
Beveik mėnesį trukęs Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotas konkursas „Metų renovacijos projektas“ supažindino su 2017–2018 m. renovuotų daugiabučių istorijomis ir, įvertinus ekspertų komisijos nuomonę ir visuomenės balsus, pristato laimėtojus. Didžiausių visuomenės simpatijų po atviro balsavimo internete sulaukė Šiauliuose, Energetikų g. 11, atnaujintas gyvenamasis namas. O Marijampolėje, Kosmonautų g. 2, esantis daugiabutis daugiausia balsų gavo iš ekspertų komisijos.
„Metų renovacijos projekto“ rinkimų tikslas – parodyti visuomenei, kad renovacija nėra tik sienų apšiltinimas, stogo ar langų pakeitimas, bet tai indėlis į geresnę gyvenimo kokybę. Vienu iš nugalėtojų paskelbtas Marijampolės daugiabutis puikiai iliustruoja šį tikslą, demonstruodamas visus galimus renovacijos privalumus – nuo aukščiausių energinio efektyvumo rodiklių, inovatyvių energijos šaltinių panaudojimo iki kompleksinio požiūrio atnaujinant gyvenamąją aplinką“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.
Pasitelkė alternatyvius energijos šaltinius
Ekspertų komisijos nugalėtoju išrinktas daugiabutis Marijampolėje aukštus energinio efektyvumo rodiklius pasiekė įdiegus ne tik tradicinius, bet ir alternatyvius energijos šaltinius. Atnaujinant šį daugiabutį buvo įgyvendintos pagrindinės energiją taupančios priemonės: apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai, įstiklinti balkonai, pakeista šildymo ir karšto vandens sistemos. Taip pat pasinaudota inovatyviais sprendimais – įrengta geoterminė ir saulės kolektorių šildymo sistema. Dar sutvarkyta aplink namą esanti teritorija, o artimiausiu metu ketinama kreiptis į savivaldybę dėl lėšų stovėjimo aikštelei plėsti.
Iki renovacijos šiame daugiabutyje vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 140,19 kWh energijos, o dabar – tik 24,71 kWh. Šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio išmetimas į aplinką per metus sumažėjo 94,6 tonos.
Prisideda prie gyvenimo kokybės
Šalies gyventojų nugalėtoju išrinktame Šiaulių daugiabutyje po renovacijos ne tik tris kartus sumažėjo energijos suvartojimas, bet ir gerokai pasikeitė gyvenimo kokybė bei išaugo nekilnojamojo turto vertė.
Šeštą dešimtmetį skaičiuojantis pastatas iki renovacijos darbų priklausė E energinio efektyvumo klasei, o vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 408,52 kWh
energijos. Baigus renovacijos procesą, šis skaičius sumažėjo daugiau nei 3 kartus – iki 124,69 kWh vienam kvadratiniam metrui, o tai leido pasiekti aukštą C energinio efektyvumo klasę.
Pasak BETA direktoriaus V. Serbentos, Šiaulių daugiabutis praplečia svarbiausių renovacijos privalumų sąrašą – renovacijos rezultatai matuojami ne tik energijos sutaupymu, bet ir pagerėjusia gyvenimo kokybe. Po renovacijos pastate esančių butų vertė išaugo, o neseniai čia atsikėlė naujakuriai.
Kompleksinės renovacijos įvertinimas
Projektus vertinusią ekspertų komisiją sudarė įvairių sričių atstovai, kurie į atnaujintus namus galėtų pažvelgti iš skirtingų pusių ir įvertinti juos pagal įvairius kriterijus. Tarp šių kriterijų – energinis efektyvumas, architektūriniai sprendimai, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkos tausojimą, bendruomeniškumas, projekto indėlis į platesnį gyvenamosios aplinkos atnaujinimą (gatvėje, rajone) ir kt.
Vienas iš BETA sudarytos komisijos narių – Knut Holler, Vokietijoje, įsikūrusios organizacijos „Būsto iniciatyvos Rytų Europai“ (IWO) valdybos pirmininkas. Ši nevyriausybinė organizacija siekia skatinti daugiabučių namų atnaujinimą Rytų Europos regione. Kiti komisijos nariai: dr. Giedrius Šiupšinskas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas, dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, Būsto rūmų bei Aplinkos ministerijos atstovai.
Geroji patirtis – įvertinti renovacijos naudą
Apibendrinant iššūkius, su kuriais susidūrė kiekvienas iš daugiabučių, dalyvavusių konkurse, pastebima, kad kiekviena istorija yra išskirtinė. Kiekvienas daugiabutis turi išskirtinių poreikių ir problemų, todėl ir konkurse pristatytos istorijos – skirtingos, bet jas visas vienija energinio efektyvumo ir gyvenimo kokybės renovuotuose daugiabučiuose pagerėjimas.
„Inžinerine ir moraline prasme pasenusių daugiabučių atnaujinimas yra visai valstybei svarbus procesas, kurio poveikis apima daugybę sričių. Dažniausiai apie renovaciją galvojame per gražesnių namų ir mažesnių šildymo sąskaitų prizmę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje renovacija reiškia kur kas daugiau: prisideda prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo, gyventojų gerovės kūrimo, šalies energetinės nepriklausomybės didinimo“, – pažymi V. Serbenta.