Kovo 13 dieną Žemaičių muziejuje „Alka“ vyko Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojo, istoriko Povilo Šverebo knygos „Telšių vyskupijos bažnyčių varpai“ pristatymas.
Aurelija SERVIENĖ
Naująjį leidinį ir jos autorių susirinkusiesiems pristatė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Elvyra Spudytė. Ji džiaugėsi knygos unikalumu bei P. Šverebo kruopštumu ir puikia atmintimi.
Knygoje „Telšių vyskupijos bažnyčių varpai“ pateikiami istoriniai duomenys apie Telšių vyskupijos varpus (XV–XXI a.), aptariami žymiausi liejikai, aiškinamasi jų gaminiai, paplitimas, skambinimo instrumentais būdai ir tradicijos. Remiantis archyviniais šaltiniais, analizuojami Telšių vyskupijos varpų praradimai per 1831 m. sukilimą ir du pasaulinius karus, tiriama politinių pokyčių įtaka šiems instrumentams gaminti. Kataloge pateikiami duomenys apie 538 Telšių vyskupijos bažnyčių varpus.
Renginyje dalyvavo ir garbių svečių: Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, profesorius dr. Adomas Butrimas, VDA leidyklos direktorius Marius Iršėnas, VDA Telšių dailės fakulteto dekanas Ramūnas Banys ir kt.
Vyskupas J. Boruta į susirinkusiuosius kreipėsi kaip į varpų muzikos brangintojus: „Dangiška varpų muzika, mūsų širdis kelianti aukštyn. Varpų muzika mus kviečia gilesnio pamąstymo apie gyvenimo tolesnę prasmę.“ Nors šiandien vyksta įvairių diskusijų ir varpus norima nutildyti, tačiau panaši situacija buvo visais laikais: vienus varpų muzika žavėjo, kitus – erzino. Artindamas visus prie supratimo, ką žmogui duoda varpų muzika, Vyskupas pakvietė pasiklausyti senosios poezijos.
Kad varpai mus lydi visą gyvenimą, savo kalboje akcentavo dr. A. Butrimas, padėkojęs P. Šverebui, savo knyga praturtinusiam mūsų istoriją. „P. Šverebas savo knygoje aprašo Telšių vyskupijos varpus. Čia daug fotografijų, kuriose atsispindi varpų ornamentai, įvairiausi įrašai. Viskas iššifruota, išversta ir pagaliau tapo mums prieinama. Ypač vertingos kataloginės dalys, gausiai iliustruotos, turinčios didelė vertę“, – knygos išskirtinumu džiaugėsi A. Butrimas.
„Nėra čia ko daug ir kalbėti – kūrinys pats yra iškalbingas. Laukėme šios knygos 15 metų. Džiaugiuosi, kad dabar turiu ką nurodyti skaityti studentams, o ir pačiam labai įdomu“, – knygos vertę ir naudą pabrėžė M. Iršėnas.
Pats autorius P. Šverebas save pristatė ne tik kaip mėgėją pašnekėti, bet ir parašyti. Varpai istoriką lydi visą gyvenimą. Tai draugas lauktuvių varpelių parvežęs, tai per ilgus darbo metus mokykloje vaikai paskutinio skambučio proga kokį varpą dovanų įteikia… Taip pamažu prisijaukinęs varpus, šiandien jis visus džiugina nauja knyga.
Istorikas prisiminė momentą, kai parašė projektą dėl knygos išleidimo finansavimo ir jis buvo patvirtintas. P. Šverebas šmaikštavo: „Supratau, kad mano gyvenimas baigtas.“
Leidinio autorius tikino, kad surinkti ir paruošti medžiagą nebuvo lengvas darbas. Už pagalbą istorikas dėkojo žmonai Liepai ir kartu su juo dirbusiai komandai. Prisiminė ir pasidalijo nutikimais fotografuojant varpus. Teko knygos autoriui kyboti vienoje varpinėje 70 metrų aukštyje, kai norėjo fotoaparatu įamžinti jos unikalumą, ne kartą brovėsi per dulkių kalnus ir purvinas grįžo namo.
Savo kalbą P. Šverebas baigė palinkėjimu: „Linkiu, kad jums dar ne greitai retais smūgiais skambėtų varpai.“
1986-1989 mokiausi Mazeikiuose profkeje Povilas kazkoki tarpa deste istorija-Labai puikus Mokytojas gerbiau ir gerbiu Ji