Neformalusis vaikų švietimas: kur pinigai – ten painiava

Telšių rajono savivaldybės taryba patvirtino Telšių rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą.
Įsakymą dėl lėšų NVŠ teikėjams skyrimo pasirašė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas.
NVŠ teikėjų (paprastai visuomenėje vadinami būrelių vadovais) programoms vykdyti lėšos skiriamos du kartus per kalendorinius metus. Pirmajam etapui (2017 m. vasario 15 d.– birželio 15 d.) skirta 74 560 Eur, NVŠ programose dalyvauja 1 867 mokiniai. Šiuo metu veiklas vykdo 44 programų teikėjai, vykdoma 50 programų.
Iš viso Telšių rajone mokosi 5 027 vaikų.
Skaitytojus kviečiame įsijungti į diskusiją apie neformalųjį vaikų švietimą ir kitus ugdymo įstaigose veikiančius būrelius, jų veiklą, kokybę ir išsakyti savo nuomonę. Rašykite adresu aurelija@tzinios.lt arba Respublikos g. 1, Telšiai.
Aurelija SERVIENĖ
Nuomonių įvairovė
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus pateikti skaičiai rodo, kad vieną programą lanko per 200 vaikų, kitą – vos keliolika.
Vieni tokį reiškinį vadina galimybe, kuri prieinama tik saviems gauti didesnį finansavimą, kiti atkerta – populiarumas ir įdirbis yra tokių skaičių rezultatas.
Peržiūrėjus NVŠ programas, susidaro įspūdis, kad Telšių rajono vaikai labiausiai mėgsta šokti. Tačiau viešojoje erdvėje sklando pamąstymų, kad tai lengviausias kelias kurti. Techninius, mokslinius, tyrinėjimo ar kt. būrelius steigti yra nepelninga ir sunku.
Nemažai sporto būrelių. Bet kodėl tuomet netyla diskusijos, jog mūsų vaikai taip mažai juda ir dėl to progresuoja įvairios dėl fizinio krūvio stokos susiformuojančios ligos?
Nepamirškime, kad neformalusis vaikų švietimas – tik dalis pasiūlos, kur vaikas gali save lavinti ir ugdytis: mokyklose veikia pagal ugdymo planą įsteigti būreliai, taip pat Muzikos mokykla, Sporto ir rekreacijos centras – šitos įstaigos į neformaliojo ugdymo lėšas pretenduoti negali. Tai štai kodėl Telšiuose įsteigta tiek įvairių klubų ir asociacijų!
Finansuojama tik viena vaiko programa
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus specialistė Indra Mileškienė informavo, jog NVŠ lėšomis gali būti finansuojama tik 1 pasirinkta vaiko programa, tačiau skaičius, kiek vaikų gali dalyvauti toje programoje, nėra ribojamas. Valstybės lėšas veiklai skirsto Savivaldybė, kurioje vaikas mokosi pagal NVŠ programą, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena ar mokosi. NVŠ programos vykdomos dviem etapais: nuo sausio 1 d. ir nuo spalio 1 d.
„2017 m. negalėjome pradėti veiklų nuo sausio 1 d., kadangi laukėme Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, – aiškino specialistė.
Sąrašai ir darbo grafikai
NVŠ teikėjas Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui pateikia Mokinių registro sistemoje suformuotus ir NVŠ teikėjo parašu patvirtintus programoje dalyvaujančių vaikų sąrašus sausio 1 d. ir spalio 1 d. duomenimis. Tarkime, vaikas užsiregistravo sausio 1 d., o sausio 15 d. jis persigalvojo ir pasirinkto būrelio nebelanko, lėšos už jį bus skiriamos pusmetį ir tik tuomet sąrašai peržiūrimi. Vadinasi, būrelio vadovui svarbu susirinkti kuo didesnį vaikų sąrašą ir suskubti pateikti į Savivaldybę!
Taip pat NVŠ teikėjas turi atnešti savo darbo grafiką. Tai daroma prieš prasidedant veiklų vykdymo etapui. Vadovui paliekama teisė darbo grafiką koreguoti, jei tik esanti būtinybė. Ar tai nėra savotiška galimybė apsidrausti, jeigu kartais netyčia (nors taip tikrai nenutiks!) veikla numatytu grafike metu nebūtų vykdoma, o tuomet lyg užsakyta apsilankytų veiklos stebėtojų komisija?
Paskaičiuokime
Savivaldybė NVŠ veiklai vykdyti, t. y. vienam mokiniui ugdyti, pagal NVŠ programą skiria ne mažiau kaip 10 Eur per mėnesį. Vaikas programą gali keisti 2 kartus per metus, prieš prasidedant naujam etapui.
Pasak I. Mileškienės, NVŠ teikėjų teikiamų paslaugų kokybė yra itin svarbi, todėl vykdoma stebėsena, kurios metu visada atkreipiamas dėmesys į kokybę. Jei vertinimo komisija teigiamai įvertina, vienas teikėjas gali pateikti ir kelias programas – nėra griežto reglamentavimo dėl skaičiaus.
Švietimo teikėjas ne tik privalo garantuoti kokybišką paslaugą, bet turi laikytis ir tam tikrų reikalavimų: NVŠ programos veiklos turi būti įgyvendinamos ne rečiau kaip po 2 pedagoginio darbo valandas per savaitę arba ne mažiau kaip 8 pedagoginio darbo valandas per mėnesį. Jei NVŠ teikėjas yra nustatęs mokestį tėvams, tai gavęs NVŠ tikslinį finansavimą, turi 30 procentų sumažinti tą mokestį (šiuo metu yra tikslinama informacija apie įkainius).
Paskaičiuokime: tarkime, šokių studija „Divain“. Ją lanko 213 vaikų. Pagal Telšių rajono savivaldybės NVŠ lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą, grupėje vienu metu galima dirbti daugiausiai su 25 vaikais. Vadinasi, studijos vadovas Deivydas Račkauskas kiekvieną savaitę dirba po 2 valandas su perpildytomis 8 grupėmis. Tačiau pats „Divain“ vadovas neslepia, jog dirba tik su 6 grupėmis, vadinasi, aprašu vadovautis lyg ir nebūtina. O lėšos nemažos – 8 520 Eur už I etapą. Paklaustas apie gaunamus nemenkus pinigus, šokėjas stoja piestu: „Vakar parėjo NVŠ deklaracija su mokesčiais! Kosmosas! 50 proc. yra nuskaičiuojama mokesčiams ir „Sodrai“, vadinasi, pusę pinigų reikia atgal atiduoti valstybei… O likusi suma yra paskirstyta prekėms, patalpų nuomai ir t. t… Vaikui lieka 4 Eur per mėnesį. Va tokia yra realybė!“
Bet jam rūstauti lyg ir nederėtų: vyras dar 0,75 etato dirba Viešvėnų kultūros centre, turi šokėjėlių darželinukų. Žodžiu, užsidirbti sąlygos lyg ir palankios. Žinoma, judėti greičiausiai reikia…
Kam skiriami pinigai?
Švietimo ir sporto skyriaus duomenimis, NVŠ lėšomis gali būti finansuojama: NVŠ mokytojų ir kitų darbuotojų, įgyvendinančių NVŠ programas, darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos; ugdymo priemonės ir kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su NVŠ programos vykdymu (pvz., ugdymui būtinų patalpų nuoma (baseino, salės ar stadiono), išlaidos NVŠ kokybei užtikrinti ir kt.).
Teikėjai vykdo po vieną ar kelias programas. Pavyzdžiui, VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ vykdo 3 programas: „Pažink futbolo profesiją iš arti“, „Futbolo veiklos integravimas Telšių rajono kaimų bendruomenėse“, „Sporto renginių organizavimo ypatumai: vadybos kurso pradžiamokslis“. Kelias programas vykdo ir visuomeninė organizacija „Mūza“, asociacija „Džiugietis“.
Populiariausi ir labiausiai vaikų lankomi bei daugiausiai finansuojami yra šie NVŠ teikėjai: Šokių studija „Divain“ (lanko 213 vaikų, gauta lėšų – 8 520 Eur), VšĮ „Žemaitijos krepšinis“ (lanko 139 vaikai, gauta lėšų – 5 560 Eur), VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ (lanko 131 vaikas, gauta lėšų – 5 240 Eur).
I, Mileškienės teigimu, yra tokių programų, prie kurių tėvams prisidėti nebereikia, pavyzdžiui, VšĮ „Žemaitijos krepšinis“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos programa, Telšių apskrities neįgaliųjų sporto klubo „Atletas“ programa, R. Laurinavičienės, L. Andrijauskienės, R. Juškos programos, asociacijos „Džiugietis“, G. Budgino, M. Rupeikaitės programos ir kt. Bet yra, kur iš tėvų prašoma ir papildomų lėšų.
Skirtingi užsiėmimai, lėšos tokios pat
Robotikos akademijos Telšiuose mokytojas Arūnas Daubaris šiuo metu dirba su trimis vaikų grupėmis, kuriuose mokosi per 30 vaikų. Dirba su mokiniais po vieną akademinę valandą per savaitę. A. Daubaris tikino, jog jo vedami užsiėmimai nėra gausiai lankomi vaikų, tačiau tai suprantama, nes užsiėmimai sudėtingi, juose gali dalyvauti ne kiekvienas. Būtini gebėjimai – techninė kūryba, tenka nemažai programuoti, konstruoti, lavinti komandos darbo įgūdžius. Mokytojui džiugu, jog per trejus darbo metus pastebimi puikūs rezultatai.
Paklaustas apie lėšas, pašnekovas nuogąstavo, jog skirstant NVŠ pinigus galima pajusti nelygybę. „Kiek daug visko reikia robotikos užsiėmimams. Vien darbo įrangos, su kuria šiuo metu dirbame, vienas komplektas kainuoja iki 400 Eur, o jų turime 8. O kur dar kanceliariniai dalykai, kompiuteriai – nėra taip paprasta vesti robotikos mokymus. Vaikams reikia ir technikos parodyti, negali tik papasakoti. Vyksta rimtas darbas“, – tikino A. Daubaris.
Finansavimas padeda
NVŠ teikėjams skiriamomis lėšomis džiaugiasi ir mokytoja Daina Tamulionienė, turinti Mados ir grožio studiją bei Kantri ir linijinių šokių grupę. Iš viso šias programas lanko 33 mokiniai.
Pasak vadovės, skiriamos NVŠ lėšos nėra didelės, o pinigų reikia viskam: salės nuomai, rūbams, batams, kurui ir kt. „Dalyvaujame įvairiuose konkursuose, džiugu, jog pelnome aukštas prizines vietas. Dirbame tikrai daug, stengiamės, kad programa būtų kuo įvairesnė, kuo naudingesnė jaunimui. Samdome stilistus, dažnai lankomės Vilniaus dailės akademijoje ir kt.“, – kalbėjo D. Tamulionienė.
Didžiausios NVŠ lėšos – „Divain“
Šokių studijos „Divain“ vadovas Deivydas Račkauskas „Telšių ŽINIOMS“ teigė žinantis, jog jo rengiamas programas lanko daugiausiai vaikų. Ir kažkodėl mano, kad jam kažkas kažko pavydi: „Nėra ko čia pavydėti, tai – per 15 metų uoliu ir sunkiu darbu pasiektas rezultatas. Dirbame plačiai – visoje Lietuvoje. Turiu nemažą įdirbį. Visi mano savaitgaliai iki pat birželio 15 d. užimti. Kažin ar nors vienas iš NVŠ teikėjų mūsų rajone turi tokį grafiką, ar dirba nors vieną savaitgalį? Labiausiai pavydi tie, kurie susikūrė grupes per vieną naktį, niekas apie juos nežino ir niekur jų nemato.“
Šokių specialistas įsitikinęs, jog NVŠ finansuojamos programos naudingos tiek vaikams, tiek ir mokytojams. O prakalbus apie ilgas darbo valandas, vadovas tikino, kad jis esą ne tik išdirba visas valandas, kiek jam priklauso, bet ir perdirba. Kiekvieną savaitgalį su mokiniais vyksta į konkursus, šventes, festivalius, kuriuose pasiekia aukštus rezultatus.
„Kodėl niekas nekalba, jog net 1,5 mėn. dirbome veltui. Veiklą vykdėme, o pinigai vėlavo. Nepasakysi vaikui: „Palauk, dabar nėra pinigų.“ Pinigų nebus ir rugsėjo mėnesį, bet vis tiek dirbsime“, – kalbėjo pašnekovas.
Ar įmanoma išvengti painiavos?
Vartydami NVŠ teikėjų sąrašus, juose randame nemažai jau žinomų meno kolektyvų pavadinimų ar sporto trenerių pavardžių, kurie dirba įstaigose kaip etatiniai darbuotojai ir vykdo tokią pat, bent jau taip atrodo iš pirmo žvilgsnio, veiklą. Tarkime, vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, sportinių šokių kolektyvas „Vėlunga“, vaikų ir jaunimo aktorių trupė „Savi“, Sporto ir rekreacijos centro treneris Stanislovas Mušauskas ir kt.
Skaitytojams smalsu, ar vadovų pareigos nesidubliuoja, ar už tuos pačius jų būrelius lankančius vaikus nėra gaunamas dvigubas atlygis.
Švietimo ir sporto skyriaus specialistė I. Mileškienė patikino, jog NVŠ dar tebėra naujiena ir bus sudaryta grupė veiklai stebėti, kad kitame etape nekiltų abejonių dėl lėšų panaudojimo tikslingumo. Esą šiuo metu pažeidimų neužfiksuota. Specialistė tiki, kad mums visiems žinomi ir mėgstami sporto ir meno kolektyvai, kurių vadovai gauna etatinį atlygį ir NVŠ finansavimą, paprasčiausiai su kolektyvo nariais dirba daugiau papildomų valandų arba pagal kitokią programą. NVŠ finansuojamos programos jokiu būdu negali sutapti su jų darbovietėse numatytu darbo laiku. Vaikai gali būti tie patys, tik su jais dar papildomai turi būti dirbama pagal NVŠ patvirtintas programas ir darbo grafiką jau ne etatinio darbo metu. Vadinasi, tuomet jau turi įsijungti ir patalpų, inventoriaus ir kt. nuomos skaitiklis – papildomos pajamos į įstaigų biudžetą?!