Balandžio 23-iąją yra minima Anglų kalbos diena. Ta proga „Telšių ŽINIOS“ kalbina buvusią Telšių Žemaitės gimnazijos mokinę, o dabar jau šios gimnazijos anglų kalbos mokytoją Kristiną Griciuvienę. Į savo darbą atsakingai žvelgianti pedagogė įsitikinusi, kad anglų kalbos mokėjimas atveria daug kelių.
Aurelija SERVIENĖ
– Kaip pasirinkote pedagogo kelią? Ar buvo dvejonių?
– Pasirinkdama anglų kalbos studijas, kategoriškai nenorėjau būti mokytoja. Mačiau save dirbančią vertėja, tačiau po poros mėnesių tokio nuobodaus darbo netikėtai gavau tuometinės Telšių 6-osios vidurinės mokyklos direktoriaus P. Stulpino pasiūlymą dirbti anglų kalbos mokytoja. Jau pirmomis dienomis mokykloje supratau, kad kaip tik tokio darbo norėčiau, taip ir likau dirbti mokytoja. O po poros metų mano buvusi auklėtoja J. Karnišova, kuriai ir šiandien esu labai dėkinga už paraginimą, pasiūlė dalyvauti pokalbyje dėl darbo mokykloje, kurią baigiau, – Telšių Žemaitės gimnazijoje. Taigi aš šios bendruomenės dalis jau 20 metų.
– Ką galite pasakyti apie šiuolaikinį jaunimą? Jūs dirbate su vyresniųjų klasių mokiniais, tai turbūt nėra lengva ar priešingai?
– Labai džiaugiuosi, kad mokau vyresniųjų klasių mokinius, nes jie jau dažnai žino, kur krypsta gyvenime, turi savo ateities tikslus ir planus, ir aš galiu jiems padėti ne tik pasiruošti egzaminams ir tų tikslų įgyvendinimui, bet ir bendrauti gyvenimo temomis, taip ir pati gaudama naudos – galimybę neatsilikti nuo įvairiausio pobūdžio inovacijų.
Iš kitos pusės tai – iššūkis, į kurį žvelgiu labai atsakingai, nes iš dalies mano rankose yra mokinių ateitis. Aš esu ta anglų kalbos mokytoja, kurios vedami mokiniai pasiekia finišo tiesiąją – anglų kalbos egzaminą, todėl norisi, kad kelias link finišo būtų ne tik sudėtingas, bet ir įdomus, o tas finišas būtų kuo sėkmingesnis kiekvienam.
– Su kokiais sunkumais ir džiaugsmais tenka susidurti darbe?
– Vienas didesnių iššūkių – per didelis mokinių skaičius grupėje, nors, lyginant su kitais mokomaisiais dalykais, anglų kalbos pamokose jis yra perpus mažesnis. Vis dėlto kartais jaučiu, kad sunku spėti pasiekti kiekvieną mokinį, paaiškinti tai, kas liko nesuprasta, arba tiesiog pirmiausia išsiaiškinti, kas jam trukdo mokytis, kokios emocinės ar psichologinės priežastys neleidžia atsiskleisti ir siekti žinių. O taip norisi, kad visi siektų jų ir tikrai pasiektų.
Su laiko ištekliumi siejasi ir dar vienas iššūkis – pasiruošimas kūrybiškoms ir įtraukioms pamokoms. Kartais tai tiesiog fiziškai neįmanoma, nes mokytojai turi dvigubus namų darbus – pasiruošimas pamokoms ir mokinių darbų vertinimas. Pastarasis tikriausiai ir yra vienintelis tikras sunkumas mano darbe, nes kartais ir aš kaip mokiniai dėlioju sąsiuvinių krūveles iš vienos vietos į kitą, kol galiausiai pradedu. Kita vertus, tada neretai ir patiriu daugiausiai džiugesio, nes skaitau rašinius ir džiaugiuosi mokinių įdėtu darbu bei padaryta pažanga, net jei ji kartais ir maža, bet kiekvienu atveju akivaizdi.
– Kaip sekasi nuotolinis mokymas?
– Kalbėdama apie nuotolinį mokymą, negaliu kalbėti apie visus mokomuosius dalykus, bet anglų kalbos pamokos tikrai nėra prastesnės nei anksčiau, gal tik sakyčiau, kad kiek neįprastos. Dabar kaip tik puikus metas anglų kalbos žinių spragoms šalinti, nes, paaiškinus naują medžiagą, mokiniai gali dirbti savo tempu, t. y. kai kuriems reikia labai mažai individualios pagalbos, kuo gali pasinaudoti mokymosi spragų turintys mokiniai ir konsultuotis bei klausti, kas vis dar nesuprasta, nesidrovint klasės draugų, nes vis dar būna ir taip.
– Anglų kalba šiandien? Ar ji tebėra viena populiariausių pasaulio kalbų?
– Žinoma, anglų kalbos mokėjimas atveria daug kelių, tačiau ne kartą teko patekti į situacijas, kai net didžiausiose pasaulio šalyse, kad ir Vokietijoje, anglų kalba nepadėjo susikalbėti, todėl teko prisiminti vokiečių kalbą. Tad visada raginu mokytis įvairių kalbų ar net rinktis kalbos mokymąsi kaip pomėgį.
– Kur, be savo darbo, dar panaudojate anglų kalbos žinias?
– Anglų kalbos žinias panaudoju ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu: žiūrėdama filmus ar šiaip kokius vaizdo įrašus, klausydamasi užsienio žinių ar skaitydama laikraščius (ruošdama medžiagą pamokoms), bendraudama su draugais ar projekto partneriais iš užsienio.
– Ar bėgant metams Jūsų darbe buvo daug pokyčių?
– Bėgant metams, mano darbas nepasikeitė, nebent pasikeitė mokymo formos, nes mokytojo pareiga – ir pačiam mokytis, tobulėti ir keistis einant laikui. Todėl tikriausiai aš keičiuosi, darausi reiklesnė sau, bet ateis ir mokinių eilė (juokauju).
– Jūsų nuomone, kas šiandien švietimo srityje ne taip, o gal, priešingai, viskas gerėja?
– Aš visada visur stengiuosi įžvelgti gerąją pusę. Pradėjus dirbti mokytoja, dar nebuvo tokio laikotarpio, kad negirdėčiau kas kiek laiko besiskundžiančių švietimo bendruomenės narių (nuo mokinių iki mokinių tėvų ar mokytojų).
Ir iš dalies prisidedu prie nepasitenkinimo švietimo politika, kaip, pavyzdžiui, neadekvačios švietimo reformos ar aklas kitų šalių švietimo reformų kopijavimas neatsižvelgiant į jų pritaikomumą ir realias įgyvendinimo galimybes Lietuvoje bei daugybė kitų.
– Jūs labiau tradicinė mokytoja ar žmogus, ieškantis kitų mokymo formų?
– Nemanau, kad esu tradicinių pažiūrų mokytoja, bet nepasakyčiau, kad esu linkusi į technologijas. Tačiau suvokdama, kad noriu pateisinti mokinių lūkesčius, motyvuoti juos siekti žinių, įgyti jų pagarbą ir rasti bendrą kalbą, įtraukiu naujas mokymo formas, taikau naujoves. Galiu tvirtai teigti, kad šiuo metu vykdomas nuotolinis mokymas prisidėjo prie mano tobulėjimo IT srityje ir net sužadino smalsumą, kaip dar įdomiau vesti pamokas ir įtraukti daugiau IT priemonių, kurias taip mėgsta mokiniai.
– Kaip leidžiate laisvalaikį? Ar turite kokį pomėgį?
– Tikrai atrandu laisvo laiko ir galiu jo skirti sau ir savo šeimai. Patinka aktyvus gyvenimo būdas, bendravimas su artimais žmonėmis, draugais. Kartais džiaugiuosi tiesiog ramia popiete su kavos puodeliu. Žinoma, galėtų laisvo laiko likti ir daugiau, tačiau visada mokėjau derinti pareigas su malonumais bei išlaikyti pusiausvyrą, ką bedaryčiau.
Loading ...
