatytas ir naujai ruošiamas Darbo apmokėjimo sistemos projektas. Ši sistema turi įsigalioti nuo 2019-01-01. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose ne visada galima įsprausti darbuotoją į darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką. Nuolat visiems įstaigos darbuotojams, jei yra gauti papildomi pinigai, didinamas darbo užmokestis. Tai nusprendžiama administracijos ir patariamųjų įstaigos organų rekomendacijų principu. Gydytojas ir slaugytojas negali dirbti be kitų darbuotojų paslaugų. Tad mūsų įstaigoje nėra nesvarbių darbuotojų. Tačiau yra skirtumas nuo darbuotojo atliekamo darbo, darbo patirties, kvalifikacijos ir tobulinimosi lygio. Padarytose išvadose kažkaip norima suvienodinti, sulyginti kaip tarybiniais laikais… Išvadose – darbuotojams ne mažinamas darbo užmokestis, bet didinamas. Tai pateikiama kaip blogybė. Gyvenimas nėra tik A ir B – jis sudėtingesnis, o ypač teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tad organizuojant darbuotojų priėmimą į darbą, paslaugų teikimą ir priedų mokėjimą, aš vienas nesprendžiu. Siūlo padalinio vadovas, o kolegialiai sprendžia administracijos darbuotojai: vyr. buhalteris, vyr. slaugos administratorius, poliklinikinio skyriaus vedėjas, personalo konsultantas.
Pradėsiu nuo Tarybos nario, Kontrolės komiteto pirmininko Almanto Lukavičiaus: „Asmenybės susidvejinimas“ teiginių, kaip atsirado ši audito patikra ir jos išvada. (Cituoju: „… kuri galimai būtų atgulusi į stalčių ir būtų naudojama kaip vėzdas tarpusavio partinių santykių pasiaiškinimuose.“) Čia Jūs šimtu procentų teisus, nes, matyt, žinojote mano ir buvusio direktoriaus tarpusavio santykius, kurie atsirado po to, kai aš nevykdžiau buvusiojo užsakymų: įdarbinti jo draugus, globoti jo draugų žmonas, kurios dirba įstaigoje ir turėjo būti atleistos iš darbo, skirti išskirtinį dėmesį jo globojamiems darbuotojams ir draugams. Visus tuos metus, kol dirbo buvusysis, kalėdinis ar naujametinis telefoninis pasveikinimas man: „Tu netekai paskutinio bičiulio palaikymo. Tau laikas išeiti iš darbo arba būsi atleistas.“ Galima paprašyti telefoninių išklotinių įrodymui. Taip, tokioje aplinkoje aš dirbau tuos metus. Buvau tikrinamas visais kampais: ar tikrai dirbu šeštadieniais (teikiama skubi ir neatidėliotina ginekologo pagalba), ir jei nėra pacientų, jų neprirašysi… ir t. t. Pažvelkite į Savivaldybėje esančius buvusiojo raštus, skirtus įstaigai. Kiek reikėjo atsakyti visokiausių paaiškinimų. O nuo 2018 metų vis perspėdavo, kad bus atsiųstas auditas ir bus rasta viskas taip, kad būčiau atleistas. Tačiau pats buvo atleistas anksčiau… Bet čia dar ne viskas. Prasidėjus Taryboje nesutarimams tarp politikų (direktoriaus ir mero) partijų, buvau patikintas, kad ne jis nori mane atleisti, o reikalavo buvęs bičiulis, Tarybos narys Adomas Domarkas. Matai, prie visų savo reikalavimų postams jam reikalinga kokiam tai rimtam jo draugui vyr. gydytojo vieta Telšių PSPC. Apie tai man dar sakė ir kiti partijos bičiuliai.
Auditas atliktas. Gautos išvados. Susipažinęs su audito išvadomis, kreipiuosi dėl teisinės konsultacijos, supažindinu su audito atsiradimo ištakomis ir pateiktomis išvadomis. Aptariant išvadas, aš auditoriams sakau: „Ką rašote dėl sutarties pasirašymo pats sau yra absurdas.“ Ką aš turėjau daryti, turint omenyje, kai buvusysis Administracijos direktorius į bet kokius mano prašymus atsakydavo: „Susitvarkyk pats, pinigų turi.“ Gal tai būdavo užuomina? Tyčiojimasis, ignoravimas, vėzdo laikymas, žinant, kad turiu dirbti tokiomis sąlygomis. Savivaldybėje nėra jokių tvarkų, aprašų, reglamentuojančių įstaigos vadovo komandiruočių, antrinių (papildomo darbo) paslaugų įforminimą, ir kitų su antrinių paslaugų teikimu susijusių teisės aktų. Priimant į darbą, niekas niekada neinformavo apie būtinas tvarkas, susijusias su įstaigos vadovo ar įstaigos veiklos organizavimu.
Taigi, gerbiamas Kontrolės komiteto pirmininke, toliau prasideda Jūsų antros dalies veiksmas. Jūs pakankamai informuotas. Nepasisekus neeiliniam Tarybos posėdžiui ir patvirtinti Savivaldybės administracijos, įšokti į pageidaujamas pareigas, Jūs po posėdžio aptariate mano atleidimo iš pareigų galimybę. 2018 m. rugsėjo 17 d. anksti ryte skambina Tarybos narys, kviečia į susitikimą. Tai – tas pats Adomas Domarkas. Kadangi aš po kelionės taip anksti negaliu nemigęs susitikti, skiriu susitikimą po pietų. Rugsėjo 17 d., 19 val., susitinkame jo buitinių prietaisų remonto biure. Tarybos narys prisistato kaip pritariantis Darbo partijai atstovas ir nori mane įspėti, kad audito medžiaga po nepasisekusio Tarybos posėdžio prie butelio su Jumis, gerb. pirmininke, buvo aptarta, – medžiagos pakanka, kad būčiau atleistas iš užimamų pareigų, tačiau būtų protingiausia, kad pats parašyčiau prašymą. Kiek jam žinoma, mane turėtų iškviesti meras ir viską paaiškinti. Jei taip nedarysiu, medžiaga bus perduota prokuratūrai ir aš turėsiu reikalų su teismais. Galvoju: o kas bus pasiūlyta? Bet paskutinė frazė mane visai nudžiugino: „Jeigu aš įtikinsiu savo partijos bičiulius, Tarybos narius, pritarti Savivaldybės administracijos formavimui – suprask pats. Vadinasi, nusikaltimo kaip ir nėra, audito medžiaga atgula į stalčių pagal tamstos, komiteto pirmininke, samprotavimą. Kvietimą pas merą aš jau turėjau iš ankstyvo ryto, dar net neįvykus Kontrolės komiteto posėdžiui. Kitas klausimas: kodėl aš nekviečiamas į komiteto posėdį ir kur taip skubama? Reikia suspėti iki ateinančio Tarybos posėdžio?
Rugsėjo 18 d., 9 val., pagal kvietimą apsilankau pas merą ir gaunu Kontrolės komiteto nutarimą, kad meras turi peržiūrėti tinkamumą eiti vadovo pareigas ir įvertinti finansines pasekmes. Aš pateikiu medžiagą, kuri paaiškina, kur išvadose, pats save įdarbinau, yra padaryta klaida. Pateikiu mano dar gerokai anksčiau turimą teisininko konsultaciją. Be to, savo raštu informuoju merą apie susitikimą su Tarybos nariu A. Domarku. Apie pokalbį informuoju ir partijos frakcijos seniūną Tomą Katkų. Iš dalies straipsnio komentaruose paaiškinau audito padarytas klaidingas išvadas. Dar kartą noriu patikslinti, ko auditoriai nematė ar nenorėjo matyti: pradėjau dirbti Telšių rajono centrinėje ligoninėje 1982 m. gydytoju akušeriu-ginekologu. Po 1997 m. reorganizacijos darbuotojai pervedami dirbti į VšĮ Telšių rajono PSPC. Visi darbuotojai naujai įdarbinami vyr. gydytojo įsakymu. Mano įdarbinimo įsakymas 1997 m. balandžio 30 d. Vadovaudamasis LR darbo kodekso, patvirtinto 2002 m., ir LR Vyriausybės 2003 m. nutarimu „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos“, pavedu personalo konsultantui per 2006 metus iš vyr. gydytojo įsakymo duomenų įdarbinant darbuotojus surašyti darbo sutartis, o 15 pastraipoje įrašyti datą, nuo kada darbuotojas pradėjo dirbti. Taigi, kaip aš galėjau pats save įdarbinti, jei mano darbo pradžia pagal įstatymus perrašyta naujoje darbo sutarties formoje nuo 1982 m. spalio 1 d. Aš tik savo parašais patvirtinau perrašymo ir naujai perrašyto dokumento įsigaliojimo faktą. Jokia nauja sutartis nebuvo sudaryta. Anksčiau įforminti darbo santykiai nebuvo nutrūkę, tęsiasi. Auditoriai turėtų žinoti šių dokumentų keitimo istoriją ir teisingai vertinti. Po Darbo kodekso įsigaliojimo darbo santykiai tęsiasi ir jiems taikomos terminuotų ar neterminuotų darbo sutarčių nuostatos. Išeina, kad aš kaip buvau įdarbintas, taip mano darbo santykiai ir tęsiasi. Ir nutraukti šią sutartį nėra teisinio pagrindo, kaip rekomenduoja auditoriai savo rekomendacijose Savivaldybei.
Visoms pateiktoms audito pastaboms ir rekomendacijoms ištaisyti parengtas konkretus planas, patvirtintas vyr. gydytojo įsakymu.
VšĮ Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas Antanas GUDAUSKAS
„Mūsų teisininkai konsultuoja įvairiais klausimais. Galima registruotis į nemokamą teisininkų konsultaciją: https://exproma.lt „
Untuona,eik i pencija ir gyvenk prisiminimas,jug turieje dieva duovana vesa givenima ziureti i putes,juk kiti ir numirst potis nematen.Aisku dirbdams posi etata gal ir maziau prisiminemu,bet visteik sis tas uzsileikt atmintie.Vot untuona as jau pencijuo.Turu ont seinas dideli paveiksla prie stakliu kap dirbau gamykluo ir dziaugous .Ir tu pasikabink paveiksla su pute, matysi keik laimis turiesi.Eik i pencija nebibludyk.
manau kad logiška,jog tokiu metu žmogus tinkamai nebesiorentuoja erdvėje ir turi trauktis i užtarnauta poilsi,kaip kad sako Domarkas,liktu darbo jauniems žmonėms.
Ar tiesa, kad Gudauskas yra buvęs teisėsaugos akiratyje, ir yra teistas?
Kol mes tokias „bezdenas“ mūsų Mieste išlaikysime, tuo čia mūsų vaikams ateities nėra ir nebus.
72 metai, jau yra tas amžius, kai nori , ar nenori turi vietą užleisti jaunesniems…
Antanai, važiuok žolės į Sodų b. pjauti. Užžėlė – ir medžiai jau be lapų. Tik būtų pageidavimas su savo naktiniais pantalonais (trūsikais) vis vaikščiotum ir būtinai ties keliu pro pravažiuojančius. Mums Tu toks labai patinki. O gal dar geriau kada visai be nieko būtum, tada dar solidžiau atrodytum… Tai laukiam.