Ardomos į Kultūros vertybių registrą įtrauktos Biržuvėnų dvaro sodybos karvidės. Nenustatyti asmenys griauna vidines pastato sienas ir pasisavina istoriškai ir architektūriškai turtingo pastato plytas. Įtariamųjų ieško policija, o į griūvantį pastatą ir toliau gali patekti kiekvienas panorėjęs – teritorija neaptverta ir nesaugoma.
Skaistė SADONYTĖ
Sienos ardomos iš vidaus
Išardytas karvidžių pastato sienas pastebėjo Biržuvėnų dvaro sodybos darbuotojai. Sekmadienį ryte apie įvykį buvo informuota policija.
Tačiau ir po šio pranešimo neteisėti darbai buvo tęsiami: antradienį ryte karvidėse vėl rasta išardytų raudonų plytų krūva. Ją nufotografavo Biržuvėnų dvaro sodybos darbuotojai. Tos pačios dienos vakare plytų karvidėse nebebuvo – nenustatyti asmenys iš pastato jas išvežė šviesiu paros metu.
Pastato sienos ardomos iš vidaus, ant grindų mėtosi tuščios alaus skardinės. Plytų trokštantiems asmenims karvidėse, regis, tenka užtrukti gana ilgai: bandant ištraukti iš sienos, senutėlė plyta suaižėja į kelias dalis. Tačiau įtariamiesiems, sprendžiant iš nuotraukos, kurioje įamžinta jų sukrauta krūva, reikia tik sveikų plytų.
Ant išardytų ir po kojomis sumestų plytų jokių antspaudų nematyti. Vietiniai Biržuvėnų gyventojai kalba, jog kultūrai reikšmingo pastato plytų galėjo prireikti kolekcionieriams, sendaikčių mėgėjams ar šiaip kokį židinį mūrijantiems asmenims.
Ieško finansavimo
Greta kitų išpuoselėtų Biržuvėnų dvaro sodybos pastatų esančios arklidės – nesaugomos ir neprižiūrimos. Teritorija nėra aptverta, įėjimai – atviri, tad į griūvantį pastatą gali patekti kiekvienas norintis: turistas, vietinis gyventojas ar šiaip koks smalsuolis.
Biržuvėnų dvaro sodybos karvidės priklauso Telšių rajono savivaldybei. Čia dirbanti paveldosaugininkė Eglė Macienė pripažįsta, jog į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktas karvides galbūt reikėtų aptverti, tačiau to esą nedaroma apeliuojant į žmonių sąžiningumą. Visgi šia žmogiškąja vertybe, kaip matome, apdovanotas ne kiekvienas.
E. Macienės teigimu, anksčiau pajininkams priklausiusios karvidės Savivaldybei priklauso jau nuo 2012-ųjų metų pabaigos. Pašnekovės teigimu, Savivaldybė teismo keliu karvidžių siekė suvokdama būtinybę išsaugoti šį unikalų kultūros paveldo objektą.
Pasak paveldosaugininkės, Telšių rajono savivaldybė yra vienintelė, kuri „savo noru, išsišaukdama ugnį ant savęs“ pasiryžo būti atsakinga už tokį objektą.
Jau keletą metų esą ieškoma finansavimo karvidėms restauruoti. Savivaldybės specialistės teigimu, kiekvienais metais dėl lėšų skyrimo kreipiamasi į Kultūros paveldo departamentą, pastatui išsaugoti tikimasi gauti ir Europos Sąjungos lėšų. Pastangos kol kas – bevaisės.
Kreipsis į pastato savininką
Biržuvėnų dvaro sodybos karvidės Kultūros vertybių registre įregistruotos kaip tvartas. Apie šio pastato svarbą byloja ne tik istoriniai šaltiniai, bet ir tai, jog Biržuvėnų dvaro sodybą su visais joje esančiais pastatais artimiausiu metu ketinama įtraukti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Jame bus maždaug 50 Lietuvoje esančių objektų.
Atostogaujantį Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėją Antaną Eičą pavaduojančios Loretos Barysienės teigimu, Biržuvėnų dvaro sodybos karvidės yra architektūriškai vertingas objektas, kurį turi saugoti pastato savininkas. Pasak specialistės, po žinios apie ardomas karvidžių sienas Telšių rajono savivaldybei teks rašyti reikalavimą apsaugoti pastatą nuo pašalinių asmenų.