
Kasmet trečiąjį rugsėjo savaitgalį miškininkai mini profesinę šventę. Valstybinių miškų urėdija įkurta 2018 m., įgyvendinus valstybinių miškų ūkio pertvarką ir sujungus 42 urėdijas. Dabar įmonę sudaro 26 regioniniai padaliniai su 337 girininkijomis.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioniniame padalinyje šiandien dirba 66 miškininkai iš 109 nuolatinių dirbančiųjų. Gausus būrys darbuotojų stengiasi užtikrinti, kad valstybiniai miškai būtų prižiūrimi, tvarkomi ir saugomi.
Profesinės šventės proga „Telšių ŽINIOS“ kalbina ilgametę miškininko darbo patirtį turintį Telšių girininkijos eigulį Vaclovą Kungį ir jaunosios kartos atstovą, skaičiuojantį vos keletą darbo metų urėdijoje, Ubiškės girininkijos girininko pavaduotoją Vytenį Dambrauską.
Aurelija SERVIENĖ
Pagerbti ilgamečiai darbuotojai
Profesinės šventės proga Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio miškininkus pasveikino padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas.
Aplinkos ministerijos 1-ojo laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklo pažymėjimas ir ženklas įteiktas 40 metų urėdijoje išdirbusiam darbo saugos specialistui Petrui Rudnickiui.
2-ojo laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklo pažymėjimais ir ženklais apdovanoti 30 metų išdirbusieji: Telšių girininkijos eigulys V. Kungys, medelyno vadovas Eugenijus Barniškis, medelyno specialistas Gintaras Gabiūnas.
Šiais metais dar 30 metų nepertraukiamo darbo stažo sukaktį minėjo ir garbingus ženklus gavo šie darbuotojai: Artūras Stankus, Nedas Račkus, Vilius Sobutas, Gintaras Vagnorius, Romualdas Verikas, Vytautas Zavadzkis.
Miškininko darbas
Telšių girininkijos eigulys V. Kungys rugsėjo 23 dieną pasitiko 30 metų darbo sukaktį valstybinių miškų priežiūros srityje. Vyriškis darbą įmonėje pradėjo neturėdamas miškininkystės išsilavinimo, vėliau įstojo
mokytis ir sėkmingai įsitvirtino eigulio pareigose.
Vaclovas – pareigingas ir telšiškių dažnai matomas žmogus. Jo veiklos teritorija – priemiesčio miškai, Germanto ir Ilgės ežerų pažintiniai takai. Miškininko prižiūrimi plotai gana nemaži – 1400 ha. Pašnekovas atviravo, jog dirbti priemiestiniuose, o kartu ir priesodiniuose, miškuose nėra lengva, ypač kovojant su šiukšlintojais. Mat jie iš savo teritorijų į mišką tempia ne tik žalienas, bet ir įvairias mašinų detales, statybines atliekas. „Žmonės, pamatę miške sukrautą krūvą šakų, supranta, kad tai yra šiukšlių krūva ir į šią vietą galima tempti kas papuola“, – guodėsi miškininkas.
Pašnekovui ypač smagu, jog sutvarkytą Ilgės ir Germanto teritoriją pamėgo ne tik vietiniai, bet ir svečiai. Tačiau visus ragina nepamiršti, jog ši zona yra kraštovaizdžio draustinis. Tad nereiktų stebėtis išvydus pavėsinę be šašlykinės ar stalo bei pasigesti šiukšlinių. Čia yra draustinis ir čia nereikia triukšmo, didelės veiklos. Takas yra pajautiminis – atėjai, pasėdėjai, pailsėjai. Miškininkas pasakojo, jog kaip tik šiuo metu vyksta derybos, mat vienas sporto klubas panoro minėtoje teritorijoje įsirengti sporto zoną: pasikloti kilimėlius, prisijungti kolonėles. Tačiau svarbu suprasti, kad draustinyje yra visai kiti reikalavimai.
Per ilgus darbo metus miškininkui teko užsodinti nemažus miškų plotus, tad dabar vaikštinėjant po mišką smagu matyti, kaip žaliuoja ištisi kvartalai savomis rankomis pasodinti. Iš visų lietuviškų miško medžių Vaclovui labiausiai patinka pušys.
V. Kungys šmaikštaudamas įvardijo ir savo darbo privalumus: „Darbuojantis miške nebereikia specialiai eiti į mišką grybauti. Dirbdamas darbą grybų prisirenki.“
Laisvalaikiu vyriškis mėgsta žvejoti ir tikina, jog laikas, praleistas žvejyboje, nesiskaičiuoja į gyvenimą.
V. Kungys yra pelnęs LR Prezidento apdovanojimą „Už žūstančiųjų gelbėjimą“. Neliko pamirštas jo atliktas žygdarbis. Telšiškis 2007 metais per Kalėdas iš ežero Plungės rajone ištraukė tris skendusius vyrus.
Ubiškės girininkijos girininko pavaduotoju dirbantis V. Dambrauskas skaičiuoja ketvirtus darbo metus. Kol studijavo miškininkystę Aleksandro Stulginskio universitete, atlikti praktikos vis parvykdavo į gimtuosius
Telšius. Tad baigęs studijas įsidarbino Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioniniame padalinyje. Pradžioje teko dirbti „Žvėrinčiuje“, vėliau tapo Ubiškės girininkijos girininko pavaduotoju.
Vytenis miškininkystės keliu žengia iš kartos į kartą. Jo senelis ir tėvelis taip pat dirbo urėdijoje, tad jaunasis miškininkas itin didžiuojasi sekdamas jų pėdomis.
V. Dambrauskas pasakojo, jog studijų metais savo darbą įsivaizdavo šiek tiek kitaip. Pirmaisiais darbo metais teko daug ko išmokti – įgytas žinias pritaikyti praktikoje: „Įsivaizdavimą, kaip dirbti, turėjome, bet nemažai visko dar reikėjo išmokti.“
Nors Vytenis miškininku dirba vos keleri metai, tačiau jau spėjo perprasti visas šio darbo subtilybes ir teigia, jog miške jo nebepaklaidinsi, įgudusi miškininko akis ir nuojauta lengvai ras kelią. O ir šiaip, sakė pašnekovas, pasitelkus šiuolaikines technologijas miške greit galima rasti teisingą kryptį.
Šį pavasarį V. Dambrauskui teko organizuoti ypatingą talką – medžių sodinimą mokslo tikslais. Vaikinas surinko komandą ir Ubiškės girininkijoje 3 ha žemės plotą užsodino bukų bandomaisiais želdiniais. Jo teigimu, tai labai subtilus augalas, reikėjo daug atidumo ir atsakingų sodintojų.
Pašnekovas pastebėjo, jog šiandien jaunimas retai renkasi miškininko specialybę, nebėra ji tokia populiari, kaip būdavo seniau. Tačiau Vytenis savo pasirinkimu yra patenkintas, teigė dirbantis mėgstamą darbą.
Daugiau apie miškininko darbą galite sužinoti čia: https://miskinta.lt/
Senas pataztamas Gintarai.sveikinimai
Ponas Gintarai Gabiunai.po ilgu metu pagaliau suradau tave telsiu ziniose. Tu vis dar ten nuostabiajame medelyne. Puikus prisiminimai like.nuosirdziai sveikinu.